TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Europa su rusais, bet be mūsų?

Lietuvos energetinė nepriklausomybė - tik mūsų šalies politikų sugalvota frazė, nieko bendra neturinti nei su pasaulio, nei Europos ir Lietuvos ekonomikos realijomis. Dėl to jau nė neabejoja prof. Vidmantas Jankauskas.

Buvęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos direktorius, buvęs Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties projektui sukurtos "LitPol Link" vadovas, energetikos darbo grupių Europos Komisijoje narys, dabar reziduoja Kijeve kaip Europos Sąjungos (ES) finansuojamo energetikos projekto NVS šalyse SEMISE energetikos rinkų vyriausiasis ekspertas. Šiandien V.Jankauskas - LŽ pašnekovas.

Dujos - ne per Lietuvą

- Kokia Jums atrodo Lietuvos energetikos politika dabar, žvelgiant iš šalies?

- Kai kurie dalykai stebina. Pirmiausia - plačiausia prasme - tai, kad santykiuose su Rusija užėmėme visiškai kitokią poziciją negu ES. Kalbėti apie Lietuvos energetinę nepriklausomybę visiškai neįmanoma globalios ekonomikos pasaulyje. Pavyzdžiui, pernai pradėjo veikti Šiaurės srauto dujotiekis ("Nord Stream"), nutiestas Baltijos jūros dugnu. Su Baltijos valstybėmis jis nieko bendra neturi. Lietuvoje dėl jo buvo kilęs anšlagas. Kad jis nepatiko lenkams - suprantama, nes tie tikėjosi, kad per Lenkiją bus nutiestas žemyninis dujotiekis. Dalyvauti šio dujotiekio projekte buvo atsiųstas pasiūlymas ir Lietuvai, bet jis atgulė Vyriausybės stalčiuose. Matyt, priežastis vienintelė - jokiuose Rusijos projektuose nedalyvauti. Tai, kad dabar "Nord Stream" tapo prioritetiniu ES energetiniu projektu, yra ir mūsų atsisakymo dalyvauti žemyninio dujotiekio projekte pasekmė.

- Pasigirsta minčių, kad dėl "Nord Stream" veiklos "Družbos" naftotiekio likimo gali sulaukti ir Baltarusijos-Lietuvos-Kaliningrado dujotiekis, jei būtų nutiesta "srauto" atšaka į Kaliningradą...

<txt>- Nerimtas argumentas. Turime puikiausius vamzdžius, nutiestus iki Latvijos Inčukalnio dujų saugyklos. Joje laikomų dujų žiemai užtektų visoms Baltijos valstybėms ir Pskovo sričiai. Į Inčukalnį dujos tiekiamos dviem vamzdžiais iš Estijos bei Pskovo srities. Latviai aptiko dar vieną vietą, kurioje planuoja įrengti dujų saugyklą.

Taigi latvių saugyklos galėtų būti pigiausias variantas Lietuvai&nbsp; apsirūpinti dujomis.

- Tačiau būtų tas pats dujų šaltinis - "Gazprom".

- Rusija yra didžiausia energijos išteklių tiekėja Europai, o pagrindinė rusiškų išteklių pirkėja - ES. Taip dar bus ilgai. Apie energijos rinkos diversifikavimą daug kalbama ir Europoje, ir Rusijoje. Vieni pagrasina nepirksią iš Rusijos, kiti - persimesią į Kiniją. Kai kas ir daroma.

Tačiau realybė paprasta: jei energijos išteklių nebūtų perkama iš nedemokratiškos Rusijos, tai jų reikėtų ieškoti ne ką demokratiškesnėse Saudo Arabijoje, Irane, Alžyre, nes viena Norvegija visos Europos neaprūpins. O ir Rusijai dar negreit Kinija už dujas galės mokėti tiek, kiek moka Europa, juolab kad prieš tai reikėtų nutiesti didžiulius vamzdynus. Indija - juo labiau. Net jei būtų draskomos didžiausių politinių nesutarimų, Rusija ir ES energetiniais saitais yra susietos dar labai ilgam. Pasaulyje valstybių santykiuose dominuoja ekonomika, juolab energijos ištekliai. Netgi Venesuelos naftos didžiausia pirkėja yra JAV, nors ir labai nemėgstama.

- O kiek mus gelbės suskystintų dujų importo terminalas?

- Regioninis terminalas - antrasis alternatyvus variantas, labai svarbus po latvių. Tačiau neracionalu kiekvienai valstybei statyti po savo terminalą. Juk šilumos ūkis pamažu pereina prie alternatyvaus kuro, todėl dujų reikės tik didelėms šiluminėms elektrinėms, dar - kai kurioms pramonės įmonėms ir buitiniams vartotojams.

O Lietuvoje statyti regioninį terminalą būtų labai brangu, nes papildomai reikėtų tiesti didesnio pralaidumo vamzdyną į Latviją. Be to, nupirktas dujas reikia kažkur laikyti, o mes juk dujų saugyklos neturime. Ką tik buvo paskelbtas ES projektas ir jau skirta lėšų ištirti, kur būtų racionaliausia statyti regioninį terminalą.

