TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Euras pareikalaus kantrybės

2013 12 28 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Euro įvedimas pasipriešinimo nesulaukia tik tuomet, kai yra tarsi šiaudas skęstančiajam - kai šalies ekonomika serga ir ieško išsigelbėjimo. Taip mano ekonomistas, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Jis nesureikšmina Lietuvos euro skeptikų kritikos, neva nauja valiuta skatina daug spartesnį kainų augimą, - tai esą sureguliuos tinkami valstybės sprendimai ir konkurencija rinkoje, o euro naudą anksčiau ar vėliau pajusiąs kiekvienas.

2014-ieji Lietuvoje bus pasirengimo metai eurui įvesti, o jiems pasibaigus tikimės įsilieti į euro zoną. Pats euras ekonominės gerovės nesukuria, todėl stebuklingo poveikio pragyvenimo lygiui jis nepadarys, bet, G.Nausėdos manymu, taikant įvairias ekonominės politikos priemones, euras paspartins šalies ekonomikos augimą.

Skaičiai gyvenimo nepakeis

- Pasigirsta nuomonių, kad, įvedus eurą ir atlyginimus litais pavertus į atlyginimus eurais, bus aiškiai matyti, kaip prastai lietuviai gyvena kitų Europos Sąjungos (ES) šalių kontekste. Tai patvirtina skaičiai: dabartinis vidutinis mėnesinis bruto ir neto darbo užmokestis Lietuvoje yra atitinkamai apie 667 ir 516 eurai. Antai Vokietijoje praėjusiais metais vidutinis atlyginimas atitinkamai siekė 3695 ir 2234 eurus. Kaip vertintumėte šiuos nuogąstavimus?

- Aišku, skirtumas tarp mūsų ir užsienio šalių pragyvenimo lygio bus akivaizdžiau matomas. Tačiau ar dėl to, kad mūsų atlyginimai, išreikšti eurais, atrodys nepadoriai maži, gyvensime kaip nors kitaip? Juk ir dabar žinome, kad gyvename blogiau už kitus. Aišku, psichologiškai žmogų gali veikti tai, kad Vakaruose jo giminaitis uždirba 1800 eurų ar 2500 eurų, o jis, pasirodo, vos 600 eurų.

Politiniu požiūriu, o ir tai, kad mūsų pensininkų pensijos pasirodys esančios juokingai mažos Vakarų Europos šalių kontekste, sukurs didesnį spaudimą stiebtis. Kai kiekvienas pensininkas galės palyginti savo pensiją su užsienio gyventojo gaunama, kils tam tikras nepasitenkinimas, ir politikai galbūt bus priversti labiau stengtis, kad pensijos greičiau didėtų ir artėtų prie europinio lygio.

- Galbūt spaudimą didinti atlyginimus pajus ir verslas?

- Verslininkai, aišku, politinius žaidimus žaidžia ne taip intensyviai. Darbdaviai pirmiausia žiūrės, ar turi galimybių didinti atlyginimus, o ne rūpinsis, kad kažkur šie didesni. Jeigu verslas turės galimybių ir sugebės išlikti konkurencingas, didinti darbo užmokestį jį privers gyvenimas, nes lietuviai emigruoja, trūksta darbuotojų. Reikia pažymėti, kad nors euras dar neįvestas, atlyginimai jau auga sparčiau. Todėl manau, kad šis procesas yra tik laiko klausimas, ir bet kokiu atveju atlyginimai pamažu artės prie europinio lygio.

Ekonominės politikos vaidmuo

- Ar ES esama pavyzdžių, kad įvestas euras kaip nors reikšmingai pakeitė pragyvenimo lygį šalyje?

- Negalėčiau pateikti labai daug gražių ir iškalbingų pavyzdžių. Štai Graikija ir Portugalija į ES įstojo 20 metų anksčiau nei Lietuva, abi šalys įsivedė eurą, tačiau Lietuva jas jau beveik pasivijo pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui lygį. Portugalijoje jis sudaro 76 proc. ES vidurkio, Graikijoje – 75 proc., o Lietuvoje - jau 72 procentus. Praeis dar metai ar dveji, ir mes pasivysime šias šalis. Galbūt tam tikra prasme tai yra kontrargumentas prieš euro įvedimą ir parodo, kad pats euras ekonominės gerovės nesukuria - reikia viso paketo ekonominės politikos priemonių, nukreiptų į spartesnį ekonomikos augimą ir konkurencingumo didinimą, finansų discipliną ir struktūrines reformas. Graikijoje kaip tik to ir nebuvo, todėl šalis prasiskolino, tapo nekonkurencinga, ir vienas euras jos išgelbėti negalėjo. Jis pats žmonių nepadarys turtingų.

