TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Europos Komisija dėl VAE nepasakė "taip"

2012 06 28 7:56

Europos Komisijos pateiktoje nuomonėje dėl Visagino atominės elektrinės projekto - daugiau perspėjimų ir raginimų nei "teigiamų vertinimų", kaip pateikia jį valdžia.

Prieš lemiamus balsavimus Seime dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto ir koncesijos sutarties Energetikos ministerija išplatino pranešimą apie neva palankią Europos Komisijos (EK) nuomonę dėl VAE projekto. Kaip ir dera geru įvaizdžiu besirūpinančiai įstaigai, ji "ištransliavo" tas EK nuomonės vietas, kurios jai palankios.

Tačiau EK savo išvadose ne tiek besąlygiškai pritarė VAE projektui, kiek atkreipė dėmesį į būsimo projekto saugumo, ilgalaikio radioaktyviųjų atliekų valdymo ir ekonominio pagrįstumo klausimus. Išvadoje pabrėžiama, jog VAE projektas atitiks Euratomo sutarties tikslus ir padės formuoti tvarų nacionalinio ir regioninio masto energijos rūšių derinį tik tuomet, jeigu bus imtasi visų EK rekomenduojamų būtinų papildomų veiksmų.

Kovo 11-osios akto signataras Algimantas Sėjūnas stebisi, kad priimant atominių įstatymų paketą EK nuomonė dėl VAE projekto Seimo nariams net nebuvo pateikta ir detaliai nagrinėjama.

"Atominių įstatymų paketas priimtas "buldozeriu", skubant, tarsi būtų paskelbta nepaprastoji padėtis, be rimtų diskusijų, atmetant beveik visus oponentų argumentus. Liko gausybė neatsakytų klausimų, sunkiai sprendžiamų ir nuo Lietuvos mažai priklausomų problemų", - interviu "Lietuvos žinioms" teigė A.Sėjūnas.

Testavimas nebaigtas, specialistų neturime

- Kurios EK išvados dėl VAE turėtų kelti susirūpinimą?

- EK pažymi, kad "du ABWR reaktoriai šiuo metu statomi Japonijoje, kitus du planuota statyti. Po Fukušimos avarijos planuotų reaktorių statyba atšaukta, o du projektai sustabdyti, kol bus sėkmingai baigti testavimai nepalankiausiomis sąlygomis". Japoniškų ABWR reaktorių (o tokio tipo reaktorių numatoma statyti VAE - aut.) testavimas nėra baigtas ir jam negali būti išduota Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) Europos licencija.

Keista, kad reaktoriaus dar nėra, o koncesijos sutarčiai jau pritarta Lietuvos Seime. EK pažymi, "kad VATESI galėtų vykdyti savo reguliavimo pareigas, t. y. licencijų, susijusių su VAE projektavimu, išdavimo veiklą, jai turėtų būti užtikrinti pakankami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai".

VAE įstatymas apie tai nutyli, nes Lietuva dabar neturi specialistų, sugebančių licencijuoti naujo tipo AE. EK pažymi, kad VATESI turi tik su Ignalinos AE (kurioje veikė du rusiški RBMK tipo branduoliniai reaktoriai) eksploatavimu susijusios patirties, todėl "ateityje VATESI kompetencija turėtų atitikti jos pareigas išduoti licencijas, susijusias su naujo tipo branduolinės elektrinės projektavimu, statyba ir eksploatavimu".

Be to, EK pabrėžia, kad Lietuvoje svarbu rasti tinkamą sprendimą dėl ilgalaikio radioaktyviųjų atliekų valdymo, skiriant pakankamai išteklių. Tam reikia įrengti geologinius kapinynus, kurie kainuotų "viso labo" apie 12 mlrd. litų. Deja, dar niekas pasaulyje nesugalvojo, kur ir kaip laikyti radioaktyviąsias atliekas ir saugoti jas šimtus tūkstančių metų.