Elektra kryžkelėje

- Esame ir savotiškoje elektros energijos saloje - daugiau nei pusę jos dabar importuojame iš Rusijos ir labai mažais kiekiais - Baltijos kaimynių.

- Niekas nenori būti priklausomas nuo vieno tiekėjo. Todėl visiškai teisingus žingsnius planuoja ir Lietuva, planuodama naujus elektros energijos ir gamtinių dujų kelius. Bet visiškai nesuprantamos mūsų politikų kalbos, kad kai tik turėsime naujas elektros energijos linijas į Lenkiją ir Švediją, neva iš karto galėsime jas atkirsti nuo Šiaurės Vakarų energetikos sistemos, į kurią, be Baltijos valstybių, yra įjungtos ir Rusijos Kaliningrado, Leningrado sričių, Karelijos, Kolos pusiasalio, Baltarusijos energetikos sistemos.

Tai būtų visiškai nelogiška ir ekonominiu, ir politiniu požiūriu. Mat, pirma, atsijungus nuo vadinamosios vieningos energetikos sistemos, Lietuvai neliktų galimybių pirkti pigią elektrą iš Rusijos ir Baltarusijos. Beliktų ją gaminti patiems ir importuoti kartais atsirandantį brangesnį perteklių iš šiaurinių bei vakarinių kaimynių. Latvijos parduodama elektra, gaminama hidroelektrinėse, yra pigesnė, bet jos mažai ir tik sezono metu.

Politinė nesąmonė - atsijungti, atsiskirti, kai viso pasaulio energetika integruojasi. Yra sudaryta nuolatinė ES ir Rusijos ekonominio bendradarbiavimo grupė. Praėjusių metų vasarį ES energetikos komisaras Gunteris Ottingeris ir Rusijos energetikos ministras Sergejus Šmatko pasirašė memorandumą dėl energetikos sistemų sujungimo iki 2030 metų bendrų veiksmų plano. Liepą bendroje konferencijoje pristačius galimybių studiją, buvo suformuluotas bendras tikslas - iki 2050 metų ar dar anksčiau turėti bendrą rinką be jokių vizų ir uždarų erdvių.

Šiame kontekste Lietuva, atsiskyrusi nuo Šiaurės Vakarų energetikos sistemos, taptų tikra sala, kuri elektrą bet kokia kaina pirktų iš tiekėjų Vakaruose.

Dar anksčiau buvo parengta elektros energijos sistemų sujungimo galimybių studija. Ukraina ir dabar energiją tiekia Centrinės Europos šalims. Bendroje grupėje (V.Jankauskas buvo jos narys - red.) galimybės buvo vertinamos aplinkosaugos, ekonominiu ir techniniu požiūriu. Padaryta išvada, kad techniškai Rusijos energetikos sistema yra nepriekaištinga. Aplinkosaugos požiūriu Rusijai reikės sumažinti taršą. Tobulinant elektros energetikos ūkio reguliavimą Rusijoje irgi įvykdytos didžiulės reformos - atskirta gamyba, skirstomieji ir perdavimo tinklai, sukurtos didžiulės bendrovės šioms struktūroms valdyti, įlieta daug privataus kapitalo.

Lietuvoje per pastaruosius keletą metų vyko atvirkštinis procesas - elektros energetikos ūkis, iš pradžių privatizuotas, dabar vėl nacionalizuotas.

Afrika - atsargoje

- Ar Europai iš tiesų vienintelė galima energetikos partnerė yra Rusija?

- Bendra ES energetikos politika orientuojama dviem kryptimis - į Rytus ir Šiaurės Afriką. Afrikos dykumų saulės energetika - jau ne fantazija. Beje, šis regionas ir dabar dirba vienoje energetikos sistemoje su kai kuriomis ES šalimis. Tačiau pernai Afrikoje išplitus politiniams neramumams, nuspręsta kurį laiką palūkėti ir daugiau dėmesio skirti Rytams.

- Keliolika metų deramės su Lenkija dėl elektros perdavimo linijos. Kokios šios jungties perspektyvos?

- Jau 2008 metais, kai buvo įsteigta bendroji įmonė "LitPol Link", Lietuvos pusėje buvo galima tiesti liniją, tačiau Lenkijoje yra daug problemų dėl žemės sklypų, per kuriuos eitų ta linija, nuosavybės. Tos linijos norėtų ir lenkai. Žinoma, dabar jiems būtų logiškiausia jungtis prie Kaliningrado srities, kurioje jau statoma atominė elektrinė. Lietuvai ir dėl to būtų racionalu eiti į dialogą su rusais, kurie prieš keletą metų siūlė prisidėti prie atominės elektrinės statybos, tačiau sulaukė griežto atsisakymo aukščiausiu lygiu, pasiūlymo nė neapsvarsčius.

Žinoma, jeigu esame tikri, kad mums būtinai reikia turėti tik savo atominę elektrinę, gal ir reikėjo be išlygų sakyti "ne", nors, mano nuomone, pasiūlymas buvo neblogas. Visagino AE elektra tikrai nebus pigi.

Apskritai Lietuvos vieta bendroje ES ir Rusijos energetikos sistemoje galėtų būti labai graži - juk iš tikrųjų esame geografinis tiltas, nors ir ne visai ant pagrindinio kelio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"