TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Europa gyvai

2011 11 04 7:30

Užsienio svečiai Lietuvoje dažnai klausia, kodėl skiriasi trijų Baltijos šalių ekonomikos laimėjimai. Atsakyti į šį klausimą nėra paprasta - tenka pradėti aiškinti apie ūkio struktūrą, skirtingus kaimynus, protestantiškas ir katalikiškas tradicijas, skirtingą valstybių istoriją ir kitus dalykus, kurie iš esmės formuoja tautos tapatybę ir nulemia elgsenos ypatumus.

Toks aiškinimas atrodo abstraktus, bet dabar jau mokslas įrodė, kad krašto ekonomikos raida ir rezultatai priklauso nuo jo geografinės padėties, gretimų šalių išsivystymo lygio, psichologinių veiksnių bei kultūrinių tradicijų. Ekonominiai, atrodytų, net ir visai techninio pobūdžio sprendimai turi įvertinti kultūrinius ir socialinius veiksnius, nulemiančius žmonių elgseną, nuo kurios priklauso, kaip tas sprendimas bus įgyvendinamas.

Iš tiesų, norint atsakyti į klausimą, kaip paskatinti ekonomikos augimą, reikia atsakyti į kitą klausimą - kokiomis svarbiausiomis Europos vertybėmis ir kokiais bendrais Europos tautų bruožais remdamasi veikia ekonomika.

Būtina dalytis žiniomis

Iš savo pertvarkos laikotarpio patirties Lietuva žino, kad reformų sėkmė priklauso ir nuo socialinio sutarimo dėl jų įgyvendinimo, tik tas sutarimas turi būti pasiektas kiek galima anksčiau. Šalys, kuriose skirtumai tarp turtingųjų ir vargšų yra dideli, daugiau dėmesio skiria kovai už lėšų paskirstymą, o tuo metu kitos šalys, kur nėra socialinės priešpriešos, gali visą energiją skirti siekdamos padidinti pajamas. Be to, netolygiai paskirstytos pajamos nulemia didesnę visuomenės poliarizaciją.

Tada kiekviena grupė turi naudos tik iš žinių, sukauptų tam tikros klasės viduje, ir naujos žinios plinta lėčiau. Didesnė pajamų dalis, tenkanti vidurinei klasei, mažesnė poliarizacija, laisva žinių sklaida nulemia didesnes visų gyventojų pajamas, spartesnį šalies augimo tempą.

Norint žengti į priekį, reikia dalytis žiniomis tiek plėtojant ekonominę integraciją, ekonomines sąjungas ir bendras rinkas su kitomis valstybėmis, tiek savo valstybės viduje telkiant visuomenę.

Krizė puoselėja identitetą

Anksčiau dažnai buvo skundžiamasi, kad Europos Sąjungos (ES) sprendimų priėmimo procesas yra atitrūkęs nuo paprastų žmonių. Dabar sudėtingų permainų metu ES kuriama gyvai ir šiek tiek primena realybės šou - kiekvienas ES pilietis gali realiu laiku stebėti, kaip ginčijasi ir vėl suranda sutarimą jų vadovai.

Paradoksalu, bet europinio identiteto puoselėjimo atžvilgiu ši krizė gali būti naudinga, nes ji padės geriau suvokti ES kaip bendriją bei suprasti atskirų jos šalių skirtumus ir panašumus.

Kažkur giliai širdyje dauguma europiečių tikrai nori, kad graikai sugebėtų susitvarkyti savo finansines problemas, o italai įgyvendintų taip reikalingas reformas, ir linki sėkmės ekonominių pertvarkų kelyje ištvermingiems latviams bei nuoširdiems portugalams.

Skausmingi, bet reikalingi pokyčiai

Šiuolaikinis pasaulis kupinas naujų atradimų ir dar neišnaudotų galimybių. Pasinaudoti šiomis galimybėmis galima tik keičiant susiklosčiusią darbo ir gyvenimo tvarką, nors šie pokyčiai kartais gali būti labai skausmingi. Taikant naujoves, gali paaiškėti, kad įgūdžiai neatitinka pasikeitusių sąlygų ir reikia vėl mokytis bei ieškoti naujo pajamų šaltinio. Šios laikinos nesėkmės nebūtinai turi būti vertinamos kaip klaida, o greičiau kaip neišvengiamas šalutinis augimo ir pokyčių efektas.

Tai, kad ES gali surasti bendrą ekonominės politikos vardiklį, geriausiai liudija jos besikeičianti finansų rinka suvienijanti skirtingus nacionalinius finansinės veiklos modelius. Ryžtingai tvarkydama savo ekonomines problemas ES gali paskatinti permainas ir visame pasaulyje - pažangą užtikrinant makroekonominius balansus bei įgyvendinant finansų rinkų reformą, didesnį tarptautinės pinigų sistemos atsparumą, prekybos kaip svarbaus ekonomikos augimo šaltinio plėtrą, spartesnį socialinių ir apsirūpinimo maistu klausimų sprendimą pasaulyje, energetinio saugumo užtikrinimą ir kovą su korupcija bei geresnę pasaulinių problemų valdyseną.

Globalios ekonomikos sąlygomis su naujais iššūkiais turėtų padėti susidoroti suvokimas, kad ES yra ne tik ekonominis projektas, bet ir Europos susitaikymo simbolis, demokratijos pavyzdys ir visų pirma - didžiulis dvasinis ir kultūrinis paveldas kaip neišsenkamas naujų idėjų šaltinis. Lietuva puikiai žino, kaip jai svarbu, kad Europa būtų stipri ir vieninga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"