TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Euro zona ropščiasi iš bedugnės

AFP/Scanpix nuotrauka

Paskutinįjį 2012 m. ketvirtį nuosmukis euro zonoje, panašu, tik dar labiau gilėjo, nors naujų neigiamų sukrėtimų bendros valiutos sąjunga nepatyrė. „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, jog euro zonos BVP ketvirtąjį ketvirtį mažėjo 0,2 proc. Nuosmukį iš dalies sukėlė visuotiniai mėginimai sumažinti gamybines atsargas. Vis dėlto tikimasi, kad 2013 m. neigiamo fiskalinio griežtinimo poveikis mažės, atsargų lygis stabilizuosis, o laipsniškas pasaulio ekonomikos atsigavimas paskatins nuosaikų euro zonos ūkio augimą.

Tačiau ir 2013 m. stebėsime skirtingų „greičių“ augimo tendencijas. Ispanija ir Italija, kurios ir toliau bus priverstos įgyvendinti griežtą fiskalinę politiką, ir šiais metais išliks recesijos zonoje. Iš esmės visose periferinėse arba Pietų Europos šalyse visi sektoriai ir toliau mažins savo finansinius įsipareigojimus, o tai neigiamai paveiks atsigavimo (augimo) tendencijas. Šis procesas nors ir sulėtės, bet vyks toliau. Tik pasibaigus šiam skolų „atsikratymo“ procesui galima prognozuoti tvarias augimo tendencijas, kurias paskatins didėjantis vartotojų pasitikėjimas ir stiprėjantis šalių ekonomikų konkurencingumas. Tačiau kada tai įvyks – prognozuoti sunku. Tuo metu Vokietija ir toliau išliks gerąja euro zonos dalimi, kurioje augimo tendencijos dėl spartesnio vidaus paklausos atsigavimo turėtų stiprėti. 2013 m. BVP augimas paspartės iki 1,1 proc., o 2014 m. – iki beveik 2 proc.

Nepalanki situacija blanksta

„Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad recesija euro zonoje pasibaigs dar 2013 m. pradžioje. Viena to priežasčių – euro zonoje įgyvendinama griežta fiskalinė politika, sukritikuota Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovų, bus laisvesnė, o paskolų išdavimo sąlygos šiek tiek sušvelnės.

Teigimą stimulą augimui turėtų suteikti ir palankios pinigų rinkos sąlygos – palūkanų normos jau pasiekė rekordines žemumas. Tačiau bendras euro zonos atsigavimas išliks laipsniškas, kadangi neužtikrintumas rinkose dėl besitęsiančių problemų periferinėje Europoje blės pakankamai lėtai. Atsižvelgiant į tai, „Danske Bank“ analitikai prognozuoja euro zonos BVP augsiant 0,3 proc. 2013 m., o 2014 m. BVP didės 1,3 proc.

Paskolų išdavimo sąlygos švelnėja

Euro zonos šalių bankai 2012 m. trečiąjį ketvirtį tęsė paskolų išdavimo griežtinimo įgyvendinimą, tačiau, remiantis bankų skolinimo apklausos rezultatais, paskutinįjį metų ketvirtį paskolų išdavimo sąlygos nesmarkiai sušvelnėjo. Tai reiškia, kad ir toliau kreditavimo suvaržymas stabdys spartesnį ekonomikos augimą. Tačiau tos pačios apklausos rezultatai atskleidė, kad trečiąjį ketvirtį didmeninės ir mažmeninės prekybos finansavimas, lyginant su antruoju ketvirčiu, stipriai pagerėjo. O tai suteikia vilties, kad paskutinįjį metų ketvirtį verslo finansavimas turėtų išaugti.

Europos centrinio banko (ECB) paskelbtas ketinimas supirkinėti vyriausybių obligacijas antrinėje obligacijų rinkoje sušvelnino įtampą finansų ir kredito rinkose. Pagerėjusios skolinimo sąlygos lėmė išaugusį verslui išduodamų paskolų skaičių antrąjį šių metų pusmetį. Tačiau naujų Bazelio III reikalavimų įgyvendinimas 2013 m., panašu, kad neigiamai paveiks bankų skolinimo politiką.

ECB ir vėl laukia

ECB vis dar laikosi skatinančios pinigų politikos. Tačiau tam tikri atsigavimo ženklai leidžia manyti, kad ECB valdančioji taryba greičiausiai pasilaikys turimus ekonomikos skatinimo resursus „juodai dienai“. Įvertinus „Danske Bank“ analitikų prognozes dėl laipsniško ekonomikos atsigavimo, ECB galėtų ir toliau nesiimti aktyvių veiksmų. ECB nekeis dabartinės pinigų politikos iki 2015 m., o euro zonos valstybių obligacijų supirkimą antrinėje obligacijų rinkoje įgyvendins tik tokiu atveju, jei rinkos praras pasitikėjimą Ispanijos ekonomikos būkle ar pačiu ECB ir jo sugebėjimais išspręsti euro zonos krizę. Daugiausia rizikos kelia politiniai neramumai valiutų sąjungos periferijose, t.y. pietiniame regione. Taip pat rinkas neigiamai paveiktų ir ryškus Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos ekonomikų pablogėjimas, galintis vėl įžiebti euro zonos skilimo grėsmės kibirkštį.

Jeigu ekonominė situacija euro zonoje itin pablogėtų, ECB ryžtųsi suteikti finansavimą skolinimo programoms, tačiau nemažintų bazinės palūkanų normos, kurios, „Danske Bank“ analitikų teigimu, nekeistų iki 2015 m.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"