TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Europinio geležinkelio reikia politikams

2010 04 01 0:00
M.Riekstinio teigimu, Baltijos šalys jau turi bendrą, valstybes jungiantį geležinkelių tinklą.
LŽ archyvo nuotrauka

Kalbėdamas apie siauros vėžės geležinkelio projektą "Rail Baltica", Latvijos geležinkelių plėtros skyriaus direktorius Maris Riekstinis nevyniojo žodžių į vatą. "Tai politinis projektas", - patvirtino specialistas.

Prievole virstanti galimybė tiesti siaurąją vėžę per tris Baltijos šalis pirmiausia grasina prislėgti lietuvių pečius, o ar ji pasieks Latviją bei Estiją, kol kas neaišku. Šios Baltijos valstybės itin brangų projektą vertina gerokai atidžiau ir ne taip entuziastingai.

Latvija mėgina siaurosios vėžės statybas nustumti į neapibrėžtą ateitį, o Estija naudojasi savo turimu turtu ir gerina traukinių eismą remontuodama esamą 1520 mm pločio vėžę.

Tačiau "Rail Baltica" nėra projektas tiesti naująją vėžę nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Kauno. Jis turi apimti visas tris Baltijos šalis ir būti akivaizdžiai pranašesnis už esamą geležinkelį, arba investavę šimtus milijonų litų Lietuvoje turėsime kelią, vedantį į niekur.

Tai LŽ patvirtino M.Riekstinis, stebintis Lietuvoje vykstančias diskusijas dėl siaurosios geležinkelio vėžės.

Projektas sustabdytas

- Kaip šiuo metu įgyvendinamas "Rail Balticos" projektas Latvijoje?

- Sustabdėme šį projektą dvejiems metams, nes mūsų valstybė neturi finansinių galimybių susimokėti už "Rail Balticos" statybas. Tai būtų pernelyg sunku valstybės biudžetui. Latvijos susisiekimo ministerija kartu su atitinkamomis Lietuvos ir Estijos ministerijomis yra užsakiusi galimybių studiją dėl europinės vėžės ekonominės naudos Baltijos šalims. Laukiame finansiškai geresnių laikų, svarstome savo galimybes vykdyti šį projektą.

- Kaip manote, ar "Rail Balticai" europinė vėžė mūsų šalyse yra būtina?

- Iš principo suprantame, kad tai yra politinis projektas. Jis turėtų sujungti mus su Vidurio ir Vakarų Europos valstybėmis geležinkelio vėžėmis ir tiesioginiais traukiniais. Tačiau suprantame, kad turime ir kitų galimybių. Žinome, kad mūsų kolegos iš "Lietuvos geležinkelių" planuoja statyti viešąjį logistikos centrą (VLC) Kaune, ir turime žinių apie kitą galimybę - Mockavos terminalą prie Lietuvos-Lenkijos sienos, kur susikerta skirtingo pločio geležinkelio vėžės. Būtų galima organizuoti krovos darbus Mockavoje, manau, dabar belieka nuspręsti, kurioje vietoje galėtų stovėti krovos terminalas.

- Kokios įtakos Latvijai galėtų turėti 1435 mm vėžė, jeigu ji būtų nutiesta iki Kauno?

- Kaip suprantu, mūsų lietuviai kolegos turi dvejopą požiūrį į geležinkelio sistemą. "Lietuvos geležinkeliai", remontuodami kelią, tarkime, nuo Mažeikių iki Vilniaus teigia, kad jis yra svarbus Rytų - Vakarų transporto koridoriui Lietuvoje. Tačiau dalį to paties kelio jie priskiria ir "Rail Balticai", taigi artimiausiu metu ten turėtų atsirasti kitokia vėžė.

Laukiame visiškai aiškaus jų atsakymo dėl "Rail Balticos" Lietuvoje - kaip jie planuoja tiesti europinę vėžę iki Latvijos.

Bet tai labai jautri tema. Kaip jau minėjau, šis projektas - labiau politinis klausimas. Palauksime, kokie bus galimybių studijos rezultatai, ir tikimės, kad jos išvados šiam klausimui padės galutinį tašką.

Nėra garantijų, kad išlaidos atsipirktų

- Ar svarbus europinės vėžės geležinkelis verslui?

- Turėtume atkreipti dėmesį, kur kroviniai pakraunami ir į kokį galutinį tašką jie keliauja. Manome, kad šiuo metu nėra didelių galimybių augti prekių srautui iš Rusijos į Vakarų Europą. Galime palaukti prekybos padidėjimo tarp ES ir NVS šalių. Būtų labai gerai, jei mes kartu su kitų šalių geležinkelių atstovais galėtume organizuoti efektyvų vagonų perkrovimą, krovinių perkėlimą tarp skirtingo pločio geležinkelio vėžių, panašiai, kaip tai daroma tarp Ispanijos ir Prancūzijos.