- Tad kokią euro naudą pajus paprastas Lietuvos gyventojas?

- Galime išskirti gyventojų grupes, kurios, pripažįstu, nieko nepajus. Tai žmonės, kurie niekada nevažiuoja į Europą atostogauti ir neverčia litų į eurus. Ir tie žmonės, kurie nesiskolino ir neketina skolintis eurais. Tačiau tai nėra visi Lietuvos gyventojai. Šalyje yra daug aktyvių žmonių, o ką jau kalbėti apie verslininkus. Verslo pasaulis nebėra provincialus: jis bendrauja, turi prekybinių ryšių su ES ir išloš dėl to, kad nebeliks valiutos keitimo išlaidų. Šios išlaidos visame šalies ūkyje sudaro 150 mln. litų.

Dar viena nauda – šiek tiek mažesnės paskolų eurais palūkanų normos. Kai nacionalinės valiutos nebeliks, visos paskolos bus transformuotos į eurus ir palūkanų normos savaime sumažės. Be to, valstybė ir privatūs subjektai skolinsis pigiau, nes padidės mūsų šalies patikimumas. Šiuo metu Lietuvos valdžia skolinasi brangiau nei, pavyzdžiui, Latvija, nors ne visada taip buvo. Kol nebuvo tikra dėl euro įvedimo, Latvija skolinosi brangiau nei mes. Tikiuosi, kad palūkanų normos vėl sumažės, vos tik atsiras aiškumas dėl euro įvedimo Lietuvoje 2015 metais.

Taigi paprastas gyventojas euro naudą pajus tik per ilgesnį laikotarpį kaip bendrą naudą šalies ekonomikai, štai kodėl taip sunku paprastam gyventojui ją įrodyti. Tai nereiškia, kad įvedus eurą jau kitą dieną gyventojui atlyginimas padidės 20 ar 200 litų. Konkretaus gyventojo finansinę padėtį euro įvedimas palies galbūt po 2-3 metų, ir neaišku, kokiu mastu.

Paskata investicijoms ir neišvengiamos išlaidos

- Tikimasi, kad įvedus eurą padidėtų užsienio investicijos, didėtų investuotojų pasitikėjimas. Bet juk litas susietas su euru, ir investuotojai tai žino.

- Jie žino, bet vis dėlto užsienio investuotojai yra pirmieji, kurie pradeda nerimauti, kai tik kas nors mūsų ekonomikoje susvyruoja. Jie visada yra jautresni dėl lito devalvavimo galimybės, nes galbūt ne taip gerai žino, kad nuo 1994 metų, kai lito kursas tapo fiksuotas, mes visuomet sugebėdavome išgyventi krizes ir niekada nedevalvavome nacionalinės valiutos. Todėl euro įvedimą investuotojai suvoktų kaip dar vieną žingsnį stabilumo link.

- Kaip trumpuoju periodu į pokyčius dėl euro reaguos šalies įmonės?

- Įmones euro įvedimas taip pat veiks nevienodai – vienoms jis bus naudingesnis, kitoms situacija beveik niekuo nepasikeis. Mat egzistuoja įmonių ir veiklos šakų įvairovė. Visoms įmonėms – dirbančioms ir vidaus, ir užsienio rinkose - bus tam tikrų vienkartinių prisitaikymo išlaidų. Pokyčiams reikės paruošti informacinių technologijų (IT) sistemas, apskaitą, o tai kainuoja. Tik toms, kurios daugiausia ir glaudžiausiai bendrauja su ES regionu, euro įvedimas šias išlaidas ganėtinai greitai kompensuos. Tuo tarpu daugiau vidaus rinkoje dirbančios įmonės, kurios neturi valiutos keitimo išlaidų, naudą pajus per ilgesnį laikotarpį.

Aišku, kokiai nors mažai įmonei, kuri nesinaudoja IT technologijomis ir kuriai nereikės keisti gausybės prekių kainodaros, išlaidos gali būti visai menkos. Kitaip nei dideliems prekybos centrams, kurie turi milžinišką prekių asortimentą – juk reikės perskaičiuoti kainas, jas paskelbti abiem valiutomis, o ką jau kalbėti apie apskaitos ir IT sistemų keitimo išlaidas. Gali būti, kad šioms įmonėms išlaidos atsipirks labai negreitai.

- Ar dėl to nėra rizikos, kad įmonės, kurios patirs daugiausia išlaidų, turės paskatą didinti kainas?

