TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Europoje – trečios kartos uostai

2015 11 16 6:00
Klaipėdos uoste rengiamasi iki 14 metrų gilinti pietinę dalį – Malkų įlanką. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotraukos

Klaipėdos uoste antrąkart per 20 metų perstatomos tos pačios krantinės, periodiškai gilinamas įplaukos kanalas. Tačiau vejantis pasaulines ir Europos tendencijas Lietuvos uoste dar trūksta ne tik inžinerinių patobulinimų, bet ir pramonės zonų.

Klaipėdos uostas konkurenciją pajuto dar XVI amžiaus viduryje, kai Dancigo pirkliai užvertė akmenimis Dangės upę. Tačiau, kaip pastebi istorikai, atsitiktinumas (per audrą išbirę rąstai surinkti ir pakrauti Klaipėdoje) padėjo Anglijos pirkliams po dviejų šimtmečių vėl atrasti geresnę už Dancigą medienos prekybos vietą – į Kuršių marias perkeltą Klaipėdos uostą. Ir tai pirmąkart jam atnešė garsų tarptautinį pripažinimą Baltijos pakrantėse. Šis regiono uostų konkurencijos ratas sukasi be paliovos.

Barselonos uostas, kaip ir jo konkurentai, kuria trečios kartos ekonominius centrus.

Greita evoliucija

Buvusiems Sovietų sąjungos uostams, kuriuose pirma reikėjo atskirti valstybinę infrastruktūrą, o kitas veiklas – privatizuoti, teko staigiai prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų. Ne kiekviename jų buvo krantinių, prie kurių gylis siekė 2 metrų ir daugiau – tokios statytos tik didžiuosiuose naftos terminaluose, pavyzdžiui, Ventspilyje.

Antai į rankas pakliuvęs prieš 20 metų išleistas vienas pirmųjų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) bukletų byloja, kad uoste perkraunama 14–16 mln. tonų krovinių, kai galimybės – 21 mln. tonų. Šiemet Klaipėdos uosto krovos ir galimybių rodikliai siekia, atitinkamai, 38 ir 50 mln. tonų.

1994 metais laivų kanalo gylis prie jūros vartų buvo 12 metrų. Buklete pristatomi pirmieji naujų terminalų projektai: konteinerių, medienos, inertinių medžiagų ir keleivinės keltų prieplaukos (pastatyta tik 2014 metais). Prie jų krantinių numatomas gylis – 8,5 metro. Užsimenama ir apie naftos terminalo rekonstrukciją.

Tuo metu giliausioje šiaurinėje akvatorijoje tik Klaipėdos jūrų krovinių kompanija KLASCO galėjo priimti laivus, kurių grimzlė – iki 10,5 metro. Gylis prie „Begos“ krantinių tebuvo 7,2 metro, prie konsorciumo „Klaipėdos terminalas“ prieplaukos – 8,5 metro. Krova užsiėmė bene 5 įmonės. Šiuo metu uoste yra 13 krovos operatorių. Prieš 20–15 metų Lietuvos energetikos instituto mokslininkams atrodė, kad gilinti uostą, daugiausiai – iki 14 metrų, toliau kaip už Dangės upės neįmanoma.

Vienintelis rodiklis, kuris dabartiniame uoste primena 1995-uosius – įplaukiančių laivų skaičius per metus – maždaug 7000, nors vienu metu jų buvo padaugėję iki 8000. Atmetus pusšimtį dabar apsilankančių kruizinių laivų, apie kuriuos tuo metu tik svajota, dabar prekyboje naudojamų laivų kiekis netgi mažesnis. O tai atskleidžia, kad pasikeitė prekes gabenančių laivų talpa.

KVJUD veiklos dešimtmečio 2001 metais leidiniuose pristatomi pirmieji uosto modernizavimo rezultatai – iki beveik 20 mln. tonų išaugusi apyvarta. Minima vykstanti uosto vartų rekonstrukcija, kanalo gilinimas iki 14,5 metro. Prie rekonstruotų 1–2 bei pastatytos 3-iosios krantinių pasiektas 12 metrų gylis. Prie naujos „Begos“ prieplaukos gylis – taip pat 12 metrų, prie konteinerių terminalo krantinės – 11 metrų.

