TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Europiniai apribojimai - po ratais

2010 12 06 0:00
Pirkėjams labiau apsimoka pirkti medieną iš Latvijos, nes ten transporto priemonės gali gabenti didesnį jos kiekį, dėl to kubinio metro kaina tampa mažesnė.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Vyriausybės aprobuotą siūlymą leisti už mokestį valstybinės ir vietinės reikšmės keliais vežti krovinius iki 48 tonų padidintos masės sunkvežimiais vieni remia, kiti atmeta. Seime tokia įstatymo pataisa užkliuvo dėl kelių būklės.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo projektas, kaip nurodoma jo preambulėje, rengtas siekiant sudaryti efektyvesnes krovinių vežimo sąlygas: mažinti reisų skaičių, vienu metu vežant tą patį kiekį krovinių, taupyti degalus, didinti įmonių konkurencingumą, mažinti į aplinką išmetamo anglies dvideginio kiekį. Tačiau net šie ekologiniai tikslai sulaukė prieštaringų vertinimų.

Seimo Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetams pataisą lapkričio mėnesį pristatęs susisiekimo ministro patarėjas Rolandas Bražinskas LŽ sakė nežinantis tolesnio jos likimo. Projektas atmestas, bet dokumentai į ministeriją dar negrąžinti. "Jeigu dokumentas būtų grąžinamas tobulinti, tuomet būtų atsižvelgiama į išdėstytas pastabas. Šiandien situacija išties nenormali, vyksta masinis apribojimų pažeidinėjimas. Tačiau Seimo nariai neatsižvelgė, kad didesnė leistina masė - tai ne dabar gabenamo antsvorio legalizavimas. Įmonėms reikėtų keisti automobilių parką, įsigyti naujų priekabų. Tai, ką jos dabar gabena trimis reisais, vežtų dviem. Sumažėtų poveikis keliams, pagerėtų ekologinė būklė. Nauja tvarka galiotų tik vidaus rinkai, tranzitui ji nebūtų taikoma. Tai nebūtų masiniai vežimai", - aiškino R.Bražinskas.

Skandinavai - ne pavyzdys

Pirmą kartą sunkiasvorio transporto masės klausimas Seime nagrinėtas prieš daugiau kaip dvejus metus. Tąkart Verslo ir užimtumo komisija rekomendavo Susisiekimo ministerijai įvertinti, kokį poveikį keliams turėtų didžiausios masės padidinimas nuo leistinų 40 tonų iki 52 tonų. Tuometis ministras Algirdas Butkevičius atsakė, kad, atsižvelgiant į Europos valstybių patirtį, leisti tokio svorio transporto priemonėms važiuoti valstybinės reikšmės keliais negalima. Esą magistralinių ir krašto kelių dangos projektuojamos 11,5 tonos ašies apkrovai.

A.Butkevičiaus nuomonė nepasikeitė ir dabar, kai Finansų ir biudžeto komitetas svarstė šiemet jau iš kitos pusės pajudėjusią iniciatyvą - Susisiekimo ministerijos parengtą projektą leisti didinti autotransporto priemonių masę iki 48 tonų. Komiteto išvadoje sakoma, kad bendros masės padidinimas, nors ir neviršijant leistinos ašies apkrovos, darytų neigiamą įtaką kelių dangos konstrukcijoms. Dauguma Lietuvos vietinės reikšmės kelių tiltų ir viadukų statyti 1950-1980 metais ir yra nepritaikyti eksploatuoti tokio svorio transporto priemones. Masės padidinimas ekonomiškai būtų netikslingas, nes surinkti mokesčiai nekompensuotų neigiamo poveikio keliams, o visuomenė patirtų nuostolių dėl didėjančių išlaidų, kelionės laiko ir aplinkos taršos.

Ekonomikos komitetas balsuodamas prieš pataisą nebuvo toks vieningas. Jo pirmininkas Dainius Budrys užsiminė, kad pataisa neatmesta galutinai. "Man pritrūko argumentų, kodėl reikėtų leisti didinti masę, kai tokią praktiką taiko tik 5 Europos Sąjungos (ES) šalys. Bet Skandinavijoje tai daugiau siejama su vietinės skaldos ir akmenų vežimu. Balsuodamas aš susilaikiau. Žinau, kad Lietuvoje yra sudaryti maršrutai, kuriais keliais galima vežti didelį svorį, todėl paprašiau iš projekto rengėjų daugiau informacijos. Gali būti, kad Ekonomikos komitetas svarstys projektą dar kartą", - samprotavo D.Budrys.

