TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Estijos augimą skatina valstybės investicijos

2013 03 06 15:02
Praėję metai Estijoje pasižymėjo išskirtiniu valstybės investicijų augimu (nuotraukoje - ministras pirmininkas Andrusas Ansipas). / AFP/Scanpix nuotrauka

Estija praėjusiais metais buvo viena nedaugelio euro zonos šalių, išlaikiusių augančią ekonomiką – 2012 m. Estijos BVP augo 3,2 proc. Pagrindinė augimo priežastis – stipri vidaus paklausa, palaikyta augančių investicijų. 

Jų ypač daugėjo viešajame sektoriuje, kur bendras investicijų prieaugis pirmuosius devynis 2012 m. mėnesius einamosiomis kainomis buvo 60 proc. didesnis nei metais anksčiau. Tikimasi, kad ir šiemet Estijos ekonomika nemažins apsukų – ekonomika augs apie 3,3 proc.

Nepaisant neigiamo euro zonos nuosmukio poveikio Estijos eksportui 2012 m., iš jo gaunamos pajamos turėtų būti kaip niekad didelės. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaurės šalių ekonomikos gerokai nusilpo, Estijos eksportuotojai, panašu, sugebėjo nukreipti savo prekių srautus į Rusijos rinką. Toks eksporto krypties pakeitimas greičiausiai bus išlaikytas ir šiemet. Tai teigiamai atsilieps Estijos ekonomikai. Tačiau 2014 m. atsigaunant euro zonai ir Šiaurės šalims, Estijos BVP augimas paspartės iki 4,3 proc. Estijos ekonomikos plėtra šiemet paspartės nedaug, tačiau bus kur kas labiau subalansuota nors ir su mažesniu, tačiau teigiamu grynojo eksporto indėliu bei nuosaikiu vidaus paklausos augimu, sieksiančiu 3,0 proc.

Praėję metai Estijoje pasižymėjo išskirtiniu valstybės investicijų augimu. Tai iš esmės buvo susiję su į pabaigą einančiu 2007 – 2013 m. laikotarpio ES struktūrinės paramos įsisavinimu. Naujoji ES finansinės perspektyvos pradžia paprastai yra susijusi su lėtesniu lėšų įsisavinimo tempu. Todėl 2013 – 2014 m. investicijų apimtys didės tik privačiame sektoriuje – 2013 m. tikimasi 6,0 proc. prieaugio, kuris suteiks atspirtį 9,0 proc. augimui ir 2014 m., ir 2015 m.

Praėjusiais metais įmonėms pagaliau pavyko išbristi iš neigiamo skolinimosi ruožo, taip užbaigiant finansinių įsiskolinimų mažinimo procesą. Tačiau vis dar aukštas blogųjų paskolų lygis stabdys kreditų rinkos atsigavimo procesą. Paskolų augimo tikimasi tik 2014 m., atsigaunant euro zonos ir Šiaurės šalių ekonomikoms.

Augantys atlyginimai netaps našta biudžetui

Vidutinio nominalaus atlyginimo augimą 6,0 proc. praėjusiais metais lėmė keletas veiksnių. Visų pirma – apie 10,0 proc. padidintas minimalus mėnesinis atlyginimas. Tačiau svarbiausias ekonomikos atsigavimo veiksnys buvo nedarbo lygio sumažėjimas. Kol kas atlyginimų prieaugis nesukuria didelių problemų šalies ekonomikai, kadangi dalis šio proceso yra 2009 – 2010 m. vidutiniškai 2,0 proc. mažėjusio darbo užmokesčio atkūrimo išdava. Tačiau vidutiniu laikotarpiu toks ryškus atlyginimų išaugimas gali padidinti įtampą darbo rinkoje. Artimiausius dvejus metus „Danske Bank“ analitikai prognozuoja atlyginimų augimą išsilaikysiant apie 4,0 proc.

„Danske Bank“ analitikų duomenimis, nedarbo lygis praėjusiais metais smuko sparčiai – 2012 m. nedarbas siekė 9,3 proc., kai 2011 m. užfiksuotas 11,4 proc. nedarbas. Šiemet nedarbas vos pastebimai sumažės iki 9,2 proc. Tam tikri struktūriniai iššūkiai išliks ir vidutiniu laikotarpiu, o egzistuojanti atskirtis tarp realiųjų darbinių įgūdžių ir darbdavių keliamų reikalavimų gali šiek tiek pabloginti Estijos konkurencingumą užsienio rinkose. Tačiau „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad nedarbas 2014 m. smuks iki 8,3 proc., o 2015 m. pasieks 7,7 proc. ribą.

Stabilūs finansai – pagrindinis Estijos pranašumas

Tvirta fiskalinė politika išlaiko savo, kaip vieno iš Estijos ekonomikos ramsčių, poziciją. Nepaisant 2012 m. išaugusių biudžeto išlaidų investicijoms, pajamos, gautos už parduotus šiltnamio dujų apyvartinius taršos leidimus, turėtų išlaikyti konsoliduotą biudžetą tik šiek tiek žemiau pusiausvyros lygmens. „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad biudžetas išliks subalansuotas ir ateinančius kelerius metus.

Elektros energijos kainos itin išaugo 2013 m. sausį – labiausiai dėl elektros energijos rinkos liberalizavimo. Tačiau šių pokyčių poveikis vartotojų kainoms buvo gerokai mažesnis nei manyta – „Danske Bank“ analitikų duomenimis, 2012 m. infliacija dar siekė 3,9 proc., tačiau šiais metais prognozuojama infliaciją sieksiant 2,9 proc. 2014 m. ir 2015 m., panašu, bus dar palankesni – vartotojų kainų indeksas atitinkamais metais augs tik 1,5 ir 1,6 proc. Pažymėtina, kad į pastarąsias prognozes nėra įtrauktas tolesnis galimas elektros kainų kilimas.

Komentarą parengė Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"