TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Estija norėtų dujų iš Klaipėdos SGD terminalo

2013 10 03 6:00
Suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje turėtų pradėti veiklą 2014 m. gruodį. LŽ archyvo nuotrauka nuotrauka

Estijos valstybinė energetikos kompanija „Eesti Energia“ derasi su bendrove „Klaipėdos nafta“ dėl dujų pirkimo iš Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo. Dujų prekybos licenciją šiemet gavusi Estijos bendrovė norėtų dujas iš Klaipėdos terminalo saugoti Latvijos Inčukalno požeminėje saugykloje, o esant palankioms kainoms rinkoje - jas parduoti Estijos vartotojams.

AB „Klaipėdos nafta“ komunikacijos vadovė Indrė Milinienė LŽ patvirtino, kad derybos su estais vyksta, tačiau atsisakė suteikti informaciją, kiek dujų per metus iš Klaipėdos terminalo estai norėtų pirkti. „Bendrovės „Litgas“ strateginis tikslas - būti atvirai įvairiems galimiems verslo bendradarbiavimams, o duotuoju atveju ne išimtis ir „Eesti Energia“. Tačiau apie bet kokių derybų detales galėsime kalbėti tik pasiekus galbūt vykdomų derybų rezultatus“, - LŽ sakė I.Milinienė.

Estijoje dujų rinka atverta konkurencijai - šių metų pradžioje ir „Eessti Energija“ (Latvijos „Latvenergo“ ir mūsų „Lietuvos energijos“ atitikmuo) ėmėsi dujų prekybos veiklos. LŽ primena, kad šiuo metu nuo SGD terminalo projektą įgyvendinančios „Klaipėdos naftos“ atskiriama įmonė „Litgas“ taps 13-a antrine „Lietuvos energijos“ įmone ir perims visą suskystintų gamtinių dujų prekybos ir gamtinių dujų tiekimo veiklą. Pertvarka vykdoma įgyvendinant Europos Sąjungos trečiojo energetikos paketo dėl gamtinių dujų ir elektros energijos rinkų bei Lietuvos elektros energetikos įstatymo reikalavimus atskirti energijos tiekimo ir gamybos veiklas nuo perdavimo veiklos.

Estijoje prekiaus dujomis iš Klaipėdos

„Estijos vartotojams siūlome dujų produktus ir jau turime pirmuosius klientus, - Latvijos laikraščiui „Telegraf“ sakė „Eesti Energia“ koncerno Gamtinių dujų verslo departamento vadovas Aivaras Tihanė. – Stambiausias mūsų klientas – rezervinė dujų stotis, kurios statybą šiemet baigė Estijos perdavimo sistemos operatorius „Elering“.

„Eesti Energia“ planuoja dalyvauti kitų Baltijos valstybių dujų rinkose, kai tik jos atsivers konkurencijai.

„Iki 2017 metų Latvijos rinka liks uždara, monopolinė. Kol kas oficialių planų liberalizuoti dujų rinką artimiausiu metu Latvijos vyriausybė nepuoselėja. Tačiau tikimės, kad datos keisis, ir rinka atsivers anksčiau. Tuo metu Lietuvoje dujų perdavimo tinklai jau atskirti nuo prekybos bendrovės (perdavimo veikla užsiima „Amberr Grid“, dujų prekyba – „Lietuvos dujos“ - aut.), ir mūsų kompanija, jau turinti prekybos licenciją, aktyviai ieško galimybių pradėti tiekti dujas galutiniams vartotojams, - dėstė A.Tihanė.

- Baltijos valstybėse 95 proc. gamtinių dujų šiuo metu parduodamos pagal naftos kainų indeksą (mazuto ir dyzelino (gazolio) kainų bei JAV dolerio ir euro santykį – aut.), o Vakarų Europoje daugiau kaip 50 proc. – pagal momentines (spot) rinkos kainas. Šiuo metu aktyviai deramės su potencialiais SDG terminalų operatoriais dėl galimybių pirkti ir parduoti jų dujas. Konkrečiai jau deramės su „Klaipėdos nafta“ dėl tiekimo į Estiją.“

Pasak „Eesti Energija“ Gamtinių dujų verslo departamento vadovo, iš Klaipėdos terminalo išdujintos dujos greičiausiai bus saugomos Inčukalno požeminėje saugykloje Latvijoje.

„Šiuo metu siekiame kontroliuoti nedidelę dalį Inčukalno saugyklos, - teigė A.Tihanė. – Tieksime ten tam tikrą kiekį dujų iš Klaipėdos ir naudosime dujas laisvai prekiaudami pagal poreikį. Tai labai svarbu, nes tokiu atveju nebūsime priklausomi nuo kainos, kurią diktuoja „Gazprom“. Šiuo metu kompanija naudoja tik tas gamtines dujas, kurias Estijai, Latvijai ir Lietuvai parduoda „Gazprom“.

Anot Estijos energetikos korporacijos atstovo, gamtinių dujų kaina keičiasi, jeigu atsiranda galimybė pirkti jas palankiu metu rinkos kaina ir paskui saugoti. Taip esą galima konkuruoti net su tiekėju, iš kurio prieš tai dujos buvo nupirktos.

Ginčijasi dėl vietos

Šiuo metu Estija ir Suomija ginčijasi, kurioje valstybėje turėtų būti statomas regioninis Baltijos šalių SGD terminalas, jam lėšų yra pažadėjusi Europos Sąjunga. Abi valstybės kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu atlikti nepriklausomą vertinimą, kur turėtų būti statomas SGD terminalas.

Estija ir Suomija nesutaria, kurioje jų SGD terminalas turėtų būti. Du projektai siūlomi Estijoje, vienas – Suomijoje. Baltijos šalių regioninis SGD terminalas Estijoje arba Suomijoje galėtų pradėti veikti anksčiausiai 2017 metais. Suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje turėtų pradėti veiklą 2014 metų gruodžio mėnesį.

Praėjusių metų pabaigoje Europos Komisijos pasamdyta konsultacijų kompanija "Booz & Company" siūlė SGD terminalą statyti Estijoje, tačiau tik tuo atveju, jeigu prie projekto prisidėtų Suomija. Jeigu Suomija atsisakytų prisidėti prie estiško projekto, tuomet, ekspertų nuomone, tinkamiausia Baltijos regioninio SGD terminalo vieta būtų Latvija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"