- Kokį pranašumą techniniu požiūriu turi, jei apskritai turi, 1435 mm vėžė?

- Žiūrint iš techninės pusės, Baltijos šalys gerai sujungtos 1520 mm pločio geležinkeliu, leidžiančiu keleivius vežti iki 120 km/h greičiu, o krovinius - iki 100 km/h. Turint galvoje esamą krovinių vežimo apimtį ir gana nedidelius atstumus, nėra poreikio dar didinti greitį. Gali būti, kad didesnis greitis galėtų atgaivinti keleivių vežimą tarp Baltijos šalių ir Lenkijos. Tačiau šiam tikslui gali būti naudojamos ir 1435 mm, ir 1520 mm vėžės.

- Galbūt tada Baltijos šalims verta plėtoti tik 1520 mm geležinkelio tinklą?

- Pasirinkus variantą tobulinti 1520 mm pločio geležinkelį, būtų galima panaudoti tuos pačius maršrutus, tokiu atveju nereikėtų patirti žemės išpirkimo išlaidų, o visas geležinkelio tinklas liktų visiškai sujungtas ir būtų galima naudoti turimus riedmenis. Tai ypač aktualu krovinių vežimo sektoriui. Tiesa, net ir rekonstravus turimas linijas keleivinių traukinių greitis negalėtų pasiekti 160 ar 250 km/h. Gali būti, kad tokie greičiai suviliotų keleivius dažniau važinėti traukiniais, tačiau nėra garantijų, kad nutiesus nepaprastai brangią 1435 mm pločio vėžę išlaidos atsipirks.

- Taigi Latvija šiuo metu nukelia "Rail Balticos" statybą neribotam terminui?

- Planuojame atlikti kai kuriuos numatomo "Rail Balticos" kelio remonto darbus. Darysime tai, ką galime be ES ir valstybės pinigų - keisime bėgius ir pabėgius, remontuosime kelius, bet dėl pirmų "Rail Balticos" įgyvendinimo žingsnių lauksime kitų metų ir atsižvelgsime į valstybės galimybes.

- Ar numanote, kiek galėtų kainuoti europinės vėžės tiesimas Latvijoje?

- Šiandien mes dar neturime jokių skaičiavimų.

Svarbu ne vėžės tipas, o kroviniai

- Ar jums žinoma, koks yra Estijos geležinkelininkų požiūris į "Rail Balticą"?

- Kolegos iš Estijos pasakė visiškai aiškiai - jie nori remontuoti esamą rusiškojo tipo geležinkelį iki pat Latvijos sienos, kad galėtų jame pasiekti 120 km/h greitį. Jie bus visiškai patenkinti tokia padėtimi.

- Ar, jūsų žiniomis, jie neketina tiesti siaurosios vėžės?

- Tai, žinoma, priklausys nuo projekto galimybių studijos, bet šiandien kolegos iš Estijos geležinkelių neturi jokių planų tiesti 1435 mm pločio vėžės geležinkelio.

- Ar apskritai reikalingas geležinkelio logistikos kanalas Šiaurės-Pietų kryptimi?

- Tradiciškai Baltijos regione pagrindinis krovinių srautas geležinkeliu vyksta Rytų-Vakarų kryptimi. "Rail Balticos" projektas - mūsų galimybė keisti šį tradicinį prekių gabenimo kelią, išnaudoti galimybę dirbti Šiaurės-Pietų kryptimi. Manau, kad mūsų šalims tai būtų labai įdomu netolimoje ateityje. Ir visai nesvarbu, ar "Rail Baltica" bus kuriama turint esamą, rusišką, ar europinio tipo vėžę.

Interesų gijos

Kalbos apie 1435 mm pločio geležinkelio vėžės, naudojamos Vidurio ir Vakarų Europoje, tiesimą per trijų Baltijos šalių teritoriją netyla jau daugiau nei dešimtmetį, tačiau visą tą laiką "Rail Balticos" projektas gyvavo tik popieriuje. Per tiek laiko regione įvyko nemažai ekonominių ir politinių permainų. Geležinkelio sistemos Vakarų šalyse taip pat žengė į priekį - išaugo traukinių ir krovinių perkrovos greičiai.

Tačiau, nepaisydama šių pokyčių ir sunkmečio šalies ekonomikai, Lietuvos Vyriausybė dabar užsimojo kuo greičiau nutiesti europinės vėžės ruožą nuo Šeštokų iki Kauno, kurio prieigose esančios Palemono krovinių stoties pajėgumas dabar išnaudojamas tik 10 proc., o naujo kroviniams reikalingo terminalo kol kas nėra ir nežinoma, kada jis ten atsiras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"