TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Europiniai pinigai nepramuša valstybių sienos

2011 09 26 0:00
Turistinis maršrutas turėjo tęstis iki Rybačio, tačiau nutrūko prie Nidos.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Jau dešimtmetį Klaipėdos ir Kaliningrado srities turistinio bendradarbiavimo idėjos tarsi popieriniai laiveliai plaukia Kuršių mariomis, bet susidūrę su politiniais aisbergais nugarma į vandenų gelmes nusinešdami milijonus eurų.

Derybų tarp Lietuvos ir Rusijos dėl laivybos Kuršių mariose chronologijos nepavyktų surašyti net į jaučio odą. Europos Sąjungos (ES) projektus kontroliuojančioms struktūroms neskauda galvos, kad sienai kirsti ir turizmui panaudoti pinigai leidžiami veltui. Pareiškėjai netampomi po teismus, o nepasiektą rezultatą visi nurašo į politinius nuostolius dėl gerų santykių su Rusija.

Lietuvos ir Rusijos siena Kuršių mariose mūsų buriuotojams ir pramoginių laivų keleiviams vis dar aklinai uždaryta, nes Rusijos pusėje nėra pasienio posto.

Pastarąjį dešimtmetį dėl to daug triūsė Užsienio reikalų ir Susisiekimo ministerijos, tačiau kaskart, kai priartėdavo prie tikslo, atsitrenkdavo į vizų panaikinimo siekį. Lietuviai pasienio postą Nidoje seniausiai įsteigė, o rusai trypčioja laukdami naujų Maskvos ir Briuselio direktyvų. Todėl abiejų šalių dvišalio bendradarbiavimo komisija, kuriai vadovauja Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ir Rusijos Federacijos transporto ministras Igoris Levitinas, neišspręstus teisinius klausimus dar kartą aptars per susitikimą, kuris turėtų vykti Lietuvoje šių metų spalio pabaigoje ar lapkričio mėnesį.

Vėl važiavo į Maskvą

Praėjusį ketvirtadienį transporto viceministro Arūno Štaro vadovaujama delegacija Maskvoje su Transporto ministerijos valdininkais vėl pūtė dulkes nuo senų protokolų ir gvildeno svarbius klausimus, tarp jų - laivybos Kuršių mariose bei Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities vidaus vandens keliais. Iš anksto buvo skelbiama, kad po šio susitikimo poilsinės nekomercinės laivybos ir vandens turizmo sąlygos bus patvirtintos dvišaliu Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybiniu susitarimu, kurio projektas šiuo metu derinamas žinybose. Kartu aptarti ir laivybos pasienio kontrolės punkto Nida-Rybačis atidarymo terminai.

Komentuodamas šį vizitą A.Štaras LŽ sakė, kad Susisiekimo ministerija buvo įpareigota atlikti namų darbus prieš vyriausybinį susitikimą ir tinkamai jam pasirengti. Tačiau apčiuopiamų rezultatų iš Maskvos parvežama nedaug.

"Galima sakyti, kad dėl jachtų, katerių ir turistinių laivų plaukiojimo Kuršių mariose matyti šiokia tokia prošvaistė. Pirmą kartą prabilta, kad pasienio postui Rybačyje įrengti surastas privatus investuotojas, kuris rengia projektą, todėl postas veiks jau kitą sezoną. Bet ir vėl, kaip ir prieš penkerius ar trejus metus, sakoma, kad "žinybose derinamos procedūros". Todėl nėra jokių garantijų, kad ateinančią vasarą mariose bus galima kirsti sieną. Užsiminta, kad tas investuotojo projektas užkliuvo dėl sausumos infrastruktūros, neva netinkamas miško keliukas. Pasirodo, kad žmogus, besirūpinantis vandens keliu, dar turėtų nutiesti ir sausumos kelią. O jei ir atsirastų galimybė ten įrengti postą, vargu ar kas plauks iš Klaipėdos į Kaliningradą, jeigu dabartinė sienos kirtimo tvarka liks nepakeista", - neslėpė abejonių rusų pažadais A.Štaras.

Tie patys klausimai

2007-ųjų gruodį buvo pasirašytas dvišalis susitarimas dėl keleivių bei krovinių gabenimo Kuršių mariomis ir Nemunu tvarkos bei sąlygų. Dokumentas įsigaliojo, kai 2009 metų balandį Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė Lietuvos ir Rusijos vyriausybių susitarimo dėl laivybos Kuršių mariose ir Nemune ratifikavimo federalinį įstatymą.

Tąkart komentuodamas šį įvykį buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas reiškė viltį, kad "sutartis prisidės prie Lietuvos siekio skatinti abiejų šalių, ypač Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities, turizmą, ekonominius mainus ir žmonių ryšius, leis plėtoti draugiškus ir dalykinius santykius su Rusijos Federacija". Tai buvo įprastos diplomatinės frazės, nedavusios jokios naudos.

Paklaustas, kokio susitarimo tarp Lietuvos ir Rusijos reikia dabar, A.Štaras sakė, kad 2007 metų sutartis apėmė tik komercinę laivybą, tad dėl pramoginės laivybos, lengvesnio patekimo į Kaliningrado sritį reikia atskiro dokumento.

