TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Euras išjudins nekilnojamojo turto rinką

2014 02 04 6:00
Pasiūla Lietuvos NT rinkoje ganėtinai didelė – esama daugiau kaip 2000 siūlomų parduoti butų, o šiais metais projektų vystytojai turi didelių planų. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Nors Estijoje po euro įvedimo nekilnojamojo turto (NT) kainos kelerius metus gerokai augo, Lietuvoje toks reiškinys, manoma, nepasikartos. Specialistai teigia, kad dėl gyventojų nuogąstavimų ir gerėjančios ekonominės situacijos kainos gali didėti, tačiau subalansuota pasiūla ir paklausa apsaugos nuo nemalonių netikėtumų.

NT kainų pokyčiams bemaž didžiausią įtaką turi gyventojų lūkesčiai. Tad ir euro įtaka NT rinkai, kaip sakė banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas, gali priklausyti nuo visuomenės požiūrio, kokios naudos nauja valiuta atneš šalies ekonomikai. Įvertinti tiesioginį euro poveikį NT kainoms yra sudėtinga, mat šią valiutą šalis gali įsivesti tik atitikdama Mastrichto kriterijus, kitaip tariant, pasižymėdama tvariu ekonomikos augimu, kuris ir gali būti pagrindinis NT rinkos pokyčių veiksnys.

„Jeigu gyventojai ateitį piešia rožinėmis spalvomis, prasideda savaiminis NT rinkos ir kainų augimas, nes visi rinkos dalyviai bando užbėgti įvykiams už akių. Pardavėjai nenori NT parduoti per pigiai, jeigu tikisi, kad po trejų metų padėtis bus daug geresnė ir turtą galės parduoti už gerokai didesnę kainą. O pirkėjai, matydami, jog padėtis žada pasitaisyti, ir manydami, kad įvedus eurą jie taps turtingesni, skuba įsigyti NT, nes bijo, kad po trejų metų kainos pakils. Tokių lūkesčių buvo Estijoje, kur euras gyventojams simbolizavo sėkmingą išbridimą iš krizės“, - aiškino ekonomistas.

Tuo tarpu Latvijoje visuomenė mąstė kiek kitaip - ji sekė estų pavyzdį ir matė, kad praėjusiais metais šioje šalyje ekonomika sulėtėjo. „Latviai pamatė, kad įsivesti eurą nėra labai blogas sprendimas, tačiau suprato, kad euras nepavers Latvijos legendine Eldorado šalimi, į kurią plūstelės investicijos, o ekonomika ims labai sparčiai augti. Taigi nuotaikos buvo gana skeptiškos“, - sakė Ž.Mauricas ir nurodė, kad dėl šios priežasties didelių pokyčių Latvijos NT rinkoje nebūta.

Lietuvoje euro atsiradimas vertinamas dar skeptiškiau nei kitose Baltijos šalyse, todėl vargiai galima tikėtis ryškių pokyčių rinkoje. Tiesa, Ž.Mauricas pripažino, kad gyventojų skepticizmas taip pat gali išjudinti rinką - tikėtina, kad bijodami kainų augimo lietuviai suskubs įsigyti turto iki euro įvedimo.

Kainos augo dvigubai

„Ober Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus Vagonio teigimu, NT kainos Estijoje šiuo metu yra didelės ir toliau kyla. Per trejus metus, kai 2011 metais estai įsivedė eurą, kainos Taline išaugo beveik 50 procentų. Nors tam, anot jo, euras turėjo šiek tiek įtakos, ji buvo veikiau netiesioginė.

„Estų NT kainų statistika įspūdinga. Aišku, galima baksnoti pirštu, kad įsivedus eurą butai Taline pabrango beveik dvigubai. Vilniuje per pastaruosius trejus metus kainos nepasikeitė, o Rygoje ūgtelėjo apie 10 procentų. Tačiau yra daug veiksnių, kurie lėmė spartesnį kainų augimą Estijoje", - teigė pašnekovas. Jis pabrėžė, kad Estijoje kainos per krizę buvo nukritusios labiau nei kitose Baltijos šalyse, o atsigavus ekonomikai jos pradėjo sparčiau kilti. Tai vyko kaip tik tuo metu, kai šalis įsivedė eurą.

Tuo tarpu Latvijoje, anot bendrovės "Hanner" vadovo Arvydo Avulio, NT kainos taip pat augo dėl to, kad buvo smarkiai smukusios. Jos esą taip krito, kad dalį turto teko parduoti pigiau savikainos. „Išsibalansavusioms kainoms reikėjo atsitiesti“, - paaiškino jis ir pažymėjo, kad Latvija per krizę nukentėjo daug labiau nei Lietuva.

Be to, Latvijoje praėjusiais metais buvo gana didelis rinkos aktyvumas ir tai, pašnekovo teigimu, galima sieti su daugeliu veiksnių: tiek atsigaunančia rinka, tiek kalbomis apie euro įvedimą bei galimus kainų pokyčius. „Be abejo, tokios kalbos dažnai duoda impulsą nelaukti ir priimti sprendimą anksčiau. Latvijoje pastebėjome labai didelį pirkėjų aktyvumą lapkričio ir gruodžio mėnesiais, o sausį Rygoje buvo labai ramu. Nenorėčiau daryti išvadų, kas lėmė šį štilį – galima tik svarstyti, ar taip nutiko dėl labai aktyvios metų pabaigos, ar dėl to, kad euras jau įvestas ir didžioji žmonių dalis spėjo patenkinti savo NT poreikius“, - sakė jis.

Nors praėjusių metų pabaigoje Latvijoje būstų parduota dvigubai su viršum daugiau nei paprastai, tai neišprovokavo radikalaus kainų šuolio - jos tik šiek tiek augo.

Korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis mano, jog Latvijoje sandorių skaičius metų pabaigoje išaugo ne dėl euro, o dėl vizų trečiųjų šalių piliečiams išdavimo taisyklių, kurios turėjo pasikeisti nuo šių metų pradžios. Tai esą patvirtina faktas, kad daugiausia NT sandorių sudaryta ir labiausiai kainos išaugo rusų pamėgtoje Jūrmaloje. Anot jo, nors įvedant eurą NT kainos Latvijoje buvo apvalinamos į didesniąją pusę, tačiau ryškesnės įtakos NT rinkai neturėjo.

Išgelbės pasiūlos ir paklausos balansas

Lietuvoje rinka, anot A.Avulio, šių metų sausį atrodė gana aktyvi, tačiau būsto kainoms įtakos tai neturėjo. Mat jas, kaip pažymėjo jis, lemia pasiūlos ir paklausos santykis, o pasiūla rinkoje ganėtinai didelė – esama daugiau kaip 2000 siūlomų parduoti butų, o ir šiais metais NT kompanijos turi didelių planų. Vien „Hanner“ šiemet rinkai planuoja pasiūlyti daugiau kaip 500 naujų butų.

„Pirkėjai turi iš ko pasirinkti, tad daryti prielaidos, kad paklausa bus didesnė nei pasiūla, šiandien nedrįsčiau. Todėl objektyvių priežasčių, kodėl kainos turėtų didėti, nėra. Aišku, visko gali nutikti - kartais veikia psichologiniai dalykai. Kuo daugiau žmonių kalbės, kad įvedus eurą viskas brangs, tuo labiau tikėtini keisti veiksmai. Galima prisiminti, kaip žmonės nuo parduotuvių lentynų šlavė cukrų vien dėl to, kad kažkas paleido gandą apie būsimą kainų šuolį“, - aiškino A.Avulis.

Ž.Mauricas taip pat sakė jau pastebintis šiek tiek didesnį aktyvumą Lietuvos NT rinkoje. Jį, anot pašnekovo, galėjo lemti per mažos paskolų palūkanos ir tai, kad NT populiarėja kaip investicinė priemonė, iš dalies leidžianti apsisaugoti nuo galimos infliacijos, taip pat būdas išleisti grynuosius pinigus nacionaline valiuta.

Ekonomistas pripažino, jog toks suaktyvėjimas prieš euro įvedimą gali daryti spaudimą kainoms kilti, tačiau reiškinys nebus toks masinis, kad kainos didėtų reikšmingai. Juo labiau kad būsto pasiūla Lietuvoje pastaruoju metu yra nemaža, tad rinkos dalyviai priversti konkuruoti tarpusavyje ir neužkelti kainų. To Estijoje nebuvo: 2009-2010 metais gyvenamųjų namų projektai buvo kone sustoję. Todėl išaugus lūkesčiams ir žmonėms pradėjus aktyviau pirkti NT kainos savaime pradėjo kilti.

Kainos susireguliuos

S.Vagonio manymu, įsivedus eurą Lietuvos ekonomika turėtų sparčiau augti nei iki šiol. Jeigu taip įvyks, kainų lygis veikiausiai didės, tačiau dar esą sunku nuspėti galimą augimo tempą. Anot pašnekovo, tikėtina, kad Vilniuje kainos turėtų augti bent 5 procentais. „Iš duobės jau kapstosi tiek šalies ekonomika, tiek NT verslas. Atrodo, šiemet rinka bus labai aktyvi - žmonės tik praėjusiais metais atgavo pasitikėjimą ja, nes iki tol lūkuriavo mažėsiančių kainų. O dabar, daugumos rinkos dalyvių nuomone, kainų dugnas jau pasiektas, ir ateityje kainos augs, todėl susiformavusi nemaža paklausa. Matyt, vieni NT pirks bijodami euro pasekmių, kiti tiesiog norės įsigyti būstą, kol jis nepabrango, treti nenorės laikyti pinigų bankuose, baimindamiesi bankroto ar būdami nepatenkinti mažomis indėlių palūkanomis“, - sakė pašnekovas

Jei vis dėlto dėl perdėtų lūkesčių ar susiformavusio nedidelio bumo kainos ūgtelės daugiau, nei planuota, tai 2015 metais kainos dar labiau augti veikiausiai nebegalės. Esą rinkos ir ekonomikos augimas susilygins natūraliai.

Komercinis NT jau brangsta

A.Avulis pažymėjo, kad euro įvedimas leis atsikratyti vieno užsienio investuotojų argumento prieš investicijas Lietuvoje. Todėl tikėtina, kad investicijų daugės, o kainos ūgtelės. Tai, anot jo, jau pastebima komercinio NT rinkoje, tačiau nebūtinai pasireikš ir gyvenamojo NT rinkoje.

„Nenorėčiau būti blogu pranašu, tačiau komercinės paskirties NT jau brangsta. Būstų rinką labai nesunku užpildyti ir sureguliuoti pasiūlą ir paklausą, o komercinės paskirties NT rinkoje yra visiškai kitaip. Nors dar neturime euro, investuotojų – tiek užsienio, tiek vietinių – susidomėjimas didėja ir komercinis NT vienareikšmiškai brangsta, palyginti su kainomis prieš pusę metų“, - sakė jis.

S.Vagonio teigimu, 2010-2013 metais Estija buvo visiška lyderė tarp Baltijos šalių pagal investicijas į NT. Tuo metu šioje šalyje stambių projektų sandorių buvo sudaroma daugiau nei Lietuvoje ir Latvijoje kartu sudėjus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"