TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Europa dėl aplinkosaugos pakirto konkurenciją

2010 06 02 0:00
Jei nebus sušvelninti nuo 2015 metų numatyti griežti apribojimai, į Baltijos jūros uostus užsuks vis mažiau laivų.
LŽ archyvo nuotrauka

Prieš dvejus metus pritarusios itin griežtiems sieros kiekio laivų degaluose apribojimams Europos šalys susigriebė - šie reikalavimai gali sužlugdyti visą pervežimų Baltijos ir Šiaurės jūromis bei Lamanšo sąsiauriu sistemą.

2008 metų spalį Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) Jūrų aplinkos apsaugos komiteto posėdyje buvo priimtos MARPOL konvencijos priedo Nr. 6, reguliuojančio oro taršą iš laivų, pataisos. Jose nurodyta, kad Baltijos ir Šiaurės jūrose bei Lamanšo sąsiauryje plaukiojantys laivai nuo 2015 metų galės naudoti tik tokius degalus, kuriuose sieros kiekis neviršija 0,1 proc. (šiuo metu leidžiama 1,5 proc.), nors kituose tarptautiniuose vandenyse, įskaitant ir kitas Europos Sąjungos (ES) teritorijoje esančias jūras, tuo pačiu metu ribinė sieros vertė bus 3,5 procento (šiuo metu - 4,5 proc.).

Šie apribojimai buvo priimti susirūpinus aplinkos apsauga, bet pamiršus galimą poveikį ekonomikai ir konkurencingumui.

IMO priimtus standartus Europos Komisija (EK) rengiasi perkelti į oficialią direktyvą, galiosiančią visoje ES, tačiau Europos valstybės sunerimo suvokusios, kad 35 kartus griežtesni aplinkosaugos reikalavimai gali skaudžiai atsiliepti konkurencijai tarp Baltijos ir Šiaurės jūrose bei Lamanšo sąsiauryje dirbančių laivų ir uostų bei kitose jūrose veikiančių vežėjų.

Patvirtino neįvertinę

Europos Parlamento (EP) narys Zigmantas Balčytis, dirbantis EP Energetikos ir transporto komitete, LŽ teigė, kad, anot jo, dėl skubotai priimto sprendimo dabar gailisi ne viena valstybė. "Niekas tuo metu, kai buvo pateikti pakeitimai, neturėjo realių skaičių ir įvertinimų. Ir tik kai valstybės susipažino su priimtu sprendimu, pradėjo jį vertinti, labai nustebo, kad praktiškai sukuriama didžiulė problema jūriniam laivynui ir visiems, kas plaukioja šioje konvencijoje nustatytose griežtesnės apsaugos zonose, - teigė jis. - Manau, kad šis sprendimas buvo susijęs su noru mažinti klimato kaitos padarinius ir teršalų išmetimą į jūrą. Tai, žinoma, yra didelė problema. Tačiau nebuvo išnagrinėta, kaip sprendimas gali paveikti jūrų transporto veiklos sistemą."

Šiuo metu Baltijos ir Šiaurės jūrose bei Lamanšo sąsiauryje plaukiojantiems laivams ir taip yra taikomi griežtesni sieros kiekio degaluose apribojimai, nei kituose tarptautiniuose vandenyse dirbantiems laivams, nes šios trys zonos IMO yra priskirtos specialiai sieros kontrolės erdvei. Šie apribojimai yra nustatyti aplinkosauginiu pagrindu, nes erdvei priklausantys vandenys aplinkos apsaugos specialistų yra pripažinti labiau pažeidžiami. Baltijos ir Šiaurės jūros bei Lamanšo sąsiauris yra vienintelės zonos visame pasaulyje, pripažintos ypač pažeidžiamomis ir tik jose taikomi išskirtiniai sieros kieko degaluose apribojimai.

Rusija - be apribojimų

Nors Baltijos jūra pripažinta viena labiausiai pažeidžiamų jūrų pasaulyje, joje ir dabar plaukioja laivai, naudojantys degalus, kuriuose yra didesnis nei MARPOL konvencijoje numatytas sieros kiekis. Rusija šios konvencijos nėra ratifikavusi, taigi šios šalies laivai netrukdomi plaukia naudodami degalus, kuriuose yra 4,5 proc. sieros. Be to, ir nuo 2015 metų jie neprivalės taikytis prie naujų reikalavimų.

Dėl to Rusijos vežėjai laivais naudoja pigesnius degalus nei ES valstybių verslininkai, ir gali pasiūlyti paslaugas pigiau. Tai ypač išryškės nuo 2015 metų, kai konvenciją ratifikavusios šalys turės prisitaikyti prie ypač griežtų apribojimų. Todėl galiausiai Baltijos jūra vis tiek bus nevaržomai teršiama, o nelygioje konkurencinėje kovoje nukentės ES vežėjai.

