TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Europinės kainos už lietuvišką atlyginimą

2010 04 26 0:00
Lentelėse - kas mėnesį surinktas akcizo mokestis, atspindintis sumažėjusį degalų suvartojimą.
Šaltinis - Finansų ministerija

Lietuviai vairuotojai už degalus moka beveik tiek pat, kiek nepalyginamai didesnes pajamas gaunantys Vakarų Europos gyventojai. Tarp gretimų šalių esame kaip brangių degalų sala, kurią stengiasi aplenkti visi, kas tik gali.

Finansų ministerijos duomenimis, nuo šių metų pradžios Lietuvoje benzinas ir dyzeliniai degalai pabrango 12-15 proc. - daugiau kaip 40 centų už litrą. Didžiąją dalį šios sumos, daugiau nei 30 centų pabrangimo, sudarė su pasaulinės naftos ir jų produktų kainų pokyčiais, prekybininkų maržomis bei kitais veiksniais susijusios priežastys. Be to, panaikinus lengvatą privalomai į degalus įmaišomoms biologinės kilmės priemaišoms degalai galėjo pabrangti dar 6-9 centais už litrą. Tikėtina, kad esant tokiam brangimui keliais centais pelno maržas galėjo pasididinti ir degalų prekeiviai, bet jų uždarbis yra tik lašas jūroje tarp valstybei atitenkančių lėšų.

Brangiausia regione.

Europos Sąjungoje (ES) didesnį benzino akcizo tarifą nei Lietuva taiko net 20 ES valstybių, bet daugumos jų gyventojų pajamos vidutinį lietuvišką atlyginimą lenkia kelis kartus. Tarp artimiausių gretimų valstybių - Lenkijos, Latvijos bei Estijos - Lietuva išsiskiria žymiai didesnėmis benzino kainomis, todėl nenuostabu, kad keliautojai kiek tik įmanoma stengiasi išvengti mūsų krašto degalinių.

Balandžio 23 dieną litras populiariausios 95 markės benzino Lietuvos degalinėse vidutiniškai kainavo 4,15 lito, "Statoil" degalinėse pasiekė 4,20 lito, Lenkijoje - 4,04 lito, o Latvijoje ir Estijoje - 3,80 lito už litrą.

Tiesa, Vakarų Europoje degalai gerokai brangesni - Vokietijoje litras benzino vidutiniškai kainuoja 5,03 lito, Didžiojoje Britanijoje - 4,73 lito, o Olandijoje - daugiausia ES - net 5,43 lito. Bet šios kainos tiesiogiai Lietuvos degalų rinkos neveikia, nes mūsų šalį supa tik valstybės, siūlančios pigesnį benziną.

Daugiausia - mokesčiams

Lietuvoje benzino akcizas buvo padidintas nuo 2009 metų pradžios ir dabar siekia 1500 litų už 1000 litrų. Tai reiškia, kad nuo kiekvieno litro benzino šalies vairuotojai valstybei sumoka daugiau nei degalų gamintojams ir pardavėjams kartu sudėjus: pusantro lito akcizo mokesčio bei 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio (apie 0,87 lito) - iš viso 2,37 lito. Gretimose šalyse akcizo mokestis yra gerokai mažesnis. Už 1000 litrų benzino Lenkijoje taikomas 1390 litų akcizo mokestis, Latvijoje - 1312 litų, Estijoje - 1240 litų. Vairuotojai šiose šalyse už litrą benzino moka 11-26 centų mažiau nei Lietuvoje.

Nors benzino akcizas Lietuvoje gerokai viršija taikomus aplinkinių šalių, galimybė šį mokestį mažinti nesvarstoma. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė yra pareiškusi, kad Vyriausybė neketina artimiausiu metu sumažinti benzino akcizo, nes degalų pardavimas neva sumažėjo mažiau nei prognozuota.

Mažesnis praradimas

Benzinu varomų automobilių vairuotojams, kasdien su nerimu stebintiems degalinių švieslentes, dyzelinių degalų kaina Lietuvoje lieka viena mažiausių visoje ES. Mūsų krašte balandžio 23 dieną litras dyzelino kainavo vidutiniškai 3,55 lito, "Statoil" degalinėse - 3,61 lito, Lenkijoje - 3,67 lito, Latvijoje - 3,73 lito, Estijoje - 3,79 lito už litrą.

Mat nuo 2009 metų sausio dyzelino akcizas Lietuvoje buvo padidintas, o nuo rugpjūčio - sumažintas ir šiuo metu yra vienas mažiausių tarp ES šalių (mažesnis taikomas tik Kipre). Siūlant sumažinti akcizą buvo teigiama, kad dėl dyzelino kainų skirtumų su gretimomis šalimis sumažėjo jo realizacija, o šie degalai ypač svarbūs verslui, tad akcizą mažinant dyzelino realizacija auga tiek, kad valstybės biudžetas nepatiria žymaus pajamų netekimo.

Tačiau net sumažinus akcizo mokestį pernai rugpjūtį, dyzelinių degalų vartojimas nepasiekė 2008 metų lygio. Finansų ministerijos duomenimis, dyzelino realizacija kiekvieną po rugpjūčio ėjusį 2009 metų mėnesį krito apie 17-18 proc., palyginti su 2008 metais. Dėl to kaltintas ekonomikos nuosmukis ir sumažėjusi perkamoji galia bei kiti faktoriai. Ministerijos skaičiavimais, dėl dyzelino akcizo sumažinimo valstybės biudžetas vien per penkis paskutiniuosius 2009 metų mėnesius neteko apie 60 mln. litų pajamų, bet kokia suma būtų prarasta akcizo nesumažinus, niekas nesiryžta spėlioti.

Komentaras

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius valstybė surinko mažiau akcizo mokesčio ir už benziną, ir už dyzeliną. Už abi degalų rūšis mokesčio surinkimas sumažėjo panašiai - beveik penktadaliu, o surinkta suma buvo net 72,23 mln. litų mažesnė nei pernai, nors jau tada jaustas ekonomikos sunkmetis.

Pažvelgus ir į 2008-ųjų gruodį surinktą akcizą, akivaizdu, kad šįmet realus degalų suvartojimas sumažėjo dar labiau - beveik ketvirtadaliu, nes 2008 metų pabaigoje, prieš akcizų padidinimą, prekeiviai įsigijo daugiau degalų, kurių dalį pardavė jau 2009-aisiais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"