TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Europa vis dar nesuvokia IAE problemos masto

2012 07 02 8:24

Neseniai lankiausi uždaromoje Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE). Vizitas į šį objektą buvo neatsitiktinis - liepos viduryje čia lankysis Europos Parlamento (EP) Biudžeto kontrolės komiteto delegacija, kurios dalyviai savo akimis turės progą įvertinti elektrinės uždarymo darbų eigą ir pajusti viso Lietuvos vykdomo projekto mastą. Nuo to, kokį įspūdį susidarys Europos politikai, iš dalies priklausys ir tai, kokio Europos Sąjungos (ES) verdikto galėsime tikėtis dėl šio projekto finansavimo lygio.

Zigmantas Balčytis

Pagrindinis vardiklis - saugumas

Lankydamasis IAE negali išlikti abejingas: maždaug 1000 ha teritorijoje stūkso dešimtys masyvių pastatų, o į akis krenta šio objekto sudėtingumas: net uždarytoje elektrinėje nuolat dirba apie 2500 darbuotojų, specialios saugumo procedūros ir nuolatinis tikrinimas dėl užterštumo radiacija, nematyti įrenginiai, kurių vieni čia vietoje virsta metalo laužo krūva, o kiti dar tik statomi, kad jais būtų galima pasinaudoti uždarant šį sovietų palikimą. Negalima ignoruoti ir šio objekto įtakos regiono ekonomikai - juk IAE dirbo absoliuti dauguma Visagino miesto gyventojų. Šio miesto socialinė ir ekonominė būklė tiesiogiai priklausoma nuo Ignalinos faktoriaus, o elektrinės uždarymo projektai apima ir miesto bei jo regiono ekonominį perorientavimą. Ne veltui Lietuvos stojimo į ES sutartyje buvo įvardyta, kad IAE uždarymas gali būti nepakeliama našta mūsų valstybei.

Vaikščiodamas po uždaromą atominę elektrinę, daug kartų persirengdamas specialiais drabužiais ir nuolat kirsdamas vidinius apsaugos pultus supranti, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymo problema nėra vien finansinio pobūdžio, nors, žinoma, šis klausimas taip pat labai opus.

Vis dėlto pagrindinis šio klausimo vardiklis yra saugumas. Vadinkime jį radiacijos sauga ar nacionaliniu saugumu - abiem atvejais būsime teisūs.

Vienintelis toks pasaulyje

Kalbame apie vienintelio tokio pasaulyje branduolinės energetikos objekto uždarymą, kuriam reikalingi milžiniški resursai ir patirtis, kokios neturi niekas pasaulyje, nes dar niekam neteko ir turbūt neteks uždaryti tokio tipo atominių reaktorių.

Šis faktas buvo pripažintas ir EP, kai pernai balandį balsuojant buvo patvirtintas pranešimas, jog patirties, kaip uždaryti tokio masto objektą, tiesiog nėra, todėl ir negali būti nustatyta jokia šio proceso finansavimo galutinė riba. Taigi, oficialiai pripažįstama, kad vykdydami šį projektą galime kliautis tik savo žiniomis ir patirtimi.

Turbūt tik nedaugelis ES institucijose, gal ir Lietuvoje, žino, kad Sovietų Sąjungą šį objektą statė ne vien mūsų Respublikos, bet ir visos Sąjungos reikmėms karo atveju patenkinti - aprūpinti elektra šiaurės rytinius Rusijos rajonus. Ignalinos atominė elektrinė buvo projektuojama kaip strateginis objektas, kuris vienintelis pasaulyje galėjo veikti net ir tada, kai keičiamos branduolinio kuro kasetės.

Nesustabdomą elektros energijos generatorių pagal projektą turėjo sudaryti 4 branduoliniai reaktoriai. Laimei, tik 2 iš jų buvo spėta iki galo pastatyti, nes antraip šiandien turėtume įgyvendinti dar sudėtingesnį elektrinės demontavimo projektą.

Dėl šios priežasties, skirtingai nuo slovakų ir bulgarų, kurie taip pat susidūrė su senų atominių elektrinių uždarymo problema, Lietuvos atvejis yra technologiškai kur kas sudėtingesnis, dėl to ir brangesnis bei reikalaujantis daugiau laiko.

Laiko faktorius, beje, taip pat ne paskutinis šioje istorijoje. Negalime branduolinio objekto uždarymo darbų vykdyti neribotą laiką, nes rizikuotume sukurti dar vieną Černobylį Europos centre. Grėsmė kiltų ne vien mūsų tautos ateities kartomis, o ir viso regiono branduoliniam saugumui.