Z.Balčytis atskleidė, kad jis jau parašė kreipimąsi į EK, klausdamas, ar netolygus laivų degalų standartų įvedimas Baltijos ir Šiaurės jūros šalyse nesudarys sąlygų netolygiai konkurencijai, palyginti ne tik su kitais ES regionais, bet ir su ne ES valstybėmis. "Kai kurios valstybės - Švedija, Danija, Didžioji Britanija, atlikusios tyrimus nustebo, kad jūrinis transportas praktiškai taptų nebekonkurencingu. Rusija turėtų didžiulį prioritetą. Jai ši konvencija netaikoma, nes ji jos nepasirašiusi, taigi Rusija praktiškai galėtų perimti šią rinką ir dar labiau terštų jūrą, nes nevykdytų ne tik 0,1proc. reikalavimo, bet ir kitų reikalavimų, kurie buvo priimti anksčiau. Tai būtų nevienodos konkurencinės sąlygos. Esu įsitikinęs, kad EK turėtų gerai išanalizuoti poveikį mūsų transporto laivynui. Tikiu, kad konvencijos reikalavimai turėtų būti nukelti į ateitį", - aiškino europarlamentaras.

Jo manymu, sprendimas laivams leisti naudoti degalus, kuriuose yra vos 0,1 proc. sieros paveiks ir kitas ekonomines grandis bei kelių transporto saugumą. "Jeigu išaugs pervežimo jūra kainos, natūralu, kad dalis krovinių vėl persikels ant kelių, vėl atsiras spūstys, padidės avaringumas, pablogės keliai, pailgės krovinių pristatymo laikas ir išaugs sąnaudos", - prognozavo Z.Balčytis.

Europarlamentaras patvirtino, kad EK jau ėmėsi tirti, kaip toks griežtas apribojimas gali paveikti Baltijos jūros regioninę jūrinio transporto veiklą. Tyrimų rezultatai turėtų paaiškėti iki rudens, nes tada bus pradėtas svarstymas, ar IMO priimtos nuostatos bus perkeltos į ES direktyvą.

Pasak Z.Balčyčio, šios nuostatos galėtų būti perkeltos 2011 metais, bet dėl didelio Europos valstybių susirūpinimo šiuo klausimu gali būti priimtas kompromisinis sprendimas.

Drastiškas brangimas

Lietuvos verslo atstovybės Briuselyje vadovas Tomas Vasilevskis atskleidė, jog atlikus pirmąsias ekonominio poveikio studijas paaiškėjo, kad nuo 2015 metų įvedus numatytus apribojimus, laivų degalų kaina gali išaugti 30-40 proc., o tai neišvengiamai atsispindėtų pervežimo kainoje.

"Ne vieną poveikio vertinimo studiją jau atliko laivų savininkai iš Švedijos, Suomijos, Olandijos bei kitų šalių. Didžiosios Britanijos vežėjų laivais rūmai taip pat ruošia išsamią poveikio analizės studiją. Visų šių studijų išvada panaši - dėl būtinybės keisti degalus iš daugiau sieros turinčių į mažasierius išaugs degalų kaina, kuri, be abejonės, lems vežimo laivais kainą. Ji gali išaugti 30-50 procentų", - teigė jis.

Pasak T.Vasilevskio, padidėjusi degalų kaina yra ne vienintelė problema - gali būti, kad tik Baltijos ir Šiaurės jūrose bei Lamanšo sąsiauryje reikalingų degalų bus sudėtinga įsigyti, o naftos pramonės magnatai nesiims jo gaminti.

Ieško kompromiso

Verslo organizacijos visame Baltijos šalių regione mato, kad drastiškas sieros kiekio apribojimas jūriniuose degaluose duotų priešingus rezultatus.

"Vežimo kaina gali lemti fenomeną, vadinamą modaliniu pasikeitimu - tam tikrose logistinėse grandinėse gali atsitikti taip, kad dėl padidėjusios kainos tam tikrus krovinius bus patraukliau vežti traukiniais arba automobiliais, o ne laivais. Tokiu atveju neišvengsime išorinių transporto sąnaudų - dėl sugaišto laiko spūstyse, išaugusios anglies dvideginio emisijos, triukšmo ir pan., su tuo EK šiuo metu labai aktyviai kovoja", - aiškino T.Vasilevskis.

Pasak jo, 50 pramonės organizacijų iš visos Europos išsiuntė laišką EK prezidentui ir atsakingiems komisarams prašydamos rasti pusiausvyrą tarp būtinybės saugoti aplinką ir kartu nežlugdyti verslo.

"Susitikimuose su EK pareigūnais pabrėžiame, kad visi sprendimai, kad ir kokie jie būtų, turi būti pagrįsti labai gerai integruota poveikio analize. Tiek modalinis pasikeitimas, tiek kaina, tiek poveikis konkurencingumui ir santykiams su trečiosiomis šalimis turi būti įtraukti į poveikio analizę", - akcentavo pašnekovas.

Pasak jo, galėtų būti svarstomi du kompromisiniai variantai - nuo 2015 metų sieros kiekį šiuose degaluose riboti ne iki 0,1, o iki 0,5 proc., su tuo sutinka daugumos valstybių, taip pat ir Lietuvos, laivų savininkai. Kita alternatyva - tiesiog nukelti šių reikalavimų įgyvendinimą šiek tiek vėlesniam laikui.

Jei situacija liktų tokia, kaip siūlo IMO, greičiausiai Baltijos regiono uostai būtų palikti merdėti, nes atsidūrę nelygiavertėje padėtyje su konkurentais iš trečiųjų šalių taptų mažiau paklausūs, o kelius galiausiai užkimštų dar labiau aplinką teršiantys automobiliai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"