- Tai padaryti bus nelengva, nes net tame pačiame sektoriuje dirbančios įmonės patirs nevienodas išlaidas. Jei kuriai nors įmonei šios išlaidos bus didesnės, ji negalės paprastai jų permesti klientams pakeldama kainas, jeigu konkurentai kainų nedidins arba didins mažiau. Taigi įmonė taptų nekonkurencinga, todėl ji vis tiek turės taikytis prie rinkos ir pažaboti savo apetitą. Tačiau negaliu paneigti, kad bus noro pasipelnyti apvalinant kainas į didesniąją pusę. Kol kas dar niekam nepavyko to visiškai išvengti. Tačiau, kaip rodo estų pavyzdys, tikrai įmanoma kainų augimą sumažinti iki papildomų 0,2-0,3 proc., prisidėsiančių prie vidutinės infliacijos. Tai nemažai priklausys nuo valstybės – kokios priemonės bus panaudotos, ar pavyks pasiekti tam tikrų džentelmeniškų susitarimų su verslo organizacijomis, kad būtų laikomasi garbingo žaidimo taisyklių.

- Ekonomistų ir gyventojų pastebėjimai dėl kainų augimo įsivedus eurą neretai nesutampa. Štai Estijoje esama nusiskundimų, kad per kelerius metus viskas pabrango mažiausiai dvigubai, kainų pokyčiais yra nepatenkintųjų ir Italijoje, Prancūzijoje. Kaip susidaro tokia priešprieša? Ar išvengsime to Lietuvoje?

- Gali atsitikti taip, kad 2015 metais euro įvedimą Lietuvoje užgoš kokie nors kiti veiksniai: pasaulinis grūdų nederlius, naftos kainų svyravimai ir pan., dėl kurių paūmės infliacija. Tuomet kainos gali pakilti kur kas daugiau, ir aš beveik neabejoju, kad daugelis šį augimą „nurašys“ eurui. Be to, gali įvykti ir atvirkščiai: euro įvedimo metu suveiks kokie nors defliaciniai veiksniai.

Apklausos rodo, kad yra daug prieš eurą nusiteikusių žmonių. Kyla klausimas, ar jie tikrai yra sąžiningi ir bamba ne dėl to, kad jiems apskritai nepatinka euro įvedimas. Euro skeptikų Lietuvoje yra daugiau nei euro entuziastų – panašus santykis, ko gero, yra ir Latvijoje, nors ten ši valiuta pasirodys jau sausio 1-ąją. Negalima paneigti, kad pastaruoju metu, susvyravus euro zonos ekonominei situacijai, atsirado daugiau skepticizmo bendros valiutos atžvilgiu.

- Ar, turint omenyje abejones dėl euro zonos ateities ir šnekas apie galimą antrąją krizės bangą, dabar yra palankiausias metas įsivesti eurą? Galbūt vertėtų palūkėti?

- Didžiausias gyventojų optimizmas dėl euro įvedimo būna tada, kai euras yra kaip šiaudas skęstančiajam. Lietuvoje didžiausias pritarimas euro įvedimui buvo 2009 metų rugsėjį, kai euro optimistų turbūt vienintelį kartą buvo net daugiau nei skeptikų. Bet tada Lietuvos ekonomikos situacija buvo labai bloga. Juk šiandien turbūt nenorėtume optimizmo, kuris gimsta dėl krizės?

Lietuvoje populiaru nuolat priminti Didžiosios Britanijos ir Švedijos pavyzdžius ir sakyti, kad štai daug turtingesnės valstybės neskuba į euro traukinį. Tačiau kukliai nutylima, kad jos, visų pirma, yra visai kitokio dydžio nei Lietuva, antra, jos aktyviai naudoja valiutos kurso politiką, kurios mes patys atsisakėme prieš 20 metų. Šios šalys valiutos kursą reguliuoja savo tikslams, tą patį daro ir Lenkija. Euro įvedimas joms iš rankų išmuštų šį instrumentą.

- Kokie bus euro įvedimo pasirengimo darbai 2014 metais ir kada jų bus imamasi?

- Šie darbai jau beveik sustyguoti. Pirmiausia - tai kurso, pagal kurį litas bus pakeistas į eurą, nustatymas, dviejų valiutų kainodara, kuri turės būti paskelbta likus keliems mėnesiams iki euro įvedimo. Jį įsivedus, dvi savaites egzistuos abi valiutos, o vėliau atsiskaityti nacionaline valiuta nebebus įmanoma. Bus derinami susitarimai su verslo asociacijomis ir organizacijomis nepiktnaudžiauti euro įvedimu ir nekelti kainų šiuo pretekstu. Visa darbotvarkė, ką daryti ir kokiu nuoseklumu bei terminais, jau praktiškai yra Lietuvos banko ir Vyriausybės sukurtų darbo grupių planuose. Kažin kiek tų darbų ir nėra, tačiau reikės techninio pasirengimo. Patys bankai turės apsirūpinti valiuta, pripildyti saugyklas, pasirengti net išpuoliams ar kriminalinėms atakoms, kurių pavojus gali padidėti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"