TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Euras - vaistas nuo nevilties ir stagnacijos

2010 03 19 0:00

Europos Komisija (EK) prieš kelias dienas išnagrinėjo atnaujintas 14 Europos Sąjungos šalių-narių stabilumo ir konvergencijos programas. Kaip ir visuomet EK vertino šalių-narių atitiktį 4 konvergencijos kriterijams - kainų stabilumui, valiutų kurso stabilumui, viešųjų finansų patikimumui ir ilgalaikių palūkanų normų konvergencijai. Nepakeliamas biudžeto deficitas

Tačiau šiemet ataskaitas turėjo pateikti gerokai daugiau valstybių ir EK teko dirbti pagreitintu tempu. Įprastą sąrašą šalių, turinčių ne rečiau kaip kartą per dvejus metus pranešti Tarybai apie konvergencijos srityje padarytą pažangą, dabar papildė ir kitos sunkmečio kamuojamos ES šalys, kurioms buvo taikomos tam tikros išlygos (dažniausiai pradedama perviršinio deficito procedūra).

Sparčiai augantis Europos valstybių valdžios sektoriaus deficitas tapo tikru Damoklo kardu. ES šalių vyriausybės kovai su precedento neturinčios ekonominės recesijos padariniais jau skyrė milijardus eurų ir planuoja remti ūkį papildomomis finansų injekcijomis.

EK vertinimais, euro zonos šalių biudžeto deficitas nuo ekonominės krizės pradžios iki šių metų pabaigos ūgtels per tris kartus.

Lietuvos pozicijos silpniausios

Nors Lietuvos programa dar nesulaukė EK nuosprendžio, akivaizdu, kad bent tarp Baltijos šalių Lietuvos pozicijos yra bene silpniausios.

Pirmojo 2009 metų pusmečio rezultatai buvo itin blogi visai Baltijos trijulei - ženkliai smuko jų bendrasis vidaus produktas, nedarbo lygis augo šuoliuojančiai, o biudžeto deficitas priartėjo prie dviženklės zonos.

Latvija, itin sparčiai prastėjant jos situacijai, buvo vadinama silpniausia Baltijos šalių grandimi. Pavasarį apsidraudimo nuo Latvijos nemokumo rizikos sandorių (5 metų) kaina eurais padidėjo 1,5 karto. Tarpbankinė palūkanų norma birželį šoktelėjo net iki 30 proc., kelioms dienoms visiškai užšaldydama finansų rinką. Vis dažniau pasigirdavo nuogąstavimų kad po" Parex" banko griūties galima laukti ir Latvijos valstybės bankroto.

Siekiant išvengti valstybės kracho Latvijos vyriausybė buvo priversta imtis neatidėliotinų ir nepopuliarių sprendimų - smarkiai karpyti išlaidas, pertvarkyti mokesčių sistemą.

Gerokai susiveržė diržus ir Estijos gyventojai. Tenka pripažinti, kad pirmuosius teigiamus šio drastiško abiejų kaimynių šalių išlaidų susitraukimo rezultatus buvo galima pastebėti jau trečiąjį praėjusių metų ketvirtį jų biudžeto deficitas stabilizavosi, o metų pabaigoje Latvija ir Estija galėjo pasidžiaugti ženkliai pagerėjusiais rodikliais.

Taupyti ir pigiai skolintis

Tuo tarpu Lietuvos metinis biudžeto deficito rodiklis išliko arti 10 proc., o brangus skolinimasis užsienio rinkose biudžeto skylėms lopyti gerokai padidino valstybės skolą.

Kodėl Lietuva prarado atsparumą ir atsidūrė paskutinėje vietoje?

Latvijos proveržis yra visų prima siejamas su tarptautinio valiutos fondo buvimu - pigus skolinimasis ir aktyvi išlaidų karpymo politika leido griečiau stabilizuoti viešuosius finansus.

Estijos pagrindinis koziris - tvirtas pasiryžimas įstoti į euro zoną jau 2011 metais ir šalies vykdoma griežta, kryptinga biudžeto politika. EK savo rekomendacijoje pabrėžė Estijos pažangą ir įvardino Estiją viena iš nedaugelių ES narių, galinčių patenkinti fiskalinį Mastrichto kriterijų jau šiemet.

Beje, Latvijos vyriausybė, siekdama sustiprinti šalies reputaciją, taip pat įvardino euro įvedimą strateginiu tikslu ir tam nustatė konkrečią datą. Pagal jų sudarytą euro įvedimo planą, Latvijos valdžios sektoriaus biudžeto deficitas šiemet neturi viršyti 8,5 proc., kitąmet - 6 proc., o 2012 m. jau turėtų atitikti Mastrichto kriterijų, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. šalyje imtų cirkuliuoti vieninga euro zonos valiuta.

Kodėl euras? Nejaugi euro įvedimas gali ženkliai pakeisti Lietuvos ekonominį gyvenimą?

Negalima tikėtis, kad euro įvedimas akimirksniu pastūmės ūkį į aukštesnį lygį, juk euras nėra burtininko lazdelė. Kita vertus, euras yra apčiuopiamas ekonominės politikos orientyras, pagyvinantys ūkio pertvarką ir leidžiantis pagreitinti realią konvergenciją.

Lietuvos euro įvedimo planai kol kas skęsta migloje. Nors Vyriausybės atstovai po pirmojo nevykusio bandymo patekti į "euro klubą" jau ne kartą minėjo prisijungimo prie euro zonos svarbą, konkrečių veiksmų iki šiol nesulaukiame. Galima tik tikėtis, kad karti Lietuvos patirtis neleis padaryti tų pačių klaidų kaimyninėms valstybėms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"