Skiriasi verslo sąlygos

Įstatymo pataisos laukiantiems medienos pramonės atstovams susidarė įspūdis, kad Seimo narių nė kiek nesudomino net šiemet miškuose patirti valstybės nuostoliai. Rugpjūtį praūžusios vėtros padarinius šalinančių Lietuvos miško savininkų, susibūrusių į asociaciją, oficialus prašymas naikinti medienos transportavimo ir sandėliavimo kliūtis kol kas lieka neišgirstas. Šios asociacijos rašte Susisiekimo ministerijai pažymima, kad transporto, gabenančio apvaliąją medieną, bendro svorio ribojimas iki 40 tonų valstybei ir

jos piliečiams daro daug žalos: beveik dvigubai pailgėja atstumas, kurio reikia tam pačiam medienos kiekiui vežti, tiek pat padidėja sunaudojamų degalų kiekis ir aplinkos tarša, mažinamas darbo efektyvumas ir konkurencingumas. Kaip teigia medienos įmonių atstovai, Vokietijoje bendro naudojimo keliais gali važiuoti 60 tonų, Skandinavijoje - 60-70 tonų, Latvijoje - 52 tonų medvežiai.

Klaipėdos uosto bendruomenė taip pat pritaria Susisiekimo ministerijos ir verslininkų siekiui piginti krovinių gabenimą, mažinti autotransporto daromą žalą aplinkai. "Nesuprantu, kodėl draudžiama taupyti ir mažinti gamtos taršą. Ekonominis kriterijus svarbus, bet kaip galima išmatuoti gryno oro naudą? - stebėjosi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Bendrųjų reikalų ir marketingo direktorius Artūras Drungilas. - Apsispręskime, ko norime: ar matyti gražius kelius, ar kad jie teiktų naudą? Būtų geriau, kad mūsų verslo sąlygos nesiskirtų nuo Latvijos - ten vidaus keliais gali važiuoti sunkesnės masės krovininis transportas. Latvijos kelių būklė nesiskiria nuo Lietuvos."

Eksportas nedidėja

Klaipėdos uoste medieną krauna 3 kompanijos, didžiausia jų - specializuota įmonė Malkų įlankos terminalas. Jo direktorius Žilvinas Jokūbauskas LŽ sakė, kad šiuo metu pirkėjams labiau apsimoka pirkti medieną iš Latvijos, nes ten transporto priemonės gali gabenti didesnį jos kiekį, dėl to kubinio metro kaina mažesnė.

"Minėtas ribojimas buvo įteisintas siekiant priderinti Lietuvoje galiojančius apribojimus prie ES reikalavimų, nors dalis direktyvų - tik rekomendacinio pobūdžio. Būtent tokia yra direktyva ir dėl bendros transporto priemonės masės ribojimo iki 40 tonų. Joje numatyta, kad valstybės narės savo teritorijoje gali naudoti nacionaliniam krovinių vežimui skirtas transporto priemones, kurios neatitinka minėto reikalavimo. Lietuvoje pritaikius šį apribojimą medienos sektorius kiekvienais metais patiria didelių nuostolių. Mūsų bendrovė per metus praranda apie 100 tūkst. kubinių metrų - tai sudaro maždaug 2 mln. litų pajamų. O kiek dar praranda pajamų uosto direkcija, negaudama laivų rinkliavų, o medienos vežimo bendrovės? Tas papildomas kiekis, kuris galėtų būti eksportuojamas iš Lietuvos ir kraunamas per Klaipėdos uostą, dėl mažesnės savikainos šiuo metu kraunamas per Latvijos uostus. Manau, bendros masės padidinimas iki 48 tonų, paliekant galioti ašių apkrovos ribojimus, pagerintų medienos vežimo sektoriaus padėtį, turėtų teigiamos įtakos ekologijai ir krašto keliams", - aiškino Ž.Jokūbauskas.

Klaipėdos uosto Malkų įlankos terminalas 2008-aisiais krovė 430 tūkst., 2009 metais - 250 tūkst. kubinių metrų medienos. Šiemet numatoma 323 tūkst. kubinių metrų apyvarta, panašus kiekis planuojamas ir 2011-aisiais. Medienos eksportas per Klaipėdos uostą sudaro 2 proc. visų krovinių. Jo metų apyvarta svyruoja prie pusės milijono tonų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"