TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Europinį koridorių spaudžia sankryžų žiedai

2014 02 21 6:00
Klaipėdos urbanistiniu atspindžiu dešimtmečius buvęs žibintais puoštas Baltijos ir Taikos prospekto žiedas pastaruoju metu vadinamas mašinų gaudykle, tačiau ši sankryža rekonstrukcijos turės palaukti. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir miesto savivaldybė savo finansiniais ištekliais nepajėgia išspręsti transporto eismo uždavinių ir prašo įsikišti Vyriausybę.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigia, kad Baltijos prospekto, valstybės IX B transporto koridoriaus tęsinio, rekonstrukcija - per sunki našta netgi tokiems dviem titanams kaip uosto direkcija ir miesto savivaldybė. Su uosto vadovu Arvydu Vaitkumi apsvarstę situaciją jie priėjo prie išvados, kad darbams paspartinti reikalingas valdžios sprendimas.

Centrinė magistralė

Trys Baltijos prospekto sankryžos jau kelerius metus įtrauktos į valstybės prioritetinių ekonominių projektų sąrašą. Pirma rekonstruojama ta, kuri pagal paros mašinų srautą mažiausiai apkrauta - Baltijos prospekto ir Minijos gatvės jungtis. Mat ji siejama su šiuo metu baigiamo statyti Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo veikla ir yra šio objekto dalis. Darbams pernai gruodį skirta 12,7 mln. litų Europos Sąjungos (ES) pinigų ir 7,8 mln. litų numatyta iš uosto direkcijos biudžeto – tiek, kiek teisės aktai leidžia panaudoti gatvių infrastruktūrai.

Šiemet numatoma esamą trišalę sankryžą rekonstruoti, pratęsiant Baltijos prospektą iki naujojo terminalo ir uosto reikmėms naudojamos Nemuno gatvės. Kada prasidės antrasis rekonstrukcijos etapas, kai suplanuota po Minijos gatve tiesti 4 juostų tunelį, neaišku. Tikimasi, kad ir po dalinės sankryžos rekonstrukcijos gyventojų skundų sumažės.

Kitoms dviem sankryžoms rekonstruoti savivaldybė ir uostas kaip trečiąjį partnerį ketina pasitelkti Kelių direkciją, kuri organizavo priemiestinio Jakų žiedo rekonstrukciją. Šis valstybei per 140 mln. litų kainavęs projektas, baigus jį įgyvendinti daugiau kaip prieš metus, pasiekė tik pusę tikslo – padidino sankryžos pralaidumą Palangos kryptimi, tačiau nepagerino uosto ryšio su magistrale A1. Baltijos prospekto ir Šilutės plento žiedinė sankryža tapo susisiekimo stabdžiu.

Svarstant įvairius estakadų ir tunelių variantus, anksčiau skaičiuota, kad 2,8 km ilgio Baltijos prospekto trijų sankryžų rekonstrukcijai, kurią numatoma atlikti iki 2020 metų, reikėtų maždaug 300 mln. litų. Ji vertinama kaip didžiausias šio amžiaus Klaipėdos miesto infrastruktūros projektas.

Keičiasi probleminės vietos

Anksčiau uostamiesčio gyventojai skųsdavosi dėl šiaurinės uosto dalies transporto srauto. Tačiau pastaruoju metu, kai sunkvežimių ten padaugėja tik prasidėjus grūdų sezonui, nes dauguma krovinių gabenama geležinkeliu, nepasitenkinimą kelia centrinės dalies eismas. Visi pajuto, kokią įtaką daro antrasis uosto konteinerių terminalas, kai sunkvežimiai pasuka į artimesnius išvažiuojamuosius kelius, kuriuose yra net keletas žiedinių sankryžų.

Pasak A.Vaitkaus, uosto direkcija pateikė siūlymą plėsti Nevėžio gatvę, kuria būtų galima nukreipti transporto srautą iš „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalo į pietinę uosto dalį. Su meru aptarta, kad savivaldybė galėtų būti planavimo organizatorė, o uostas sumokėtų už darbus. Tai nėra sunki užduotis. Bet Nemuno gatvės plėtra nugriaunant numeriais 113 ir 133 pažymėtus namus ir iškeldinant gyventojus, kaip reikalauja butų savininkai ir savivaldybė, A.Vaitkaus nuomone, peržengia uosto direkcijos kompetencijos ribas.

Savivaldybės administracija anksčiau buvo išleidusi nurodymą drausti geležinkelių eismą Nemuno gatvės ruože naktimis, tačiau transportininkai tokią drastišką priemonę užprotestavo. Krovos kompanija pastatė triukšmo mažinimo sienutę, tačiau ji negelbsti nuo vibracijos. „Laikas klausimą kelti į Vyriausybės lygmenį, kalbėtis su Susisiekimo ministerija, nes ne uosto direkcija yra triukšmą kelianti institucija. Sprendimų manevrų nėra daug. Kompensaciniai mechanizmai menkai efektyvūs. Jei situaciją vertintume kaip komos ištikto žmogaus organizmą, tai mes čia jam užsakinėjame naują kostiumą ir maistą, užuot ruošęsi šermenims“, - svarstė V.Grubliauskas.

Jaus penkmetį Klaipėdos uostas rengiasi tiesti 6,7 km ilgio pietinį aplinkkelį, kuris jungtų uostą su Palangos-Šilutės keliu už Rimkų. Tačiau dėl žemės savininkų teismams apskųsto detaliojo plano projekto įgyvendinimo terminas nutolo. Dinamiška pastarojo dešimtmečio krovos veikla ir permainingi verslo planai atskleidė, kad 2008 metais baigtas tiesti šiaurinis išvažiavimas, kainavęs valstybei daugiau kaip 50 mln. litų, uosto transportui mažai reikalingas, tačiau priemiesčio gyventojams jo nauda yra neabejotina.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"