Dar vienas per A.Ažubalio ir I.Levitino susitikimą numatytas aptarti klausimas, svarbus krovinių vežėjams ir Klaipėdos uosto komersantams, pasak A.Štaro, - bendradarbiavimas geležinkelių transporto srityje siekiant padidinti krovinių srautus į Klaipėdos ir Kaliningrado srities uostus. Konkrečiai kalbėta apie Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos geležinkelių įmonių darbo grupės veiklą organizuojant konteinerinį traukinį "Merkurijus" maršrutu Klaipėda-Kaliningradas-Maskva.

"Dėl "Merkurijaus" galima dėti pliusą - jis tikrai pradės kursuoti iki šių metų pabaigos. Taip pat artėjama prie sutarties dėl naujo tilto per Nemuną statybos. Tačiau mūsų prašymas palaikyti Rytų-Vakarų transporto koridoriaus tarp Kinijos ir Vakarų Europos kūrimo iniciatyvą ir surengti penkių valstybių - Baltarusijos, Kazachstano, Kinijos, Lietuvos bei Rusijos - transporto ministrų susitikimą ir pasirašyti bendrą deklaraciją, rusams nepatinka. Jie įsižeidę, kad prieš dvejus metus buvo "netinkamai" pakviesti prisidėti prie šio projekto", - sakė viceministras.

Pasak jo, kaip ir anksčiau, Rusijos transporto ministerijos valdininkai "prašė pritarimo", kad Kaliningrado keleiviniams traukiniams būtų leista kirsti Lietuvos sieną be patikrinimo nestojant. Tačiau tai esą ne tik teisinis, bet ir ūkinis bei politinis klausimas, kurio Lietuva be europinių struktūrų negali išspręsti. "Iki vyriausybinio susitikimo mes jį panagrinėsime", - teigė A.Štaras.

"Įšaldyti" projektai

Anksčiau LŽ jau ne kartą rašė, kad pagal ES pasienio regionų rėmimo programą Kaliningrado srities pasienio turizmo infrastruktūrai 2004-2006 metais buvo skirti 8 mln. eurų (27,5 mln. litų). Naujoje programoje, apimančioje laikotarpį iki 2013 metų, Lenkijos, Lietuvos ir Kaliningrado bendradarbiavimo projektams buvo numatyta daugiau kaip 76 mln. eurų (per 263 mln. litų) paramos, kurios du trečdaliai galėtų būti panaudoti kultūrinio turizmo reikmėms. Tačiau kiek panaudota, statistika nutyli.

Pavyzdžiui, PHARE ekonominės ir socialinės sanglaudos programos lėšomis 2004 metais atlikta Kuršių marių ir Aistmarių vandens kelių studija, projektų rengėjai fiziškai tyrinėjo prieplaukų iki Vyslos įrengimo poreikį ir vietas, kanalo būklę, paskui buvo surengtos konferencijos, išleistas žinynas.

Dėl neįrengto Rybačio kontrolės posto 2007 metais nebuvo iki galo įgyvendintas Klaipėdos ir Neringos savivaldybių sumanytas ir pagal ES Kaimynystės programą finansuotas pramoginės laivybos projektas "Marių turas". Turistinis maršrutas turėjo tęstis iki Rybačio, tačiau nutrūko prie Nidos. Kaliningradui buvo skirta pinigų pontoninėms prieplaukoms įrengti, taip pat ir maršruto reklamai. Lietuvos bendrovė "Jukunda" specialiai šiam kruizui buvo įsigijusi 300 vietų keleivinį laivą "Macklenburg". "Marių turui" savivaldybė skyrė 200 tūkst. litų, o ES parama sudarė 370 tūkst. litų. Dešimt Klaipėdos miesto gidų išklausė 125 valandų trukmės kursus, skirtus pažintiniam kruizui organizuoti. Tačiau surengus parodomuosius partnerių pasiplaukiojimus, kurie buvo suderinti su Rusijos tarnybomis kaliningradiečių pastangomis, "Marių turas" nutraukė veiklą. Laivas buvo parduotas ir išplaukė iš Klaipėdos.

2008 metais Kaliningrado ir Klaipėdos administracijos rengė turizmo projektą E-70, vyko vieni pas kitus derinti kelio vidaus vandenimis Klaipėda-Roterdamas maršruto, bet lietuvių paraiška finansavimo negavo. Nes nebuvo aišku, kaip keliautojai galės kirsti Rusijos sieną. Kiek lėšų skirta partneriams iš Kaliningrado turizmo organizacijos ir Lenkijos savivaldybėms, nežinoma, bet susitikimams ir konferencijoms pinigų tąkart tikrai negailėta.

Kaliningradas 2008 metais Klaipėdoje pristatė srities administracijos parengtą investicinį projektą "Labijau vartai", kurį prieš tai rusai pristatė Europos nekilnojamojo turto parodoje Kanuose. Tačiau nei Vakarų investuotojai, nei klaipėdiečiai jachtų uostų plėtra Kaliningrado srityje nesusidomėjo. Klaipėdiečiai projektą pavadino avantiūra, kuriai, ko gero, taip pat išleistas ne vienas šimtas tūkstančių eurų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"