TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Euras skatins išlaidauti

2014 02 12 6:00
I.Šimonytė Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Lietuvai įsivedus eurą turistai vien dėl šios priežasties nepuls į mūsų šalį, tačiau nebereikalingi matematiniai skaičiavimai lyginant valiutas gali paskatinti atvykėlius labiau išlaidauti, todėl Klaipėda jau tikisi kuo didesnės kruizinės laivybos naudos.

Prielaidą dėl turistinio šalies patrauklumo LŽ išsakiusi Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė rėmėsi ne tik kitų valstybių pavyzdžiais, bet ir asmenine kelionių patirtimi. Jos žodžiais, kai galva neužimta matematika verčiant litus į eurus, lankantis užsienyje norisi pirkti daugiau.

Buvusi finansų ministrė Klaipėdoje su verslininkais dalijosi mintimis apie pasirengimą įsivesti eurą. Jos manymu, dabar, po krizės, kai Lietuva keletą metų pabuvo euro zonos „priepirtyje“, kai žinomi ne tik šios pinigų sąjungos pranašumai, bet ir rizika, taip pat tai, kad teorija gerokai skiriasi nuo praktikos, mūsų šaliai gana palanku ryžtis permainoms. Be to, sunkmetis atskleidė, jog lietuviai myli litą „šiaudadūšiška" meile - daug kas tada skubėjo keisti santaupas į eurus. Todėl diskutuojant šia tema reikėtų klausti, ne kodėl Lietuvai reikia atsisakyti lito, o kokios priežastys trukdo vykdyti stojimo į Europos Sąjungą sutartį? Briuselio verdiktą, ar Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus pagal infliacijos, biudžeto deficito ir skolos kriterijus, turėtume išgirsti liepą.

Perskaičiuos apvalindami

Kalbėdama apie teorinę ir praktinę euro naudą, ypač apie pigesnį valstybės skolos administravimą, Klaipėdos pramonės ir verslo atstovams I.Šimonytė sakė neabejojanti auditorijos išprusimu. Jūrų verslo tarptautiniai atsiskaitymai visada vyksta užsienio valiuta, o iš bankų, kaip rodo praktika, Lietuvos įmonės dažniausiai skolinasi eurus. Todėl I.Šimonytė klaipėdiečiams mažiausiai turėjo aiškinti, kaip turėtų pasiruošti verslas. Tačiau net uostamiestyje garsiai finansininkei buvo užduotas, jos terminais tariant, „bobutės iš pasienio klausimas“: ar perėjus prie euro kils prekių kainos?

Sklaidydama tokį susirūpinimą finansų specialistė aiškino, kad išvengti sutapimų, kai kurių kainų padidėjimo dėl importo (ypač energetikos sektoriuje), susijusio su naftos kainų kilimu, beveik neįmanoma. Tačiau Seimui parengtas įstatymo projektas numato krepšelį prekių, maždaug 100 pavadinimų, kurios negalės brangti nė centu. Visi socialiniai perskaičiavimai taip pat esą bus vykdomi paskutinį skaičių po kablelio apvalinant į didesnį.

Bet paslaugų sektoriuje, ypač mažesniuose miesteliuose, kur menka verslo konkurencija, kaip rodo Estijos ir Latvijos pavyzdžiai, kainos automobilių servisuose ar kirpyklose gali padidėti. „Reikėtų įvertinti, kiek tai turi įtakos tavo išlaidoms? Kita vertus, tai, ką žmogus suvokia matydamas, tarkime, alaus kainas, skiriasi nuo to, kaip viskas atrodo statistiškai“, - neslėpė galimos kritikos dėl kainų didėjimo LB valdybos atstovė.

Atpigs skola

Ką Lietuva prarado netapusi euro zonos nare anksčiau, anot I.Šimonytės, galima vertinti remiantis Slovėnijos paskolų palūkanų pavyzdžiu. Lyginant abiejų valstybių išlaidų skoloms grąžinti skirtumus, matyti, kad Lietuva 2007-2013 metais permokėjo 7 mlrd. litų. Pasak jos, spėlioti, kiek kainuos euras, nedėkingas dalykas. "Lengva išmatuoti vienkartines sąnaudas, tokias kaip bankinės transakcijos, valiutos keitimas – tai tos išlaidos, kurias galima aiškiai suskaičiuoti, bet tai nėra pati didžiausia dalis. Toliau atsiremiame tik į prielaidas – kiek gali atpigti skolinimasis valstybei ir namų ūkiams. Turime kaimynių šalių pavyzdžius, kurie leidžia tikėtis, kad skolinimasis pigs. Už to slypi ir tam tikra rizika, kai pigios paskolos, kaip rodo Italijos, Graikijos, Ispanijos atvejai, tapo ekonominių problemų priežastimi. Tačiau pigus kreditas mums yra geriau negu brangus kreditas, nes pagal mažesnes palūkanų išlaidas galime daryti prielaidas, kiek spartesnis galėtų būti ekonomikos augimas“, - dėstė Klaipėdos verslininkams I.Šimonytė.

Vienkartinės išlaidos įsivedant eurą, tarp jų - pinigų gamyba ir apskaitos sistemų pertvarkymas, kai kurioms įmonėms, pasak jos, bus naudingos, nes kas nors turės teikti tokias paslaugas. Tai gali siekti, I.Šimonytės teigimu, 500-700 mln. litų ar net daugiau. Tačiau sutaupius valiutų keitimui per kokius 5 metus šios išlaidos atsipirks. Ir tai - ne pagrindinė euro įvedimo nauda. Svarbiausias dalykas, kad sumažintos biudžeto išlaidos skolos palūkanoms galės būti skirtos kitiems valstybės tikslams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"