TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Etikos kodeksą bankai skelbs „iš reikalo“

2015 06 02 6:00
Euro įvedimo laikotarpiu nuskambėjusios vartotojų teises pažeidžiančios istorijos priminė, kad bankai pagaliau turėtų pateikti naują Geros bankų praktikos kodeksą. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Komerciniai bankai, spaudžiami Lietuvos banko ir vartotojų teisių gynėjų, netrukus turėtų paskelbti ilgai atidėliotą naują Geros bankų praktikos kodeksą. Tačiau ilgai ir nenorom rengtas dokumentas, regis, nebus toks, kokio tikėjosi bankų klientus ginantys visuomenininkai. Taigi, susiklosčiusi praktika, kai ginče su bankais klientai beveik visada pralaimi, gali egzistuoti ir toliau.

Vienas bankas, pasinaudodamas euro įvedimu Lietuvoje, neleistinai bandė padidinti paskolų palūkanas keliems tūkstančiams savo klientų, kitas daugybės klientų ūmai paprašė pateikti įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertės ir likvidacinės vertės nustatymo ataskaitą, trečias netikėtai pakėlė įkainius.

Euro įvedimo laikotarpiu nuskambėjusios vartotojų teises pažeidžiančios istorijos priminė, kad bankai pagaliau turėtų pateikti naują Geros bankų praktikos kodeksą, apie kurį kalbama kelerius metus.

Reikalauja detalumo

Vytautas Kalmatavičius, Vartotojų ir bankų tarybos narys, advokatas, laikosi nuomonės, kad naujasis kodeksas naudingas bus tik tuo atveju, jei jame bus aptarti konkretūs dalykai, o ne deklaracijos, kaip yra dabar. Esą didžiausia problema dėl pažeidžiamų vartotojų teisių ta, kad centrinis bankas ir teismai sutarčių spragas lig šiol aiškina ne vartotojų naudai, taip pat dažnu atveju vertinama formaliai.

V. Kalmatavičius iliustravo situaciją tipiškais atvejais, kai banko klientas, netekęs darbo, kreipiasi į banką ir paprašo atidėti paskolos įmokų mokėjimus. Bankas paskolos grąžinimą atidėti sutinka, tačiau pasiūlo mokėti didesnes palūkanas ir maržą, pavyzdžiui, jas padvigubina. Klientas banko sprendimu iš pradžių patenkintas – mėnesio įmoka jam sumažėja, tačiau po kokių pusės metų bankas jau paprašo ir toliau mokėti įmoką su didesnėmis palūkanomis.

„Ir taip teks mokėti, pavyzdžiui, visus likusius 25 paskolos grąžinimo metus. Taip yra atsitikę tūkstančiams žmonių. Tokie dalykai ir turėtų būti reglamentuoti kodekse. Jei bankas turi išlaidų, jis jas atsiima padidinęs palūkanas, tačiau tai turi būti laikina“, – svarstė V. Kalmatavičius.

Vartotojų interesai nuošaly

Advokato teigimu, centrinio banko iniciatyva bankų etikos kodeksu spręsti tokias problemas yra sveikintina, nes dabar situacija tokia, kad sprendžiant ginčus tarp bankų ir klientų sutarties spragos nepalankiai aiškinamos vartotojui, o ne šaliai, kuri parengė sutartį, t. y. bankui. „Nors Lietuvos teisė tose situacijose, kai nagrinėjami vartotojų ir komersantų santykiai, liepia vadovautis vartotojų interesais“, – akcentavo teisininkas.

Tuo metu Vytautas Plunksnis, minėtos tarybos narys, laikosi nuomonės, kad kai kuriuos bankus priversti elgtis etiškai ir garbingai tegali priversti reali konkurencija. Jokie, jo žodžiais, primesti kodeksai nieko nepakeis. „Jei būtų detaliai reglamentuoti palūkanų perskaičiavimai, papildomi mokesčiai ar pan., o tokius klausimus kelia vartotojai, sunku būtų visiems susitarti“, – vardijo V. Plunksnis.

V. Kalmatavičius aiškino priešingai – bankai, priėmę detalų elgesio kodeksą, susikurtų sau konkurencinio pranašumo įrankį, jei to kodekso laikytųsi.

