TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Euras kels kainas

2013 09 04 6:00
Per Europos Komisijos atliktą apklausą 2004 m. beveik 90 proc. europiečių pareiškė, jog euro įvedimas pakenkė vartotojams. LŽ archyvo nuotrauka

Besirengdama įsilieti į euro zoną Lietuva privalo išlaikyti mažą infliaciją. Tačiau nėra abejonių, kad vos eurą įvedus kainos šoks aukštyn, ir Vyriausybė tam negalės daryti beveik jokios įtakos. Vartojimo prekių ir kasdienių paslaugų kainų kilimas yra viena akivaizdžiausių nacionalinės valiutos atsisakymo pasekmių visose Europos valiutą įsivedusiose ES valstybėse.

Nuo kitų metų sausio eurą įsivesiančioje Latvijoje jau kyla nepasitenkinimas dėl piktnaudžiavimo prekių ir paslaugų kainas perskaičiuojant iš latų į eurus. O valdžios deklaruojamos pastangos suvaldyti padėtį, regis, eina perniek.

Nuo spalio 1 dienos Latvijos parduotuvėse, kavinėse ir vaistinėse kainas reikės nurodyti ir latais, ir eurais. Daugelis verslininkų jau ėmė apvalinti kainas į didesnę pusę. Neatsilieka ir biudžetinės įstaigos – kaimynėje šalyje brangsta bilietai į pramoginius renginius, didėja rinkliavos už automobilių statymą, kainas kelia bankai, gydymo įstaigos ir maitinimo įmonės. Latvijos centrinė statistikos valdyba pripažįsta, kad pastarąjį mėnesį tokia tendencija akivaizdi.

Tokia padėtis nestebina, greičiau įprasta. Mat kainos kilo visose šalyse – ne tik euro zonos naujokėse, bet ir išsivysčiusiose Vakarų valstybėse, kurios eurą įsivedė 2002 metais. Lietuva sieks įsivesti eurą nuo 2015 metų.

Kainos aukštyn, atlyginimai žemyn

Ekonomistas Valdemaras Katkus prognozuoja, kad Lietuvoje įvedus eurą infliacija taip pat kils dėl paprasčiausios priežasties - dėl kainų apvalinimo. „Kai kurie dalykai nesidalys iš 3,45 (pagal galiojantį kursą 1 euras lygus 3,4528 lito - aut.). Natūraliai dažniausiai prekybininkai ir gamybos įmonės prekių kainas apvalina aukštyn. Tokia yra žmogaus psichologija, ir ji neįveikiama“, - konstatavo ekonomistas.

V.Katkus neabejoja, kad bus apvalinami ir atlyginimai – veikiausiai žemyn. Tiesa, jis mano, kad valstybinis ir privatus sektoriai tai darys skirtingai. „Verslas tikrai svarstys, ar pasinaudos apvalinimo žemyn galimybe, ar ne. Tokiu būdu gali atsirasti gana didokos žirklės tarp atlyginimų ir kainų“, - svarstė jis.

Ekonomistas pažymėjo, kad Lietuvos Vyriausybė dar nenustatė ir nepaskelbė, kaip apvalintų atlyginimus biudžeto darbuotojams ar pensijas įvedant eurą. „Reikia skaičiuoti, kiek kils infliacija ir koks yra atlyginimų fondas bei pensijoms išleidžiamos lėšos, tada sužinosime, kiek žmonės praras perkamosios galios. Apytikriai skaičiuojant, perkamoji galia tikrai sumažės daugiau kaip 150 mln. litų. Žmonės mažiau galės įpirkti, tai ypač pajus pensininkai ir minimalų atlyginimą gaunantys darbuotojai“, - įsitikinęs V.Katkus.

Tačiau ekonomistas nepritaria paplitusiai nuomonei, kad ilguoju laikotarpiu vienodą valiutą turinčiose šalyse kainos susilygina, neva kava arba alus kavinėse po kurio laiko kainuos tiek pat Berlyne, Paryžiuje ir Vilniuje. „Tai pirmiausia priklauso net ne nuo įvairiose valstybėse skirtingo BVP dydžio ir jo dalies vienam gyventojui arba metinių valstybės pajamų, o nuo atlyginimų fondo. Lietuvoje jis dabar 6 milijardais litų mažesnis negu 2008 metais“, - tvirtino V.Katkus.

Priemonių gali nepakakti

Lietuvos Vyriausybės patvirtintame nacionaliniame euro įvedimo plane deklaruojama, jog bus imtasi visų priemonių, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo perskaičiuojant kainas, darbo užmokestį, pensijas, socialines išmokas eurais. Tačiau visos numatomos priemonės tėra rekomendacinio pobūdžio. Antai savivaldybėms rekomenduojama likus mažiausiai 3 mėnesiams iki euro įvedimo peržiūrėti ir prireikus pakeisti visas sutartis, kad užmokestis už viešąsias paslaugas įvedant eurą būtų apvalinamas tik gyventojų naudai, kad jis nebūtų didinamas.

Valdžia mano, kad kainoms kilti gali sutrukdyti ir viešumas. Pagal minėtą planą, Statistikos departamentas turės stebėti mažmeninių kainų pokyčius ir apie tai informuoti visuomenę. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba tirs vartotojų skundus dėl jų teisių pažeidimo, Lietuvos bankas nagrinės vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus, o kitus skundus dėl galimų pažeidimų tirs kitos institucijos.

