TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Eurą įsivedusi Latvija skolinasi pigiau už Lietuvą

2014 01 13 11:06
Finansų rinkos dalyviai įvertino euro įvedimą Latvijoje ir dabar šiai šaliai pasiryžę skolinti už istoriškai mažiausią kainą. LŽ archyvo nuotrauka

Finansų rinkos dalyviai įvertino euro įvedimą Latvijoje ir dabar šiai šaliai pasiryžę skolinti už istoriškai mažiausią kainą. Taip teigia Lietuvos bankas. Tuo metu Lietuva, pasak analitkų, dabar vertinama kaip rizikingesnė kaimynė ir jai nustatomos didesnės palūkanos, nors dar neseniai vertinimai buvo priešingi.

„Akivaizdu, kad kaimynai jau ilgokai gauna naudą iš euro įvedimo – rinkos dalyvių vertinimai sudaro prielaidas tarptautinėse rinkose pasiskolinti pigiau. Nors abiejų šalių ekonominiai rodikliai panašūs, tačiau Latvijos skolos vertybinių popierių eurais palūkanos jau nuo 2012 metų mažesnės nei Lietuvos“, – sakė Sigitas Šiaudinis, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Ekonominių tyrimų skyriaus vyriausiasis ekonomistas.

Pasak jo, tokiems vertinimams įtakos turi ir tai, kad kaimyninė šalis dar 2012 metais apsisprendė dėl euro, vykdė įvedimo kriterijus ir galiausiai eurą įsivedė.

Lietuvos euroobligacijų palūkanos yra maždaug 0,8 proc. punkto didesnės nei Latvijos, nors dar 2011 metais tendencija buvo priešinga

2018 metais išperkamų Lietuvos euroobligacijų palūkanos praėjusios savaitės pabaigoje siekė 2,08 proc., o atitinkamų Latvijos skolos vertybinių popierių buvo 1,32 proc., t. y. 0,76 proc. punkto mažesnės.

Lietuvos banko kiekybinis euro įvedimo poveikio tyrimas parodė, kad maždaug tiek, kiek dabar skiriasi Lietuvos ir Latvijos euroobligacijų palūkanos, euro įvedimo metais sumažėtų vidutinės palūkanos už Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius – iš viso 0,80 proc. punkto. Gyventojams ir verslui skolinimosi kaina būtų 0,49–0,56 proc. punkto mažesnė, nei neįvedus euro.

Mažesnės palūkanų normos vidutiniu laikotarpiu (2015–2022 metais.) leistų sutaupyti iki 3,9 mlrd. litų palūkanų išlaidų. Gyventojams ir verslui tektų didžioji šios naudos dalis (iki 2,3 mlrd. Lt), kitą dalį (iki 1,6 mlrd. Lt) dėl sumažėjusių skolos valdymo išlaidų sutaupytų valstybės biudžetas.

Kitas šalies kredito rizikos rodiklis – kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių indeksas (CDS) – rodo, kad finansų rinkos Lietuvą vertina kaip rizikingiausią iš Baltijos šalių. Lietuvos CDS praėjusią savaitę siekė 119,86, Latvijos – 114,01, Estijos – 62,34 (didesnis rodiklis rodo didesnę riziką).

Lietuva planuoja įsivesti eurą nuo 2015 metų pradžios.

Šiuo metu eurą turi 18 iš 28 ES šalių. Estija eurą įsivedė 2011 metais, Latvija prie euro zonos prisijungė nuo 2014-ųjų pradžios.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"