TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Euras virpina kasos aparatų rinką

2014 04 25 6:00
Įvedus eurą daugeliui turgaus prekiautojų pirmąjį pusmetį teks naudotis ir kasos aparatu, ir skaičiuotuvu. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Dalis kasos aparatus parduodančių ir juos prižiūrinčių įmonių perspėja prekiautojus, naudojančius šiuos aparatus, kad pereinamuoju laikotarpiu, kai nacionalinė valiuta bus keičiama į eurą, jiems gali kilti bėdų. Tačiau kiti tokius įspėjimus laiko nereikalingu audros kėlimu ir problemų dėl kasos aparatų su euru nesieja.

„Konsultuodami Latvijos ir Estijos prekybininkus, kai ten buvo įvestas euras, pastebėjome, kad iššūkis yra ne kita valiuta, o pereinamasis laikotarpis - tada kasos aparatas turi veikti dviejų valiutų režimu. Didžioji dalis Lietuvoje naudojamų kasos aparatų nėra pritaikyti dirbti pereinamuoju valiutos keitimo laikotarpiu“, – vakar išplatintame pranešime teigė bendrovės RASO, diegiančios kasos aparatus, pardavimų vadovas Ričardas Tamašiūnas.

Apsunkins dvi valiutos

Anot RASO specialisto, dauguma Lietuvoje naudojamų kasos aparatų netinka tokiam darbui, kai prekybininkai vienu metu turės priimti ir litus, ir eurus, o grąžą atiduoti tik eurais. Mūsų šalyje konvertuoti valiutas yra pritaikyti vos keli kasos aparatų modeliai.

R.Tamašiūnas prognozuoja, kad nemažai daliai prekybininkų siūlys įsigyti naujų kasos aparatų, tačiau ir šiuo atveju, anot jo, galima nusvilti: „Perkant naują aparatą, kuris šiandien kainuoja 700–1400 litų, išlieka tikimybė, kad jis irgi neatitiks reikalavimų, tad pinigai bus išmesti į balą.“

Kitas prekybininkų sprendimas, anot R.Tamašiūno, – kviesti kasos aparatus prižiūrinčios bendrovės specialistus, kad šie juos perprogramuotų. „Tokio meistro darbo valanda skirtingose įmonėse kainuoja 50–200 litų. Tačiau darbuotojui, kaip rodo patirtis, teks atvykti bent tris kartus", – aiškino RASO atstovas.

Anot pašnekovo, svyruos ir aparato perprogramavimo kaina. Ji paprastai priklauso nuo to, kur sukurta kasos aparato darbo programa. Tikėtina, kad Kinijoje, Malaizijoje ar Bulgarijoje pagaminto prietaiso programinė įranga pritaikyta dirbti su viena valiuta, tad ją pakeisti bus brangu arba išvis neįmanoma. „Dėl to kai kurių prekybininkų išlaidos gali būti trigubai didesnės už programinės įrangos, sukurtos Lietuvoje, kainą“, – kalbėjo R.Tamašiūnas.

Jis priminė, kad pakeisti kasos įrangos programą reikės Naujųjų metų naktį, kuri niekada nėra patogi dideliems pokyčiams daryti.

Problemų neįžvelgia

Tos pačios srities bendrovės „Vilkta“ vadovas Dmitrijus Antakovas LŽ tvirtino jokių problemų neįžvelgiantis ir galintis nuraminti prekybininkus, ypač smulkiuosius, pradėjusius naudoti kasos aparatus tik nuo 2011 metų gegužės. Mat jų aparatai paprastai rodo vien skaičius, tad esą prekybininkams nieko nereikės keisti. „Iš pradžių gal teks priprasti apskaičiuoti grąžą eurais, kai už prekes bus mokama litais, bet tam užteks po ranka turėti pagalbinį skaičiuotuvą arba paprastą popieriuje nubraižytą lentelę“, – dėstė bendrovės vadovas. Jis pridūrė, kad visi Lietuvoje naudojami kasos aparatai privalo būti sertifikuoti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamame Lietuvoje leidžiamų naudoti kasos aparatų sąraše - 1136 modeliai. Tačiau iš tikrųjų jų yra mažiau, nes atsiradus fiskalinio kvito reikalavimui 78 buvo išbraukti iš sąrašo.

Sutaria dėl biurokratijos

Abiejų bendrovių atstovai sutaria daugiau įžvelgiantys biurokratinių problemų, tik iš dalies siejamų su euro įvedimu. „Iki šiol nei Valstybinė mokesčių inspekcija, nei Finansų ministerija nėra pateikusios oficialių reikalavimų, taikomų kasos aparatams. Palyginkime - latviai šią informaciją turėjo jau nuo kovo“, – sakė R.Tamašiūnas.

D.Antakovas tam pritarė ir dar papildė: „Per ilgametę patirtį įsitikinau, kad žmonės su kasos aparatais elgiasi kaip tinkami. Jei kasos aparatų prižiūrėtojai būtų Mokesčių inspekciją aptarnaujantys jos padaliniai, galėtume aparatų rodmenis tikrinti bet kada kiekvienoje įmonėje. Dabar to daryti negalime, prieš tai negavę kasos aparato savininko leidimo“, – kalbėjo "Vilktos“ vadovas. Jo žodžiais, dabar kasos aparatus tvarko kas nori ir kaip nori, nors iš tikrųjų aparato laikmenose galima įskaityti labai įvairios informacijos.

D.Antakovo nuomone, fiskalinio kvito reikalavimas buvo perteklinis, nes svarbiausia informacija apie operacijas išlieka aparato kontrolinėje juostoje. „Šešėlinei ekonomikai sumažinti yra paprastų ir nieko nekainuojančių būdų, tereikia pasinaudoti kasos aparatų galimybėmis“, – neslėpė D.Antakovas. Bėda tai, anot jo, kad prieš rengiant ir priimant įstatymų projektus niekas nesiteirauja specialistų, ko šie galėtų pamokyti ir ką patarti. „Juk ne politikai, o mes geriausiai išmanome šią sritį“, – pabrėžė bendrovės vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"