Upinių uostų gilinimas nebegali tęstis iki begalybės, nes tai brangu ir ne visur įmanoma. Baltijos jūros gamtinis slenkstis Zundo sąsiauryje yra 17 metrų gylyje, todėl regione nėra prasmės kasti gilesnių laivybos kanalų.

Tačiau užaugti iki tokių parametrų Klaipėdos uostas dar nespėjo – šį lapkritį šiaurinė akvatorija baigiama gilinti iki 15 metrų. 17 metrų uosto gylį planuojama pasiekti iki 2022 metų, kartu vykdant molų rekonstrukciją. Naujas naftos terminalo krantines, prie kurių bus 16,5 metro gylis, planuojama pastatyti per trejus metus. Kai kurios uosto krantinės statytos jau du kartus anksčiau ir prie jų yra 15 metrų gylio, kitas numatoma perstatyti pritaikant prie laivybos kanalo parametrų ateinančiais metais.

KVJUD vadovas Arvydas Vaikus sako užsienyje matęs plokščiadugnių konteinerinių laivų, į kuriuos 14 tūkst. konteinerių (TEU) galima krauti esant 14 metrų gyliui prie krantinės. Šiuo metu kaip tik rengiamasi iki tiek gilinti pietinę dalį – Malkų įlanką, kad prie konteinerių terminalo galėtų priplaukti populiariausi Baltijos jūros pervežimuose laivai.

Plečiamas Roterdamo uostas.

Ateitis – krova plius gamyba

Didžiųjų Europos uostų, kuriuose teko lankytis ir girdėti sėkmės istorijas, pavyzdžiai rodo, kad tiek Marselis, tiek Barselona, Hamburgas ar Antverpenas, kuria trečios kartos ekonominius centrus pagal tą patį konkurencingumo modelį. Jį dar prieš du dešimtmečius pristatė Pasaulio bankas.

Jau tuomet pastebėta, kad uostui vien krantinių ir logistikos sandėlių neužtenka – reikalingi dideli veiklos neribojantys pramonės teritorijų plotai. Todėl pastarąjį dešimtmetį uostų zonose atsirado daugybė operacijų: statomi žaliavų apdorojimo fabrikai, šiukšlių deginimo gamyklos, elektrinės, vyksta krovinių rūšiavimas.

2002 metais atidaryta Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ), šiuo metu turinti 19 veikiančių rezidentų, papildydama uostą kroviniais atlieka svarbų vaidmenį. Tačiau bendroje apyvartoje tai nėra dideli kiekiai. Dėl ekonominių krizių pramonės produkcijos gamyba svyruoja, be to, teritorija nesiriboja su uostu. Štai bandymas šiemet per uostą įvežti atliekų iš užsienio ir deginti „Fortum“ jėgainėje netgi sukėlė skandalą, esą toks importas nenumatytas.

Atsižvelgdamas į stiprėjančią konkurenciją dėl tranzitinių krovinių Klaipėdos uostas, pasak A. Vaitkaus, per ateinantį penkmetį numato prisidurti 150 ha žemės plotų pietinėje uosto dalyje. Logistikos centrais uostas pamažu apaugo. Šiemet atidarytas iki 600 ha išplėstas Baltijos logistikos centras prie Draugystės geležinkelio stoties, greta kuriasi „Lietuvos geležinkelių“ viešasis logistikos centras, jau kurį laiką prie miesto veikia „Vlantanos“, „Vingės“, „VPA logistics“ logistikos terminalai.

Į gamybos pramonę investuojama labai lėtai – Klaipėdos LEZ turi dar daug laisvų sklypų. Pritraukti nuomininkų ir investuotojų naujai uosto zonai taip pat nebus greitas darbas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"