TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Euro narystės nauda Lietuvos ekonomikai – atsparumas sunkumams

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ketvirtadienį sulauksime Europos Centrinio Banko (ECB) vadovo Mario Draghi apsilankymo Lietuvoje. Tai pirmasis aukščiausio rango ECB pareigūno vizitas šalyje, žymintis artėjantį Lietuvos įsiliejimą į euro zoną.

Kartu vizitas simboliškai patvirtina, kad euro diena labai greitai artėja, ir skatina įvardyti naudas, kurias Lietuvos ekonomika ilgainiui patirs, būdama euro zonos nare.

Tiek Lietuvos respublikos Finansų ministerija, tiek Lietuvos bankas yra atlikę skaičiavimus ir pateikę rezultatus, kokias naudas Lietuva patirs, tapusi euro zonos nare. Yra įvardijama nemažai subjektyvių veiksnių, pavyzdžiui, stimulas šalies ūkiui augti sparčiau, atitinkamai – spartesnis atlyginimų augimas. Tačiau reikia pažymėti, jog šiuos efektus pastebėsime per ilgesnį laiką – 3-5 metus. Tuo tarpu anksčiau prie euro zonos prisijungusių šalių makroekonominių rodiklių analizė rodo, kad euro įvedimo faktas šalių ekonomikos augimui, infliacijai, nedarbui neturi greitos įtakos – vis dėlto mažos ekonomikos yra dar iki euro įvedimo tapusios atviromis ekonomikomis ir jų ūkių plėtrą daugiau lemia išorės faktoriai, o ne tapimas euro zonos nare.

Tačiau yra sričių, kurios naudą patirs iškart po euro įvedimo. Pirmiausia tai investuotojų požiūrio į mūsų rinką gerėjimas, nes išnyks vietinės valiutos barjeras – lėšų judėjimas bus paprastesnis, išnyks tegul ir teorine laikyta, tačiau užsienio investuotojų pakankamai rimtai vertinta valiutos rizika. Taigi neabejotinai šalies patrauklumas investicijoms augs.

Kita iškart atsirasianti nauda yra dalyvavimas euro zonos monetarinėje politikoje pilnomis teisėmis su kitomis euro zonos šalimis. Lietuvai tapus 19-ąja euro zonos šalimi, būsimas šalies vaidmuo euro sistemoje, tikėtina, nebus itin didelis, tačiau, kas yra svarbiau, Lietuvai atsivers galimybės naudotis euro zonos monetarinės sistemos teikiamais privalumais. Techniškai kalbant, tai reiškia Lietuvos bankų sistemos prieigą prie ECB vykdomos monetarinės politikos priemonių, kuriomis naudojasi visų euro zonos šalių bankų sistemos. Tai suteiks pagrindą net ir sudėtingų ekonominių aplinkybių atveju sistemai neprarasti stabilumo ir nepakliūti į spekuliacijų pinkles, kaip buvo nutikę prieš penkerius metus ekonominės krizės akivaizdoje.

Išvys tikrąją monetarinę politiką

Iki šiol Lietuvos pinigų rinka, komercinių bankų sistema tikrosios monetarinės politikos taip ir nematė. Nors teorines monetarinės politikos priemones Lietuvos bankas turi, jos nebuvo prieinamos nepertraukiamai. Kitaip tariant, Lietuvos bankas turėjo paskutinio skolinimo šaltinio galimybę, tačiau ja naudotis būtų buvę labai drąsu. Tiesą sakant, Lietuvos banko monetarinės politikos laisvė natūraliai buvo labai smarkiai apribota šalyje veikusios valiutų valdybos modelio ir fakto, jog litas yra susietas su euru. Tuo tarpu ECB vykdo aktyvią monetarinę politiką, į kurios lauką Lietuva iki šiol nepatekdavo – bankai likvidumo ar kitas problemas daugiausia turėjo spręsti vietos jėgomis. Tai pasikeis.

