TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Euras pergudraus zlotą

2012 05 29 8:02

Lenkija kitą savaitę sugriežtins įvažiavimo į šalies teritoriją kontrolę, bet ramina, esą didelių pokyčių nebus - pigi Lenkija neužsidarys. Tačiau jeigu pasitvirtintų analitikų prognozės, Lietuvos įmonėms didesnių problemų kiltų ne dėl pigaus zloto viliojamų pirkėjų, o dėl euro kritimo.

"Mūsų duomenimis, birželio 4 - liepos 1 dienomis Lenkijos pasieniečiai atidžiau stebės grupėmis į pasaulio futbolo čempionatą vykstančius aistruolius: tikrins jų asmens dokumentus, domėsis, ar šie turi bilietus į varžybas. Tuo metu krovininis transportas važiuos kaip važiavęs", - paklaustas apie verslui galimai gresiančias kliūtis pasienyje LŽ ramino Lenkijos Respublikos ambasados Lietuvoje Konsulinio skyriaus vedėjas Stanislawas Kargulis.

Jis tik patarė "parduotuvių turistams" ir kitiems Lenkijos svečiams turėti tvarkingus pasus arba asmens identifikavimo korteles, kad nekiltų problemų pasienyje.

Zlotas kviečia apsipirkti

Taigi taupiesiems lietuviams, įpratusiems pigiau apsipirkti Lenkijoje, didesnių problemų birželį nekils, juolab "žvaigždės rodo" kad, tikėtina, į Lenkiją įriedančių automobilių su lietuviškais numeriais ir tuščiomis bagažinėmis bus dar daugiau.

Mat nepaisant Lenkijos centrinio banko pastangų stiprinti zlotą (gegužės pradžioje buvo 1,5 karto padidinta kredito palūkanų norma), lenkų nacionalinė valiuta toliau pinga ir nuo gegužės pradžios zloto kursas sumažėjo 4-5 centais, iki 0,79 lito. Vadinasi, už 100 litų (atmetus komisinį keitimo mokestį) dabar jau galima nusipirkti 4-5 zlotais daugiau, o prekių kainos Lenkijoje kyla labai lėtai.

"Zlotas iš tiesų toliau pinga, nors turėtų būti priešingai, nes palūkanų kėlimas turėtų stiprinti nacionalinę valiutą. Šis efektas, matyt, buvo nusvertas neigiamų nuotaikų rinkose, - LŽ komentavo "Danske" banko vyresnioji analitikė Violeta Klyvienė. - "Plaukiojančios" Rytų Europos valiutos priklauso ir nuo investuotojų sentimentų. Padidėjusi rizika dėl politinio neapibrėžtumo Graikijoje verčia investuotojus mąstyti apie tolesnes euro zonos problemas. Matyt, būtent šios priežastys lėmė zloto pigimą, nors šalies centrinis bankas dėjo daug pastangų."

V.Klyvienės nuomone, bent kol kas Lenkijos zlotas toliau pigs. "Tai gera žinia mūsiškiams "parduotuvių turistams" ir bloga - Lietuvos pasienio prekybininkams bei eksportuotojams, kurie tikėjosi bent šiokio tokio palengvėjimo po Lenkijos centrinio banko sprendimo", - daro išvadą analitikė.

"Tie, kurie įpratęs produktus pirkti didesniais kiekiais, tie ir šiandien važiuoja į Lenkiją, o kam labiau patinka sveikas ir šviežias maistas, perka vietoje. Mes, lazdijokai, jau taip įpratę, o prekybininkams tikrai sunkiau, bet ne tiek, kad užsidarytų ar mažintų etatus. Gal kitaip yra Suvalkijoje, jie labiau taupo", - nepraranda optimizmo Lazdijų savivaldybės vyriausiasis ekonomistas Robertas Grigas. Kol kas, anot ekonomisto, ryškaus vietos verslo smukimo nepastebima.

Sūduvos prekybininkai kalbėti su LŽ šia tema vengė - "nėra kada, nes daug darbo". Tyla - irgi informacija, juolab kad viešai dalytis problemomis neskuba ne tik prekybininkai.

Juda priešinga kryptimi

Atrodytų, paradoksalu, tačiau kol "pusė Lietuvos" beveik viską atsiveža iš pigios Lenkijos, balandžio viduryje rūkytus mėsos gaminius į stambų Lenkijos prekybos tinklą "MarcPol" pradėjo eksportuoti AB "Krekenavos agrofirma". Tiesa, Kėdainių bendrovės produkcija parduodama 40-yje parduotuvių iš tinkle esančių 351. Prieš žengiant tokį žingsnį, pusmetį vyko derybos, taigi rasti savo nišą Lenkijos rinkoje, kuri yra dešimteriopai didesnė nei Lietuvos, bei joje įsitvirtinti yra ilgalaikis bendrovės siekis. Trumpuoju laiku nuostoliai visada neišvengiami, bet vėliau grąža gali būti dešimteriopai didesnė, juolab kad bendrovė į Lenkiją veža aukščiausios kokybės brangius mėsos gaminius.

