TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Euras duos daugiau gero nei blogo

2014 10 21 18:07
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos gamybos įmonių vadovai džiaugiasi euro įvedimu, tačiau kai kurie jų baiminasi ir galimų neigiamų pasekmių. Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomikos profesoriaus Ryčio Krušinsko teigimu, valiutos pasikeitimas verslui neturės staigių dramatiškų pokyčių, o jo ilgalaikę naudą ar žalą galėsime įvertinti tik po kelerių metų.

Ir įmonių vadovai, ir ekonomikos ekspertai sutaria, kad psichologiškai ir verslininkai, ir dauguma Lietuvos žmonių jau pasiruošę eurui – išlaidas ir pajamas, atlyginimus skaičiuoja eurais. Dėl to, pasikeitus valiutai, gyvenimas netrukus turėtų grįžti į įprastas vėžes.

Augs prestižas

Analizuodamas euro įvedimo pasekmes verslui, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto Finansų katedros vedėjas R. Krušinskas pirmiausia mini teigiamus dalykus – įmonėms nebereikės mokėti už valiutos konvertavimą, todėl bus sutaupoma perkant žaliavas, bendras piniginis matas turėtų supaprastinti ekonominius ryšius tarp euro zonos šalių.

Pasak jo, euro zonai priklausanti šalis turi patikimo verslo partnerio statusą, auga jos prestižas. Dėl to verslui gali atsirasti papildomų užsakymų, galimybių išeiti į didesnes rinkas. Tai svarbu ir gamybiniam, ir ne gamybiniam sektoriui.

Rytis Krušinskas: „Euro zonai priklausanti šalis turi patikimo verslo partnerio statusą, auga jos prestižas.“ /LŽ archyvo nuotrauka

„Manau, kad blogų dalykų bus gerokai mažiau nei gerų. Teks keisti etiketes, perskaičiuoti kainas. Nors tai atrodo gana paprastas dalykas, žmogiškasis faktorius gali skatinti klaidų atsiradimą, reiškiantį tam tikrus nuostolius. Padidės ir operaciniai kaštai, nes reikės iš litų į eurus perprogramuoti skaičiavimo sistemas“, – svarstė KTU ekonomistas.

Su euro įvedimu susijusiam procesui – pinigų skolinimasis, banknotų spausdinimas, monetų kalimas, pervežimas, saugojimas – padengti neužteks dvejų trejų metų. Tačiau per šį laiką, jei neįtakos geopolitiniai veiksniai, paaiškės, ar euro įvedimas suteikė teigiamą postūmį šalies vystymuisi.

Teigiamas poveikis

Daug produkcijos eksportuojantys verslininkai su džiaugsmu laukia euro įvedimo, o perėjimą į kitą valiutą vadina nesudėtingu techniniu darbu.

„98 proc. savo produkcijos eksportuojame, todėl euro įvedimas mūsų verslą paveiks teigiamai, nes nebereikės konvertuoti valiutos. Jau ir dabar gamybai reikalingas žaliavas perkame, o pagamintą produkciją parduodame už eurus“, – sakė bendrovės „Garlita“ direktorius, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidiumo narys Juozas Martikaitis.

„Didžiąja dalimi esame priklausomi nuo Europos – apie 60 proc. savo produkcijos eksportuojame, todėl mums euro įvedimas bus tik į naudą. Nebereikės skaičiuoti verčiant litus į eurus, sumažės buhalterinio darbo“, – teigė bendrovės „Aurika“ direktorius Arūnas Akstinas.

Verslininko teigimu, gamybinėms įmonėms pasiruošti euro įvedimui nėra sudėtinga. Sudėtingiau yra tiesiogiai su fiziniais asmenimis dirbančioms įmonėms, pavyzdžiui, prekybos centrams.

Neteks patrauklumo

Skeptiškiau euro įvedimą vertina Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) vadovas, bendrovės „Arginta group“ direktorius Gintautas Kvietkauskas. Jo teigimu, įžengus į euro zoną Lietuva praras dabar turimus konkurencinius pranašumus – pigesnę darbo jėgą ir mažesnes kainas.

Gintautas Kvietkauskas: „Įžengus į euro zoną Lietuva praras dabar turimus konkurencinius pranašumus – pigesnę darbo jėgą ir mažesnes kainas.“ /LŽ archyvo nuotrauka

„Konkuruojame globalioje rinkoje, stengiamės kuo daugiau eksportuoti. Eksportas kol kas auga todėl, kad esame patrauklūs dėl mažesnių kainų, atlyginimų. Įvedus eurą, šio privalumo nebeliks. Estijos verslininkai pasakojo, kad, įvedus eurą, atlyginimai ir žaliavų kainos padidėjo ne keliais, o dešimtimis procentų“, – sakė G. Kvietkauskas.

Verslininkas pabrėžė, kad išsivysčiusioms Europos valstybėms nesvarbu iš kur importuoti produkciją – iš Lietuvos, Estijos ar Rumunijos. Jie užsakymą duoda įvertinę transporto kaštų ir rizikos santykį. Apie kokybę šiame kontekste neverta kalbėti – tai yra savaime suprantama, nes nekokybiškų produktų niekas neperka.

„Jei kainos susilygina, mes daromės nekonkurencingi, nes, pavyzdžiui, švedui, įvertinus riziką ir pristatymo terminus, naudingiau gaminti Švedijoje negu Rytų Europoje, arba jis perkels užsakymus į Rumuniją, kurioje kainos nedidėja. Įžvelgiu grėsmę, kad lietuviai nebegaus užsakymų“, – aiškino LINPRA vadovas.

Jo įsitikinimu, eurą reikėjo įvesti šiek tiek vėliau, mūsų šalies gamybos įmonėms dar labiau įsitvirtinus globalioje rinkoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"