TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Estų nauda - be politinio pamušalo

2012 10 09 6:01
Vidos Bortelienės nuotrauka /Estijos ministras pirmininkas A.Ansipas pirmiausia ieško ekonominės naudos iš Lietuvos ir Estijos santykių.

Energetinį ryšį su Suomija stiprinanti ir elektrą eksportuojanti Estija pasisako už teisę rinktis. Į Visagino atominę jėgainę žadama investuoti po to, kai ant derybų su Lietuva stalo gulės išvados apie šios AE konkurencingumą.

Specialiai LŽ iš Talino

Estijos ministras pirmininkas Andrus Ansipas, susodinęs Lietuvos žurnalistų grupelę vyriausybės posėdžių salėje Taline, juokavo, kad viešėdamas Kazachstane atliko Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus vaidmenį - reklamavo Klaipėdos Vakarų Baltijos laivų statyklą, kad ši gautų užsakymų statyti ekologiškus laivus Kaspijos jūrai.

Kalbėdamas apie pagrindines šalies aktualijas - pastarosiomis dienomis vykusius medikų ir mokytojų streikus - A.Ansipas pažymėjo, kad pinigų padidinti valstybinio sektoriaus atlyginimams šalyje nėra, net jeigu finansų sistema išties neblogai sutvarkyta ir veikia geriau nei kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Specialistų, kaip ir Lietuvoje, labai trūksta, tačiau emigracija nėra pati baisiausia valstybės grėsmė - daug gyventojų vyksta į Suomiją tik dirbti, savo šaknų su tėviškės krantu nenukerta.

Nuspręsta jaunų žmonių namų spintoje nelaikyti - tegu vyksta į užsienį mokytis bei semtis patirties - ir viltis, kad sugrįš. Maža tauta demografijos problemas sprendžia, be kita ko, skatindama ir finansuodama gimstamumą. Estų premjeras pažymi, kad šiuo metu šalyje jau 2 proc. vaikų yra gimę dirbtinio apvaisinimo būdu.

Suveržė diržus

"Mūsų ir Lietuvos Vyriausybės santykiai puikūs. Tai buvo ypač svarbu per ekonominę krizę, kai visos Baltijos šalys koordinavo veiksmus: mažinome viešo sektoriaus išlaidas, vykdėme struktūrines reformas. Pavyzdžiui, Estijoje priėmėme naują darbo santykių įstatymą ir šiandien galime pasakyti, kad visoje ES turime liberaliausią darbo santykių sistemą, tokio pat lygio kaip Airijoje ar Didžiojoje Britanijoje. Taip pat per krizę nukėlėme pensinio amžiaus ribą, 2026 metais žmonės išeis į pensiją 65 metų, kaip ir Lietuvoje. Kėlėme  alkoholio, tabako, degalų akcizus. Apyvartos mokestį (PVM) didinome nuo 18 iki 20 procentų. Šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad mūsų ekonomika kyla: pernai prieaugis sudarė 8,3 proc., šiemet pagal naujausias prognozes bus 2,9 proc., tiesa, Lietuvoje šis rodiklis didesnis. Pernai ir užpernai Estijos biudžetas buvo proficitinis (perteklinis), kai daugumos ES valstybių biudžetas buvo deficitinis. Tai rodo, kad finansų sritis Estijoje sutvarkyta labai gerai", - pažymėjo Estijos ministras pirmininkas.

Estijos bankas neseniai šalies visuomenę perspėjo, kad laisva elektros energijos rinka gali sukelti infliaciją ir nuo kitų metų padidinti vartojimo prekių kainas. Elektra estams turėtų brangti arti 20 proc., todėl 2013 metais prognozuojama 3,2 proc. infliacija. Šių metų planuojama infliacija - 3,9 procento.

Nepriklauso nuo "Gazprom"

Atsakydamas į LŽ klausimą apie valstybės energetikos strategiją, A.Ansipas patikino, kad Estija, skalūnais kūrenanti dėl oro taršos apribojimų, nori dalyvauti Lietuvos atominės jėgainės statybos

Visagine projekte. Esą negalima dėti visų kiaušinių į vieną pintinę, riziką būtina išskaidyti. Tačiau į jungtis su Suomija orientuotas šalies ūkis sugebėtų verstis ir be lietuviškos elektros energijos.