Milžiniškos išlaidos

- Bet juk branduolinėse valstybėse panaudotas atominių elektrinių branduolinis kuras dabar laidojamas, ir dėl to, regis, didelių problemų nekyla. Netgi teigiama, kad saugyklose sandėliuojamas panaudotas branduolinis kuras yra didžiulis ateities rezervas, nes jį vėl bus galima naudoti ateityje.

- Giluminių kapinynų koncepcijų kūrimas ir moksliniai tyrimai Vakarų Europoje vyksta jau tris dešimtmečius. Prancūzijoje planuojamo kapinyno numatoma kaina - 15 mlrd. eurų, iš jų milijardas skiriamas moksliniams tyrimams ir požeminei laboratorijai.

Kioto universiteto profesorius dr. Hiroake Koide, 40 metų dirbantis branduolinės energijos srityje su panaudoto atominio kuro saugojimo technologijomis, atkreipia dėmesį, kad kai kalbama apie šimtus tūkstančių ar net milijonus metų, niekas negali žinoti, kokie poslinkiai įvyks žemės gilumoje, ir kas su radioaktyviosiomis medžiagomis gali atsitikti. "40 metų dirbu atominės energijos srityje ir matau tą absurdą, kuris vyksta pasaulyje. Visa žmonijos ir pačios planetos egzistencija statoma į pavojų dėl saujelės pelno siekiančių žmonių", - sako dr. H.Koide.

Ragino atsižvelgti į kaimynus

- EK neutraliai kalba apie Lietuvos kaimynystėje planuojamas statyti atomines jėgaines. Ar Jūsų nestebina, kad EK pareigūnai šiuos projektus vertina kaip visiškai realius, tuo metu mūsų valdžiai atrodo, jog kaimynai neva tik pučia miglą į akis ir vykdo parodomuosius žemės kasimo ir stumdymo darbus?

- Iš tiesų EK pažymi, jog "šiuo metu, kai rengiamas Visagino projektas, Kaliningrade vyksta Baltijos AE statybos darbai. Šis didelis 2400 megavatų (MW) dviejų VVER-1200 reaktorių AE projektas įgyvendinamas Kaliningrade - tarp Lenkijos ir Lietuvos esančiame Rusijos Federacijos eksklave. Į šį projektą gali investuoti Europos komunalinės įmonės, o didžiąją šioje elektrinėje pagamintos elektros energijos dalį ketinama eksportuoti. Dvi Lietuvos kaimynės - Lenkija ir Baltarusija - per ateinančius kelerius metus taip pat planuoja pastatyti dideles branduolines elektrines".

EK nuomone, "nustatant kainas regione ir numatant Visagino projekto ekonominį perspektyvumą, reikia atsižvelgti į padėtį regione".

Todėl ciniškai skamba užsienio reikalų ministro Audronio Ažubalio kaltinimai, kad tie, kurie neremia VAE, neva remia Kaliningrado ir Baltarusijos jėgaines.

Vyriausybė ir ministras nieko nepadarė ir nedaro, kad Europos Sąjunga (ES) išreikštų neigiamą nuomonę apie Kaliningrado ir Baltarusijos AE, kurią planuojama statyti Lietuvos pašonėje - vos 50 kilometrų nuo Vilniaus. Neduoda ramybės mintis, kad gal būtent VAE projektas ir išprovokavo rusus ir baltarusius statyti savo AE netoli Lietuvos.

Dėl to, kad šalia Lietuvos planuojama statyti dvi AE, iš dalies atsakinga Lietuvos Vyriausybė ir Seimas. Tik bendromis Lietuvos Vyriausybės ir ES pastangomis šias statybas buvo galima sustabdyti.

Sinchronizacija neįmanoma?

- Birželio 12 dieną Seimas priėmė Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymą, juo nustatyti Lietuvos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas svarbiausi etapai, būtinosios sąlygos ir bendrieji įgyvendinimo principai. Ar šis teisės aktas išsklaidė abejones dėl Lietuvos galimybių įgyti energetinę nepriklausomybę?