„Diskusijų jau yra buvę, o kodeksas yra mūsų sektoriaus požiūris ir mes jį pateiksime", - žadėjo Stasys Kropas.

Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos vadovas, pripažino, kad dabar galiojantis Geros bankų praktikos kodeksas paseno, taigi, rengiamas naujas. Pasak jo, dabar bankų požiūris į klientus yra kitoks, mat jiems esą užkrauta daugiau atsakomybės, pavyzdžiui, rizikos vertinimas. Šiuo metu, bankininkų atstovo teigimu, derinama galutinė kodekso redakcija. Kada naujasis kodeksas pasieks viešumą, S. Kropas neatskleidė, tik minėjo, kad tai įvyks „artimiausiu metu“.

Komentuodamas vartotojų teisių gynėjų pastabas, kad kodeksas galėtų būti paveikus tik tuo atveju, jei jame būtų reglamentuota, kaip bankai turėtų elgtis esant vienai ar kitai situacijai, su kuriomis dažniausiai susiduria klientai, asociacijos vadovas minėjo, kad daliai Lietuvoje veikiančių bankų tokia praktika apskritai nėra įprasta.

„Ne taip paprasta kodeksą išplėsti, nes, pavyzdžiui, Skandinavijoje nėra praktikos, kad būtų priimami viso sektoriaus etikos kodeksai. Kiekviena institucija turi savo standartus ir juos naudoja kaip etikos standartus, tai yra dalis rinkodaros“, – argumentavo S. Kropas.

Padarė, ką galėjo

Jis atskleidė, kad naujasis kodeksas nebus toks detalus, kaip norėtų vartotojų teisių gynėjai. „Kodekse nesiekėme visko detaliai surašyti. Taip, jis bus išplėstas. Čia bus etikos kodeksas, o kiti dalykai bus detaliau reglamentuojami paslaugų teikimo taisyklėse“, – LŽ teigė Bankų asociacijos vadovas.

S. Kropo teigimu, bankai jau turi patvirtintas Mokėjimo paslaugų teikimo taisykles, vartojimo kredito taisykles, artimiausiu metu bus priimta būsto direktyva, taigi bankų klientai esą turės daugiau suvienodintos informacijos, kaip kredito įstaigos interpretuoja vieną ar kitą nuostatą.

Minėto kodekso galutinė redakcija, pasak S. Kropo, Lietuvos banko suburtoje Vartotojų ir bankų taryboje derinama ar tikslinama nebus. „Diskusijų jau yra buvę, o kodeksas yra mūsų sektoriaus požiūris ir mes jį pateiksime. Girdėjome, ko vartotojai norėjo, ir ką galėjome padaryti, padarėme“, – reziumavo jis.

Tuo metu Rūtenis Paukštė, Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas, tarybos narys, sako, kad prieš kurį laiką tarybos veikla apmirė.

FAKTAI

Lietuvos bankas (LB), pernai išnagrinėjęs 137 kreipimųsis dėl ginčų tarp vartotojų ir komercinių bankų, patenkino vos vieno vartotojo reikalavimus.

LB pateikiamoje ataskaitoje nurodoma, kad iš 137 vartotojų kreipimųsi dėl komercinių bankų 60 išvis nenagrinėti, 27 kartus vartotojų reikalavimai atmesti ir vienas ginčas baigtas LB priėmus sprendimą patenkinti vartotojo reikalavimus.

Komerciniai bankai ir jų klientai daugiausia nesutarė dėl ginčų, kilusių iš būsto kredito sutarčių (34 proc.). Dalis kreipimųsi dėl ginčų buvo susiję su sąskaitų administravimu (17 proc.), mokėjimo kortelėmis (16 proc.).

LB paskelbtoje ginčų praktikos apžvalgoje vardijama, kad dažniausiai vartotojai skundžiasi dėl banko taikomų įkainių pagrįstumo, jų keitimo tvarkos. Vyrauja ginčai, susiję su vienašališku kreditavimo sutarties pakeitimu, kredito davėjui atsisakant nustatyti palankesnes kreditavimo sąlygas arba patenkinti kitas kredito gavėjų prašomas sąlygas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"