"Gaminame elektrą iš degių skalūnų, o jų rezervų užtektų 35-40 metų. Pasigaminame pakankamai energijos Estijai ir dar 25-30 proc. viso kiekio eksportuojame į Latviją, Suomiją ir Lietuvą. Tačiau nežinome, ar turėsime anglies dvideginio išmetimo kvotų, kokios bus taršos leidimų kainos ateityje. Elektros gamybą teks paįvairinti. Todėl gana daug dėmesio skiriame vėjo ir biokuro jėgainių statyboms, prieš 6 metus priėmėme sprendimą dalyvauti atominės jėgainės Lietuvoje projekte. Mūsų poreikis - 300 megavatų elektros energijos", - sakė Estijos ministras pirmininkas.

Kad būtų suprantama, ką toks kiekis reiškia Estijai, A.Ansipas nurodė, kad šiltą vasaros dieną Estija suvartoja 400 megavatų, o šaltą žiemą darbo dienomis elektros poreikis išauga iki 1600 megavatų. Kai esama gamybos sutrikimų, dabartinės vienos jungties su Suomija nepakanka. Su ES parama tiesiamas antrasis 350 megavatų galios kabelis, o tuomet Šiaurės tinklas užtikrins 1000 megavatų elektros tiekimą, nebus aštraus elektros deficito netgi sutrikus Narvos elektrinės, kuri degina skalūnus, veiklai.

"Atominės jėgainės projektas politiškai svarbus visam regionui, bet jis turi būti ekonomiškai pelningas ir Estijai, ir Latvijai, ir pačiai Lietuvai. Jeigu elektros energijos rinkoje vyks laisva prekyba, o atominė elektrinė negalės konkuruoti, jai gresia bankrotas. Esame suinteresuoti dalyvauti AE projekte ir tikimės, kad Lietuvos žmonės referendume nuspręs, ką daryti toliau. Jeigu pasakys "ne", turime kitų variantų, iš kur gauti tuos 300 megavatų. Estijos vyriausybė yra numačiusi statyti antrąjį bloką jėgainės, kuri gamina elektrą iš skalūnų, tik jis bus daug efektyvesnis ir galės naudoti biomasę", - pažymėjo Estijos vyriausybės vadovas.

Norėtų dujų terminalo

Patyręs politikas diplomatiškai išsisuko nuo vertinimo, gerai ar ne, kad Klaipėdoje skubiai, nelaukiant Europos Komisijos išvadų dėl regioninio terminalo vietos, projektuojamas suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas. Nuosaiki Estijos pozicija aiškinama tuo, kad Lietuva matoma už energetinio Šiaurės tinklo geografinių ribų.

"Estija, Suomija ir Latvija 100 proc. priklauso vienai grupei,  Lietuvos ir Latvijos energetinė jungtis nėra stipri. Europos Komisija užsakė tyrimą, kuri vieta regioniniam dujų terminalui būtų geriausia. Netrukus jo rezultatai bus paskelbti. Kadangi projekte dalyvautų Suomija, mums reikėtų nutiesti jungiamąjį vamzdį. Gali būti, kad pačia naudingiausia regioninio SGD terminalo vieta bus pripažinta Estija, to tikiuosi. Tačiau nemanau, kad šio terminalo visiems užteks. Gal aš klystu, bet ateityje mūsų regione kiekviename uoste, kuris norės būti konkurencingas, laivams su SGD varikliais reikės dujų pylimo terminalų", - aiškino A.Ansipas.

Pasak jo, ES direktyva dėl sieros kiekio laivų išmetamuose dūmuose sumažinimo skatina permainas. Vienas būdų sumažinti taršą - vietoj mazuto naudoti SGD.

"Anksčiau net nesusimąstėme, jog dujų galima įsigyti iš Kataro ar dar toliau, kad gali būti daugiau tiekėjų. Tačiau naujos technologinės galimybės Amerikoje išgauti skalūnų dujas sumažino skystųjų dujų paklausą ir jų kainą pasaulinėje rinkoje. Netgi Lenkija planuoja išgauti dujas iš skalūnų. Matome dideles energetikos permainas, nes niekas nenori permokėti. Tad ir jūs Lietuvoje, ir mes Estijoje tai dabar svarstome", - pažymėjo Estijos vyriausybės vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"