TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Euras turėtų būti amžina siekiamybė

2013 03 21 6:02
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka/Ž.Mauricas: "Įsivesti eurą Lietuvai vertėtų tik nusprendus ateityje labiau atlaisvinti diržus."

Lietuvai įsivesti eurą nuo 2015-ųjų mažai tikėtina ir kažin ar verta, tačiau tokia siekiamybė ilguoju laikotarpiu galėtų mūsų valstybei praversti labiau, negu pats euro įvedimo faktas.

Banko "Nordea" analitikas Žygimantas Mauricas nurodo vos dvi priežastis, dėl kurių Lietuvai gal ir būtų naudinga skubėti tapti euro zonos nare: dėl valiutų konvertavimo ji per metus sutaupytų apie 500 mln. litų, taip pat pagerėtų valstybės galimybės reklamuotis, nes kai lyginami euro zonos šalių rodikliai, pasirenkamos tos valstybės, kuriose pagrindinė atsiskaitymo priemonė yra euras.

O gal antireklama?

"Estai šiuo požiūriu tikrai laimi, nes jie dažnai būna lentelės viršuje", - sakė Ž.Mauricas. Analitiko nuomone, į šį traukinį dar spės ir latviai, kurie eurą veikiausiai įsives nuo 2014-ųjų. Tačiau Lietuvai tokios reklamos poveikis kažin ar pridėtų daug balų, nes euro zonos nare ji taptų paskutinė.

"Manau, daugiau dėmesio atkreiptume į save, jei pradėtume garsiai šaukti, kad gerai tvarkomės ir patys, todėl mums nereikia jokio euro", - kalbėjo Ž.Mauricas ir nurodė sėkmingą finansų politiką vykdančios Danijos pavyzdį. Jo žodžiais, nuolatinė siekiamybė laikytis griežtų Mastrichto kriterijų būtų valstybės pranašumas, juolab kad kiekviena šalis, siekianti įsivesti eurą, neretai net dirbtinomis priemonėmis jų laikosi, bet visiškai atsipalaiduoja, kai jau pasiekia euro "klubą". Iliustracija - Slovėnijos, Kipro pavyzdžiai, nors Estija galėtų būti taisyklės išimtis.

Menami pranašumai

Kiti euro pranašumai - užsienio investuotojų pritraukimas ir mažesnė valstybės skolinimosi kaina, Ž.Maurico teigimu, nėra įrodyti. Jie veikiau menami, o kai kuriais atvejais net priešingi. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad euro zonos valstybės galėjo pigiau skolintis 2004-2008 metais, tačiau nuo 2009-ųjų joms, ypač Graikijai, Italijai, Ispanijai, Portugalijai, Airijai, taikomos didesnės palūkanos nei daugumai šalių, nepriklausančių euro zonai. "Nuo 2008-ųjų Suomija, ganėtinai stiprios ekonomikos valstybė, skolinasi brangiau negu euro zonai nepriklausančios Švedija ir Danija, o eurą įsivedusi Slovėnija turi mokėti didesnes kredito palūkanas už Bulgariją, tad šiuo požiūriu yra pranašesnė tik nebent už Kiprą", - atkreipė dėmesį Ž.Mauricas.

Analitiko manymu, net ir labai stengdamasi Lietuva vargu ar įsives eurą nuo 2015-ųjų, nes jai veikiausiai nepavyks įvykdyti vieno svarbiausių reikalavimų - kad metų infliacija neviršytų dabar nustatytų 2,7 procento. O ji, kaip prognozuoja Lietuvos bankas, Finansų ministerija, šiemet ir kitąmet turėtų siekti 3-3,4 procento.