V.Katkus įsitikinęs, kad visos šios priemonės neduos vaisių. „Piktnaudžiavimo perskaičiuojant kainas, manau, išvengti neįmanoma. Laisvojoje rinkoje privačios įmonės pačios nustato kainas. Vyriausybė gali kalbėti ką nori, bet drausmės perskaičiuojant kainas nebuvo net įvedant eurą tokioje drausmingoje šalyje kaip Vokietija“, - priminė pašnekovas.

Estijoje smuko perkamoji galia

Estijos dienraštis „Ohtuleht“ rašė, kad Estijoje įvedus eurą gerokai šoktelėjo kainos, o tai lėmė smarkų gyventojų vartojimo galios smukimą. Toks pat likimas esą laukia ir kitų Baltijos šalių.

Eurostato duomenimis, Estija, pagal perkamąją gyventojų galią šių metų birželį ES užėmė 3-iąją vietą nuo galo, aplenkdama tik Bulgariją ir Rumuniją. Pagal šį rodiklį Estiją pralenkė net Lietuva ir Latvija. Dienraščio teigimu, estas gali vartoti 59 proc. ES vidurkio, latvis - 61 proc., o lietuvis - 74 procentus.

Pernai, antrais euro cirkuliavimo metais, Estijoje infliacija kai kuriais mėnesiais siekė 4,7 proc. ir buvo viena didžiausių ES po Jungtinės Karalystės. Vos įvedus eurą 2011 metų sausio 1 dieną Estijoje gerokai išaugo vartojimo prekių ir paslaugų kainos. Estijos statistikos departamento duomenimis, 2011-aisiais drabužiai ir avalynė brango apie 7,7 proc., apgyvendinimo paslaugos - apie 7,3 proc., alkoholis ir tabako gaminiai - apie 5 proc., maisto produktai - apie 3 proc., transporto paslaugos - apie 1,1 procento.

Kilo ir psichologinių problemų. Prie 100 ir 500 kronų kupiūrų pripratusiems estams po euro įvedimo buvo sunku subalansuoti išlaidas: anksčiau per savaitę produktams išleisdavo 500 kronų, dabar – „tik“ 32 eurus.

Tuo metu darbo užmokesčio augimas infliacijos tempų nesiekė. Vos įvedus eurą, vidutinis Estijos gyventojų atlyginimas smuko nuo 814 iki 792 eurų, aukščiausią 914 eurų lygį pasiekė 2012 metų pabaigoje, o šių metų liepą vėl nukrito iki 900 eurų.

Į teismą dėl kavos puodelio

Panašūs procesai vyko beveik visose eurą įsivedusiose šalyse - ne tik euro zonos naujokėse, bet ir pirmojo 12-uko valstybėse. Tarp Europos vartotojų buvo paplitęs įsitikinimas, kad eurais pažymėtos prekės staiga pabrango. „Iš pradžių jie suapvalino kainas ir tada labai greitai, kol žmonės nesusivokė, jas pakėlė“, - teigė vienas Italijos vartotojų organizacijos atstovas. 2005 metais Italijos pajūrio kurorto Ladispolio teisėjas patenkino pensininko skundą. Šis įtarė, kad kurorto kavinė, perkainodama prekes eurais, neteisėtai pakėlė puodelio kapučino kainą nuo 1500 lirų (0,77 euro) iki 1 euro. Teisėjas įpareigojo kavinę grąžinti pensininkui 0,23 euro.

2004 metais Europos Komisija atliko apklausą, norėdama sužinoti, kas laimėjo ir kas pralošė iš euro įvedimo. Apklausos rezultatai nuvylė: beveik 90 proc. apklaustųjų pareiškė, jog euro įvedimas pakenkė vartotojams.

Ilgalaikio vartojimo prekės, tokios kaip automobiliai ar šaldytuvai, įvedus eurą nepabrango arba net atpigo, tačiau kasdienių paslaugų – kirpyklų, kavinių, bankomatų paslaugų, automobilių statymo – kainos šoktelėjo. Ekonomistų manymu, jos neatima didelės dalies žmonių biudžeto, bet labai pastebimos.

SKAIČIAI

75 proc. Lietuvos gyventojų nerimauja dėl galimo piktnaudžiavimo nustatant kainas po euro įvedimo, 48 proc. jų įsitikinę, kad lito keitimas sukels daug asmeninių nepatogumų.

8 iš 10 Lietuvos gyventojų mano, kad įvedus eurą kils kainos. Panašios nuomonės laikosi Latvijos ir Lenkijos gyventojai. Tik 14 proc. lietuvių mano, jog euras suteiks kainoms stabilumo.

Šiuo metu 55 proc. lietuvių pasisako prieš euro įvedimą, o 41 proc. jų tam neprieštarauja. 47 proc. gyventojų norėtų, kad euras būtų įvestas kuo vėliau.

Kad euro įvedimo pasekmės bus neigiamos tiek jiems asmeniškai, tiek Lietuvai įsitikinę atitinkamai 47 proc. ir 55 proc. gyventojų.

Šaltinis: TNS LT atliktas „Flash Eurobarometro“ tyrimas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"