ECB yra pasitelkęs gerai veikiančią monetarinės politikos sistemą, turi keletą rūšių įvairių instrumentų, kurie yra – ir tai yra labai svarbu – reguliarūs. ECB monetarinė politika yra griežtai reglamentuota, visiems puikiai žinoma ir priemonės yra reguliarios, jų mastas platus, o pastaraisiais metais, ECB siekiant skatinti ekonomikos augimą ir kreditavimo plėtrą, ir neribotas.

Dar prieš keletą metų, likvidumo ir kapitalo rinkų įtampos kontekste ECB bankų sistemai pasiūlė neriboto dydžio ilgalaikes refinansavimo operacijas (LTRO). Jomis bankai aktyviai naudojosi. Šią vasarą ECB sustiprino retoriką dėl neaugančio realiojo sektoriaus kreditavimo lygio ir paskatinti bankų skolinimą verslo įmonėms ir gyventojams. Tam buvo sukonstruota TLTRO programa, skirta išimtinai tiems bankams, kurie augina savo kreditų portfelį. Priemonių – svarbių, efektyvių – ECB turi daug, jų mastas didžiulis, ir Lietuvos bankų sistema taip pat galės jomis naudotis.

Pinigų įliejimas į rinkas ir „sveika“ infliacija

Lietuvai ECB turimas įrankių „arsenalas“ lems ir dar du svarbius dalykus. Pirma, kartu su Lietuvos mažėjančiu rizikos vertinimu Lietuvos bankų sistema įgaus impulsą didinti skolinimą. Skolinimosi skatinimas verslui, projektams bei namų ūkiams yra vienas pagrindinių ekonomikos skatinimo variklių.

Antra, tai teigiamai veiks infliaciją, kuri dėl aktyvių Lietuvos prekybinių ryšių jau dabar yra glaudžiai susijusi su euro zonos infliacija. Lietuvoje mes susiduriame su pakankamai neigiamu požiūriu į infliaciją, ypatingai euro įvedimo kontekste. Tačiau dabar taip pat stebime labai žemą infliaciją, kuri kartais nėra labai sveika ir lemia makroekonomines problemas.

Be to, svarbu paminėti, kad eurą įsivedusios šalys – Slovėnija, Slovakija, Latvija ir Estija – nepatyrė didelio infliacijos šuolio po euro įvedimo. Infliacijos kitimas buvo daugiausia priklausomas nuo išorės veiksnių – nuo pačios euro zonos infliacijos ar makroekonominės pasaulio situacijos. Taigi, jei infliacija visame regione krito ar kilo, atitinkamai ji keitėsi ir šalyse, kurios įsivedė eurą.

Mažės kredito rizika

Dar vienas euro zonos privalumas ir kartais atrodanti pasislėpusi ir nepastebima nauda yra šalies ilgalaikių skolinimosi reitingų didėjimas, kuris reiškia palankesnį šalies kredito rizikos vertinimą, atitinkamai pigesnį valstybės skolinimąsi tarptautinėse rinkose, taip pat pigesnes paskolas verslui bei namų ūkiams. Šiuo privalumu jau naudojamės dabar: dar pavasarį, paaiškėjus, kad Lietuva veikiausiai atitiks kriterijus įsivesti eurą, kai kurios tarptautinės reitingų agentūros jau padidino šalies reitingus. Tiek dėl to, tiek, tiesa, ir dėl nuo Lietuvos nepriklausančių palankių išorės veiksnių Lietuvos vyriausybės skolinimosi kaina yra nukritusi iki rekordiškai žemų lygmenų. Tai reiškia vis pigesnes valstybės skolos aptarnavimo išlaidas.

Tačiau šitas procesas nesibaigs – Lietuva jau yra stabilizavusi savo makroekonominę situaciją, siekdama atitikti Mastrichto kriterijus, ėmė nuosekliai įgyvendinti fiskalinę drausmę ir sveikus makroekonominius rodiklis. Dėl euro narystės šį procesą bus galima tęsti toliau. O tai savo ruožtu suteiks pagrindą reitingų agentūroms ir vėl peržiūrėti šalies reitingus aukštyn.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"