- Neišsklaidė. VAE 1350 MW galia yra per didelė, nes net visų trijų Baltijos valstybių sistemos negali jai užtikrinti rezervo. Todėl rezervo numatyta ieškoti svetur - Lenkijoje, Švedijoje, Rusijoje, Suomijoje, Baltarusijoje.

Nereikėtų taip pat pamiršti, kad konservatoriai savo rinkimų programoje rašė, jog didesnis negu 800 MW reaktoriaus galingumas gresia Lietuvos energetinės nepriklausomybės praradimu. O dabar visus ištiko amnezija. Kaip aiškina ministras Arvydas Sekmokas - toks galingas ir akivaizdžiai ne paskutinio technikos žodžio reaktorius perkamas todėl, kad nebuvo kitokių pasiūlymų!? Įdomu, ar pirktų ministras sau dvigubai didesnius batus?

Pagal europinės sistemos procedūras, prieš pradedant Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemai sinchroniškai dirbti kontinentinės Europos tinkle (KET), reikės atlikti bandymus, šalies sistemą atjungus nuo visų išorinių ryšių.

Tai reiškia, kad Lietuvos sistema pati turės užtikrinti visus jai reikalingus rezervus. Bet nei pačios Lietuvos, nei bendra visų Baltijos valstybių sistema to padaryti nepajėgi. Todėl pateikiami fantazijos nestokojantys nerealūs scenarijai. Esą, atliekant Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymą, VAE greičiausiai bus stabdoma arba dirbs nedideliu pajėgumu. Kuriamos fantazijos, kad neva VAE galės sėkmingai dirbti tiek Rusijos, tiek ir Europos sistemose. Bet tai neįmanoma.

Atrodo, kad susijungti su Europos KET Lietuvai nepavyks, ir vėl, kaip ne kartą istorijoje, "mus priglaus motina Rusija". O gal įsiprašysime, kad mus priglaustų galinga Lenkijos sistema ir, sudarę galingą bloką, sinchronizuosimės su Europa? Aišku, kad be Lenkijos Europos nepasieksime. Tam reikia nutiesti dar vieną galingą 1000 MW rezervinę jungtį, kurios jokiuose nei Lenkijos, nei Europos projektuose dar nėra. Ir finansavimo nenumatyta, o reikėtų jai daugiau kaip 1,5 mlrd. litų. Jungčių klausimai praktiškai išsprendžiami daugiau nei per 10 metų. Tad mažai realu turėti tokią jungtį 2020 metais.

Sinchroninis jungimasis į Europos KET buvo nagrinėjamas keliose ES studijose, visose jose buvo teigiama, kad jungiantis nesinchroniškai problemų būtų mažiau, bet liktume Rusijos energetinėje sistemoje.

Dabar ES iniciatyva ir lėšomis atliekama dar viena studija, kuri pateiks galutinį atsakymą - ar yra galimybė VAE įsijungti į Europos tinklus.

Taigi, ar normalu ir galima, neturint aiškaus atsakymo į visus šiuos klausimus, tvirtinti koncesijos sutartį?

Kam išrašysime skolos raštą?

- Gal neverta dabar kelti didelių bangų, - juk VAE projektas tėra popierinis, Seimo sprendimai - negalutiniai: iki 2015 metų dar viską bus galima atšaukti?

- Kurgi ne. O kiek iki to laiko bus išleista mokesčių mokėtojų pinigų? Finansų ministerija įspėja, kad, patvirtinus koncesijos sutartį, dar iki galutinio sprendimo 2015 metais Lietuva turėtų nutiesti kelią nuo Klaipėdos iki Visagino (kainuotų 280 mln. litų), atlikti pasirengimo statybai darbus, kurių vertė 400 mln. litų. Jeigu sutartis nutrūktų dėl Lietuvos veiksmų, VAE turėtų išpirkti partnerių investicijas - iki 670 mln. litų.

Iš viso tuščiai išleistume 1 mlrd. 350 mln. litų. Tai būtų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Darbo partijos, Liberalų ir centro sąjungos, Liberalų sąjūdžio skola Lietuvai, ją reikėtų asmeniškai pateikti tiems 70 Seimo narių, kurie balsavo už šį projektą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"