TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Europiniai atlyginimai ir iliuzijos

2012 05 18 6:00

Gali būti, kad nemažai žmonių bent viena ausimi girdėjo, jog gegužės 8 dieną ministras pirmininkas pateikė Seimui ataskaitą apie Vyriausybės veiklą 2011 metais. Kartą metuose tikrai verta apžvelgti darbus.

Gan aišku, kas mums labiausiai rūpi: ramybė valstybėje ir gatvėse (iš Afganistano ar Dagestano patirties žinom, kad gali būti ir kitaip); pakankamai saugios mokyklos (neatvyksta juk kartkartėmis koks perkaitęs su trumpavamzdžiu automatiniu ginklu ir neiššaudo keliolikos draugų ir mokytojų, kaip brandesnėse demokratijose); daugmaž normalios maisto prekės parduotuvėse (vis dar niekas masiškai nepereina prie dešrų sūdymo keliams barstyti skirta druska); šilumos kainos (deja deja; liko vienintelė išeitis - sutrumpinti žiemą).

Na ir, žinoma, europinių atlyginimų įvedimas.

Bet iš šios Vyriausybės to tikrai nesulauksi - tai gali pažadėti tik Viktoras Uspaskichas, gal dar Artūras Zuokas.

Nepabūgta atsiremti į dugną

Vyriausybė teisi - su viešųjų finansų pakrikimu susidorota neblogai, gan vienodai buvo paskirstytos ir aukos, reikalingos tai bėdai likviduoti. Dėl to buvo atkurtas pasitikėjimas šalies ūkio stabilumu, o iš čia atkuto ir ekonomika (ypač vėl paniurusiame Europos fone).

Žmonės pasitiki ūkio raida ir perspektyva, nes nebetaupo kaip pirmaisiais krizės mėnesiais (prekių apyvarta per metus pašoko net penktadaliu). Pajudėjo aprūdiję reikalai energetikoje - pirmą sykį čia daroma tiek daug; ateity kažką naujo tikrai turėsim. Apčiuopiamų dalykų padaryta verslo aplinkos gerinime (liberalizavime), socialinėje politikoje (sumažintų pensijų atkūrimas), mokslo ir aukštųjų technologijų plėtros ir sklaidos srityse (ačiū ES biudžetui).

Europiniame fone kaskart vis labiau aišku, kad įvykdžius vadinamąją "naktinę mokesčių reformą" buvo atlikta būtina chirurginė operacija. Jos esmė - ne mokesčių padidinimas, bet žiaurus susidorojimas su biudžeto išlaidomis. Tai buvo sutelktinis, nacionalinis pasipriešinimas ilgamečiam ekonomikos parklupdymui.

Kol nemenkas pulkas Europos valstybių vis dar slidinėja purvinais šlaitais, nesiryždamos atsiremti į dugną, mes jau nuo dugno kylame aukštyn. Lėtai ir nelabai užtikrintai - nes mūsų ūkio reikalai smarkiai priklauso ir nuo tų, kurie kapanojasi.

Be valdžios ryžtingumo ir staigumo dar ir šiandien turėtume graikiško siužeto vaizdelius ekonomikoje, politikoje, gatvėse ir šeimose.

Paaugliška iliuzijų liga

Kita vertus, šį ir tą ataskaitoje derėjo plačiau paaiškinti. Pavyzdžiui, tokį dalyką kaip "energetinė nepriklausomybė".

Ar Vyriausybė tikrai mano, kad šalis be gamtos dovanotų energijos šaltinių gali būti nuo jų nepriklausoma, tai yra - gaminti elektrą ir šilumą, naudotis šiuolaikiniu transportu nenaudodama importuotų dujų, naftos ir urano produktų?

Kaip čia išėjo, kad vietoj energetinio saugumo išsikėlėm utopinį tikslą apie energetinę nepriklausomybę?

Laimei, Vyriausybė daro ne tai, ką šneka, o tai, kas reikia - diversifikuoja apsirūpinimo energija šaltinius ir būdus. Tačiau vargu ar energetinės "nepriklausomybės" termino vartojimas tėra reveransas ultranacionalinėms emocijoms.

Lietuvos politiniame elite iš tiesų tebėra gyvos iliuzijos apie galimybę turėti nuo išorės nepriklausomą nacionalinę ekonomiką, apie politinių ir net kultūrinių interesų pirmavimą prieš ekonominius diplomatijoje ir tiesiog paaugliška panieka pragmatizmui ekonominiuose santykiuose su kitomis valstybėmis.

Ne tik šiai Vyriausybei reikia daryti priekaištų dėl žemės ūkio nepakankamo vertinimo. Taip, žemės ūkį kelia Europos Sąjungos pinigai ir reikalavimai. Bet ir nacionalinė valdžia turėtų suvokti, kad Lietuvai žemės ūkis - viena iš pačių stabiliausių ūkio šakų, nacionalinių pajamų ir eksportinio potencialo prasme vienas iš labiausiai garantuotų ir patikimų sėkmės šaltinių. Ypač - ateityje.

Marginalizuoti žemės ūkį, leisti jam būti atsilikusiam šiuolaikinėje itin konkurencingoje aplinkoje įmanoma tik laikantis vienos aiškios nuostatos - ignoruojant strateginius šalies ūkio interesus.

Duos ar uždirbsime?

Kaip visada, nėra kalbėjimo apie patį svarbiausią dalyką ekonomikoje - mūsų ūkio produktyvumą, darbo našumą. Konkurencingumu rūpinamės, indeksais domimės, apie uždarbius "čia" ir "ten" nuolat šnekam - tai atsisukim ir į viso to pirminę priežastį bei veiksnį. Antraip politikai ir toliau paistys nei šį, nei tą, kai žmonės klausinėja - kodėl plušam sunkiau nei belgai, o uždirbam tris ar keturis kartus mažiau nei jie?

Net Lietuvos banke buvo atsiradę pareigūnų, rimtu veidu šnekėjusių, kad jie dirba taip pat, kaip jų Vakarų kolegos, todėl ir jiems priklausytų analogiški atlyginimai.

Pabandykim ir iš aukščiausių tribūnų pasiaiškinti, nuo ko priklauso atlyginimai ir apskritai mūsų gerovė. Gali prireikti net priminti, kad sovietų valdžios nebėra ir todėl taisyklė "valdžia norės - duos, nenorės - neduos" nebegalioja.

O vis dėlto kaip su europiniais atlyginimais? Jie įmanomi - jei Vyriausybė (jau naujoji) nepakeis lito kurso euro atžvilgiu ir įsuks šalyje infliaciją. Tokią, kad galop kainos išaugs šešis ar septyniskart, o algos, pensijos ir pašalpos - keturis ar net penkis kartus. Ir tada vietoj tų varganų 230 eurų (minimalus atlyginimas) ar 600 su trupučiu (vidutinis atlyginimas) gautume, litus iškeitę į eurus, 1000 ar 3000 eurų. (Ekonomikos teorijoje tai vadinama realaus valiutos kurso padidėjimu - kai fiksuotas kursas išsaugomas, o infliacija šalyje aplenkia infliaciją prekybos partnerių šalyse).

Ir taip pagyventume net kokią savaitę.

Kol centriniame banke išnyktų visi eurai. Tada valdžia paskelbtų, kad toliau litus turime keisti į eurus jau savarankiškai - taip, maždaug 15 litų už eurą plius komisiniai. Įdomiausia, kad, kaip rodo apklausos apie balsavimo ketinimus, yra nemažai norinčiųjų tai pamatyti savo akimis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"