TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Euro įvedimas būsto rinką pristabdė tik trumpam

2015 07 21 9:48
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

2015 metų antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos būsto rinka įsibėgėjo. Nors metų pradžia didesnio sujudimo rinkoje tikrai nežadėjo, tačiau šių metų birželio mėnesio rezultatai rinką nuteikė didesniam optimizmui. 

VĮ Registrų centro duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 52 proc. daugiau namų ir 23 proc. daugiau butų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su pirmuoju 2015 metų ketvirčiu.

Šiemet antrąjį ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaryta 820 namų ir 2 350 butų sandorių. Tradiciškai metų pradžioje būsto rinkos aktyvumas yra pats mažiausias, tačiau antrojo šių metų ketvirčio rezultatai yra neblogi. Nors palyginti su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu, bendras būsto sandorių kiekis Lietuvoje yra mažesnis 12 proc., jis identiškas 2013 metų rodikliams, kuomet rinka taip pat buvo aktyvi. O šių metų birželio mėnuo būsto sektoriuje gan netikėtai buvo itin aktyvus – sudarytų butų ir namų pirkimo-pardavimo sandorių kiekis Lietuvoje yra didžiausias šiais metais.

Skubėti skatina nauji reikalavimai

„Nepaisant geopolitinių iššūkių, bendra šalies ekonominė situacija išlieka teigiama, o tai ir toliau skatina tiek viso statybos sektoriaus, tiek būsto poreikio stabilų augimą. Tikėtina, kad geresnius būsto rinkos aktyvumo rodiklius taip pat galėjo nulemti ir numatomi Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie turėjo įsigalioti jau nuo šių metų liepos mėnesio,“ – pranešime teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Anonsuotas skolinimosi sąlygų sugriežtinimas galėjo dalį potencialių pirkėjų paskatinti įsigyti būstą jau iki šios datos. Tačiau vargu ar tai buvo esminis veiksnys lėmęs būsto sandorių šuolį birželio mėnesį, kadangi paties Lietuvos banko vertinimais, jei šie planuojami nuostatų pakeitimai būtų galioję 2014 metais, įvertinus galimas paskolų charakteristikų modifikacijas, visą norimą paskolos sumą būtų gavę 99 iš 100 klientų. Didžioji dalis būsto Lietuvoje visgi yra įsigyjama nuosavomis lėšomis.

Šiuo metu jau paskelbta, kad Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai šiemet įsigalios ne nuo liepos, bet nuo lapkričio mėnesio, todėl vasarą ir rudenį iš dalies potencialių pirkėjų galima tikėtis greitesnio apsisprendimo dėl būsto įsigijimo. Tačiau vargu ar įmanoma tikėtis dar aktyvesnės rinkos, kadangi šių nuostatų pasikeitimai labiausiai motyvuotų jaunus žmones (apie 25 metus), kurie tikisi pasiskolinti ilgesniam nei 30 metų laikotarpiui.

Didmiesčiuose fiksuojamas būsto sandorių augimas

Potencialūs pirkėjai ir toliau gali tikėtis stabilių būsto pardavimo kainų – šalies didmiesčiuose didesnių pokyčių nefiksuojama ir jie mažai tikėtini artimiausiu metu. Po neigiamų kainų pokyčių, kurie buvo fiksuojami šalies didmiesčiuose 2014 metų pabaigoje, bendra kainų kreivė vėl po truputį kyla aukštyn tik šalies sostinėje.

„Ober-Haus“ duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį butų kainos Vilniuje ūgtelėjo 1,2 proc., o vidutinė buto kaina išaugo iki 1 298 Eur/kv.m (+15 Eur/kv. m). Tuo tarpu per tą patį laikotarpį Panevėžyje butų kainos ūgtelėjo 0,1 proc. ir vidutinė kaina ūgtelėjo iki 530 Eur/kv. m (+1 Eur/kv. m). Kaune ir Klaipėdoje pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinės kainos antrojo ketvirčio pabaigoje atitinkamai siekė 940 Eur/kv. m ir 975 Eur/kv. m.

Naujos statybos butų realizacijos rodikliai antrąjį ketvirtį buvo geresni. Vilniuje šiais metais planuojamos baigti apie 3 900 naujų butų statybos ir tai yra 37 proc. daugiau nei jų buvo pastatyta per 2014 metus. S. Vagonio nuomone, šis ženklus pasiūlos šuolis neturėtų stebinti rinkos dalyvių, kadangi pakankamai sveika ir aktyvi sostinės būsto rinka skatina plėtotojus naudotis aktyvios rinkos teikiamomis galimybėmis. O pardavimo tempai Vilniuje per šių metų antrąjį ketvirtį tai patvirtina.

Vilniuje per balandį, gegužę ir birželį buvo realizuoti 797 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra beveik 5 proc. mažiau nei prieš metus, tačiau 18 proc. daugiau nei jų buvo realizuota per 2015 metų pirmąjį ketvirtį.

Kaune ir Klaipėdoje per antrąjį 2015 metų ketvirtį buvo parduoti arba rezervuoti atitinkamai 85 ir 61 butas jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Naujų projektų šiuose miestuose pavyzdžiai rodo, kad rinkoje pristatyti nauji daugiabučiai dažniausiai sulaukia nemažo susidomėjimo iš potencialių pirkėjų. Kauno ir Klaipėdos gyventojai vangiai domisi jau anksčiau pastatytais ir dar neparduotais butais, todėl naujai plėtojami projektai vilioja pirkėjus nauja koncepcija, vieta ar patrauklesnio suplanavimo butais. 2015 metais Kaune planuojamos baigti apie 270 naujų butų statybos daugiabučiuose namuose.

Nors antrąjį šių metų ketvirtį fiksuojamas nežymus neparduotų butų skaičiaus augimas jau pastatytuose daugiabučiuose, tačiau tai jau trečiasis ketvirtis iš eilės, kai stebima tokia tendencija. 2015 metų antrojo ketvirčio pabaigoje Vilniuje neparduotų naujos statybos butų (jau pastatytuose daugiabučiuose) yra 1 138, Kaune – 420 butų, Klaipėdoje – 679 butų, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – 35 naujos statybos butai.

Didžiausias laisvų butų ūgtelėjimas per pastarąjį ketvirtį fiksuojamas Vilniuje (beveik 5 proc.), tačiau įvertinus itin gausias statybų apimtis šiame mieste, toks augimas tikrai nėra ženklus. „Iš esmės visuose baigtuose daugiabučių projektuose lieka neparduotų butų, todėl baigiami projektai ir toliau augins neparduotų butų krepšelį sostinėje. Tačiau reikia atsiminti, kad dažniausiai projektuose lieka neparduoti ne tokie patrauklūs ar populiarūs butai – didesnio ploto ar neracionalaus suplanavimo, tad natūralu, kad jų realizacija gali užtrukti šiek tiek ilgiau. O finansiškai stiprūs plėtotojai gali leisti sau likusius butus pardavinėti ilgiau, net ir iš esmės nemažindami tokių butų kainų.“, - teigia S. Vagonis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"