Spekuliacijas paneigia darbai

Šiandien Ignalinos uždarymo klausimas ES krypsta Lietuvai nepalankia kryptimi. Šiuo metu rengiamas Europos Parlamento (EP) pranešimas yra gana kritiškas mūsų atžvilgiu, o atviros kritikos iš EP narių lūpų netrūksta ir viešojoje erdvėje.

Europos politikai kvestionuoja, kur dingo IAE uždarymo darbams jau skirti pinigai. Tačiau iš Ignalinos vadovo sužinojome, kad maždaug pusė šių pinigų išleista tam tikriems pastatams ir įrengimams uždaryti bei pakaitinių elektros energijos pajėgumų statyboms, o kiti pinigai bus išmokėti subrangovams tada, kai suplanuoti darbai bus atiduoti eksploatacijai.

Be to, ES institucijose spekuliuojama, neva objekto uždarymo darbai yra pasistūmėję į priekį taip menkai, kad mes nors ir šiandien galėtume atnaujinti branduolinių reaktorių darbą.

Tačiau lankydamiesi atominėje elektrinėje sužinojome, kad tokių galimybių nėra. Iš pirmojo reaktoriaus jau iškeltos visos branduolinio kuro kasetės - 1661 vnt., antrajame dar likę 1278 elementai. Šie iškrauti radioaktyvieji elementai privalės mažiausiai 5 metus būti specialiuose baseinuose, kol atauš. Kuro kasečių iš nebeveikiančių reaktorių būtų galima iškelti ir daugiau, tačiau dar nebaigtos statybos objektų, kuriuose šie elementai galėtų būti saugiai laikomi.

Dar viena priežastis, kodėl elektrinės darbo atnaujinti nebepavyktų, yra ta, kad vienintelis fabrikas Rusijoje, gaminęs specialiai Ignalinos reaktoriui pritaikytas kuro kasetes, taip pat jau yra uždarytas.

Todėl kaltinimai Lietuvai, kad mes spekuliuojame atominės elektrinės darbo atnaujinimu, yra neteisingi. Mes niekada neketinome ir neketiname atnaujinti uždarytos jėgainės darbo.

Akmuo po Lietuvos kaklu

Pagaliau, kai išgirstame Europos pareigūnų siūlymus Ignalinos dekonstravimo darbus atlikti struktūrinių fondų ir netgi žemės ūkiui skiriamų lėšų sąskaita, išlaikyti šaltus nervus darosi sunku. Akivaizdu, kad struktūrinių fondų panaudojimas šiam tikslui ne tik iškreiptų pačią šių fondų idėją, bet Lietuvos ekonominei ir socialinei perspektyvai taptų akmeniu po kaklu ir ilgiems dešimtmečiams užprogramuotų mūsų atsilikimą ne tik nuo senųjų ES valstybių, bet ir nuo bendros praeities naujųjų ES šalių.

Atsakant į tokias replikas būtina prisiminti Lietuvos stojimo į ES sutarties 4 priedą, kuriame ES pripažino, kad mūsų šaliai šio objekto uždarymas būtų nepakeliama našta, todėl Sąjunga turi užtikrinti adekvatų finansavimą.

Situacija išties sudėtinga, nes EK elektrinei uždaryti mums siūlo papildomai skirti 230 mln. eurų, kai realus lėšų poreikis demontavimo darbams atlikti yra apie 1,5 mlrd. eurų. Ir nors mūsų argumentai gana svarūs, lieka neaišku, ar pavyks įtikti ES pareigūnus, kad planuojamo finansavimo negalima laikyti pakankamu.

Aišku viena, kad tai yra laikas, kai Lietuva turi dėti visas pastangas ir išnaudoti visas turimas galimybes, kad pavyktų informuoti ES institucijų atstovus apie mūsų sprendžiamos problemos mastą ir jos sudėtingumą. Šiandien labai svarbus ir Lietuvos atstovų kalbėjimas vienu balsu, nes iki šiol iš pačių lietuvių politikų dažniau skambėjo abejonės dėl mūsų galimybių išsiderėti palankesnes IAE uždarymo finansavimo sąlygas nei tvirti argumentai ir ryžtas.

IAE niekada nebuvo Lietuvos projektas, tai buvo strateginis Sovietų Sąjungos objektas, kurį paveldėjome kartu su ES, todėl būtų nesąžininga, jeigu šią problemą spręstume daugiausia Lietuvos nacionalinio biudžeto lėšomis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"