Pasak Ž.Maurico, nuo skubėjimo tapti euro zonos nare Lietuvą galėtų sulaikyti ir abejotina paties euro ateitis. Juk nežinia, kaip pavyks susidoroti su šios valiutos problemomis, kai euro zonos valstybėms niekaip nepavyksta susitarti dėl bendros ekonomikos ir pinigų politikos. "Vokietija, šiaurinės valstybės taupo, o pietinės  priešingai - nenusiteikusios veržtis diržų. Jos toliau išlaidauja ir naudojasi šiaurinių šalių uždirbamais pinigais", - sakė Ž.Mauricas. Todėl, jo nuomone, įsivesti eurą Lietuvai vertėtų tik nusprendus ateityje labiau atlaisvinti diržus.

Euro reikia

"Danske" banko analitikė Baltijos regionui Violeta Klyvienė laikosi kitokios pozicijos. "Manau, ilguoju laikotarpiu grėsmių euro zonai sumažės", - kolegos iš banko "Nordea" žodžius komentavo ji. V.Klyvienė LŽ teigė numananti, kad daugiau diskusijų dėl siekio įsivesti eurą sukėlė staiga išryškėjusios Kipro ir Slovėnijos problemos. Tačiau analitikė jas linkusi sieti ne su euru, o su vidinėmis politikos problemomis. "Slovėnija iš tiesų buvo Europos pirmūnė. Bėdų jai kilo pirmiausia dėl to, kad apie 40 proc. finansų rinkos valdė valstybiniai bankai, kurie kredituojamų įmonių riziką vertino pagal partinius prioritetus. Būtent tai, o ne euras atvedė valstybę prie bankroto ribos. Kipro problemos irgi buvo žinomos seniai, dėl jų euras nieko dėtas", - dėstė V.Klyvienė. Ji patarė neužmiršti ir buvusios tvarkingos ekonomikos Vengrijos, kuri nesielgia "eurozoniškai", bet atėjus naujiems politikams jau turi didelių bėdų.

"Galėčiau iš dalies sutikti su Ž.Mauricu, kad naudinga turėti savo stabilią valiutą, gerai sutvarkytus viešuosius finansus, gražiai atrodyti, bet narystė euro zonoje savaime reiškia, jog esi labiau prižiūrimas Briuselio, todėl mažiau priklausomas nuo vidinių politinių permainų", - aiškino analitikė.

Jos nuomone, užsienio investuotojai Baltijos valstybes laiko viena rinka. "Nesiekdami įsivesti euro tarp mažų ES narių liktume tik su bulgarais, nes jie irgi nelabai mąsto apie eurą", - sakė V.Klyvienė. Ir perspėjo, kad dėl tokio pasirinkimo dar ilgai negalėtume lygiuotis su Danija ar Švedija, kurios, nors yra garsiai pareiškusios, jog neketina įsivesti euro, turi tvarkingą, susigulėjusią ekonomiką.

"Nebūti euro zonoje, bet naudotis nacionaline valiuta, susieta su euru, kainuoja papildomai. Investuotojų nuomonė net apie palyginti tvarkingas ekonomikas, kokia galima laikyti Lietuvą, finansinio nestabilumo laikotarpiu gali labai pasikeisti ir sukelti papildomų problemų", - pabrėžė V.Klyvienė. Ji priminė, kad 2009-aisiais, krizės metais, Lietuvos valstybės skola nebuvo pasiekusi kritinės ribos - vos apie 20 proc. bendrojo vidaus produkto, bet rinkos jai buvo uždarytos, todėl kapstytis iš duobės teko vieniems, ir tai kainavo labai brangiai.

Analitikės įsitikinimu, derėtų sekti kaimynų pavyzdžiu ir stengtis įsivesti eurą kiek įmanoma anksčiau. "Nesakau, kad 2015-ieji yra riba, kurios neįveikus politikus reikėtų kalti prie kryžiaus, bet strateginis siekis būtų neišsiskirti Baltijos regione, - kalbėjo V.Klyvienė ir padarė tokią išvadą: - Kažin ar racionalu visada siekti euro, tačiau niekada jo neturėti. Stabiliu laikotarpiu tai gal ir būtų pateisinama strategija, bet atėjus krizei garantuotai turėtume didelių papildomų išlaidų. Tada savaime padidėtų neatsakingos pinigų politikos grėsmė."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"