TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Euro zonos vadovu išrinktas Nyderlandų finansų ministras

2013 01 22 9:20
Jeroenas Dijsselbloemas /AFP/Scanpix nuotrauka

Nyderlandų finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas pirmadienį perėmė euro zonos finansų ministrų pirmininko pareigas iš Liuksemburgo premjero Jeano Claude'o Junckerio, nors per balsavimą sulaukė pasipriešinimo.

"Paskyrėme Olandijos finansų ministrą Jeroeną Dijsselbloemą naujuoju euro zonos pirmininku", - J.C.Junckeris sakė per spaudos konferenciją po vos penkias valandas trukusių derybų.

Euro zonos pranešime sakoma, kad J.Dijsselbloemas buvo paskirtas dirbti 30 mėnesių kadenciją ir kad jis "išsaugos savo postą (Nyderlanduose), kol pirmininkaus euro zonai".

Šis sprendimas, kuriam, kaip patvirtino Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble, pasipriešino vienintelė Ispanijos vyriausybė, užbaigė premjero J.C.Junckerio, kuris yra ilgiausiai Europoje dirbantis nacionalinis lyderis, aštuonerius metus trukusią kadenciją. Jos metu J.C.Junckeris didžiąją dalį praleido kovodamas su nepalankiomis finansinėmis tendencijomis, peraugusiomis į euro zonos krizę.

J.Dijsselbloemas sakė per spaudos konferenciją, jog jam "suteikta neabejotina garbė pakeisti Jeaną Claude'ą", pridūręs, kad "tik visi kartu galime įveikti dabartines problemas".

Nyderlandų ministras pažymėjo, jog svarbu "išsaugoti socialinį Europos modelį, kurį labai branginame".

Tik lapkritį savo šalies finansų ministru paskirtas J.Dijsselbloemas ketvirtadienio vakarą trumpam apsilankė Madride - po to, kai anksčiau tą dieną jis informavo Olandijos parlamentą esantis vienintelis kandidatas į euro zonos vadovo postą.

Tačiau buvo prognozuojama, jog dėl pamainos J.C.Junckeriui daugiausiai prieštaraus Prancūzija. Paryžius pažadėjo spausti J.Dijsselbloemą dėl jo programos ateinantiems metams, tačiau vienas šaltinis nurodė, kad galiausiai Prancūzija, atsižvelgdama, jog olandą palaiko euro zonos galybė Vokietija, balsavo už šį kandidatą.

Vykdamas į derybas Briuselyje J.C.Junckeris pripažino jaučiantis "melancholiją" ir "palengvėjimą" dėl pareigų perdavimo. Tuo tarpu J.Dijsselbloemas džiaugėsi sugrįžusiu "pasitikėjimu" euru finansų rinkose.

Įtampa rinkose gerokai atslūgo lyginant su padėtimi prieš šešis mėnesio, kai buvo smarkiai nerimaujama dėl galimo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos arba tikimybes, jog Ispanija ir Italija bus priverstos prašyti finansinio gelbėjimo paketų. J.Dijsselbloemas sakė, kad jam bus svarbiausia "toliau stengtis atkurti pasitikėjimą euru ir euro zona - tai pagrindinis laukiantis uždavinys".

"Panašu, kad yra naujas pagrindas pasitikėjimui", - pridūrė jis. Dėl šios priežasties politikai gali sutelkti dėmesį į priemones, kurios gali padėti skatinti ekonomikos "augimą ir darbo vietų kūrimą" Europoje, kurią šiuo metu yra prislėgęs didelis nedarbas, euro zonoje siekiantis beveik 12 procentų.

Kitiems euro zonos finansų ministrams išsiuntinėtame pranešime, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, J.Dijsselbloemas rašė: "Privalome pasinaudoti galimybe, teikiama mūsų pasiekto padidėjusio stabilumo, kad labiau susitelktume į prevencinės politikos koordinavimą".

"Mūsų ekonomikos priemonės turi būti nukreiptos skatinti stiprų, tvarų ir visa apimantį ekonomikos augimą, užtikrinti fiskalinę drausmę, didinti konkurencingumą ir aktyvinti darbo vietų kūrimą, ypač jaunimo įdarbinimą", - pažymėjo jis.

Tokios priemonės turi būti taikomos, "kad Europa išliktų labai konkurencinga socialinės rinkos ekonomika ir kad būtų išsaugotas Europos socialinis modelis".

J.Dijsselbloemo įvertinimas atitinka kai kurių autoritetingų ekonomistų mintis.

"Rinkos nebesilažina, ar ECB (Europos centrinis bankas) įvykdys savižudybę, leisdamas patirti krachą didžiosioms narėms", - sakė Vokietijoje įsikūrusio banko "Berenberg" analitikas Holgeris Schmiedingas.

Netgi Graikijos, kuris jau šeštus metus gyvena recesijoje, padėtis, anot jos viešųjų kreditorių, taisosi.

Tačiau kol kas mažai aiškumo, kaip toliau bus sprendžiamos pagrindinės euro zonos problemos, tokios kaip Kipro finansinis gelbėjimas, kurio ši šalis pirmąkart paprašė praeitą vasarą, o dabar matomai atsidūrė dar blogesnėje padėtyje.

Nors iš pradžių buvo numatoma, kad Kipro klausimas bus pagrindinis susitikimo darbotvarkėje, oficialus Nikosijos pagalbos prašymas matomai buvo perkeltas į antrąjį planą, temdomas įtariamo Rusijos pinigų plovimo šešėlio.

W.Schaeuble netgi kėlė klausimą, ar Kiprui turi būti teikiama pagalba.

"Turime išnagrinėti, ar problemos Kipre kelia pavojų visai euro zonai. Tai viena iš išankstinių sąlygų, kad pinigai būtų skirti iš euro zonos gelbėjimo fondo", - jis sakė dienraščiui "Sueddeutsche Zeitung".

Tuo tarpu Prancūzijos finansų ministras Pierre'as Moscovici perspėjo, kad Paryžius pareikalaus "atvirų debatų" dėl J.C.Junckerio įpėdinio, tvirtindamas, jog "negalime susitaikyti su Europa, įstrigusia griežto taupymo ir recesijos spiralėje".

Tačiau J.Dijsselbloemo kairiosios pakraipos politinė filosofija veikiausiai sušvelnino Prancūzijos socialisto prezidento Francois Hollande'o poziciją.

J.C.Junckeris antradienį turėtų pateikti ataskaitą per visų 27 Europos Sąjungos (ES) šalių finansų ministrų susitikimą, kuriame pagrindinis dėmesys bus nukreiptas į 11 euro zonos šalių pastangas įsivesti finansinių operacijų mokestį.

BNS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"