Kad tokia strategija yra išties toliaregiška, sutiktų ir V.Klyvienė, juolab kad, jos nuomone, Lenkijai nusprendus griežtinti monetarinę politiką zlotas vidutiniu ir ypač ilguoju laikotarpiu turėtų atsitiesti, tad ir ši didelė rinka Lietuvos eksportuotojams taps patrauklesnė nei dabar. "Lenkijos makroekonomimiai rodikliai geri. Jos ekonomikos perspektyvas gana palankiai vertina ir Tarptautinis valiutos fondas, todėl zloto kursas vėliau turėtų stabilizuotis ir net pradėti didėti. Tačiau iš tiesų bent kol kas Lietuvos eksportuotojams geidžiamo rezultato dar teks palūkėti", - savo prognozėmis analitikė dalijosi su LŽ.

Euro vilkduobės

Vis dėlto kaimynų zlotas, ko gero, jau netrukus Lietuvos verslui bus tik mažutė "vietinė" problemėlė, palyginti su ta, kurios galima tikėtis netolimoje ateityje - po birželio viduryje įvyksiančių Graikijos parlamento rinkimų. Jau mažai kas abejoja, kad Graikijai netrukus teks palikti euro zoną. Piešiami įvairūs Graikijos pasitraukimo kainos scenarijai, kuriuos analitikai sutrumpintai vadina GREXIT, o juose - euro kurso ir investuotojų nerimo dėl ateities prognozės.

Blogiausiu atveju, jei proceso nepavyks suvaldyti, euro kursas gali nukristi iki 1,01 euro (3,42 lito) už dolerį, palyginti su dabartiniu 1,26 euro (2,74 lito). Panašiu santykiu doleris buvo perkamas 2002 metų pradžioje.

Kuo pigesnis euras, tuo nuostolingiau ką nors gaminti ir parduoti euro zonoje ir su euru savo valiutas susiejusiose šalyse, taigi ir Lietuvoje. Ir priešingai - produkciją, pagamintą euro zonoje, labiau apsimoka parduoti vadinamosiose "dolerinėse" šalyse.

Vadinasi, Lietuvos gamintojų, kurių produkcijos eksportas orientuotas į Europos Sąjungą (ES), laukia sunki galvasopė - kaip kuo skubiau rasti pirkėjų valstybėse, kurių valiuta labiau šliejasi prie dolerio.

Ne ienas pasukti

Jonas Karčiauskas, AB "Audėjas" generalinis direktorius, pripažįsta, kad išsipildžius blogesniems GREXIT scenarijams, būtų logiška keisti eksporto kryptis, nes parduoti produkciją "dolerinėse" šalyse būtų tikrai pelninga. Tačiau esą vargu ar tai pavyktų.

"Yra susiformavę, susigulėję bendradarbiavimo santykiai, ilgalaikės sutartys. Taip paprastai visko nesugriausi, nes niekada nežinai, kas bus paskui. Pakeisti eksporto kryptis - tai ne ienas pasukti. O taip, matyt, mąsto ir stambios, ir smulkesnės eksportuojančios įmonės", - svarsto bendrovės vadovas.

Pasak jo, pavyzdžiui, "Audėjas", į ES valstybes eksportuoja apie 80 proc. savo produkcijos. Tačiau kai litas yra susietas su euru, didesnės bėdos nei kitiems negresia. Be to, smunkantis zlotas bent "Audėjui" yra palankus, nes iš Lenkijos perkama nemažai gamybos žaliavų. "Kai viską sudedi, verslas susibalansuoja", - įsitikinęs J.Karčiauskas.

Į automobilį - kaip į šventę

Pasitvirtinus blogiausiam GREXIT scenarijui, doleris, palyginti su euru (ir litu), pabrangtų iki ketvirtadalio. Kadangi naftos sandoriai vykdomi JAV doleriais, euro zonos valstybėms atitinkamai brangiau kainuotų nafta, o vėliau ir gamtinės dujos. Vadinasi, ir automobilių degalai, ir centralizuotas šildymas. Kadangi benzino kainos apie 40 proc. sudaro mokesčiai, degalinėse jis kainuotų apie 5,60 lito. Atitinkamai pabrangtų ir dyzelinas.

Tiesa, tai tik buhalteriniai skaičiavimai, nes rinkoje veikia gerokai daugiau dėsnių. Pavyzdžiui, kaip dar prieš gerą pusmetį komentavo "Bloomberg" analitikai, naftos kainos rinkoje paprastai būna tuo mažesnės, kuo daugiau kainuoja doleris. Mat tokiu atveju stengiamasi mažiau naftos pirkti, o naftos rinkos sąlygas diktuojančioje OPEC (naftą eksportuojančių šalių kartelis) gavybos kvotos reguliuojamos iki šios organizacijos narėms palankaus lygio.

Taigi mažai tikėtina, jog kartu su doleriu atitinkamai pabrangtų ir nafta, juolab kad esama teorijų, esą nafta gali brangti tik iki tokio lygio, kurį pasiekus būtų pigiau naudoti kitus energijos išteklius ir į juos orientuoti visą ekonomiką. Tokie pokyčiai būtų negrįžtami.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"