TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Europos Komisijai susirūpino verslo informacijos vagystėmis

2013 11 28 14:58
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šiandien Europos Komisija pasiūlė naujas apsaugos nuo neteisėto neskelbtinos praktinės patirties ir verslo informacijos gavimo, naudojimo ir atskleidimo taisykles. Direktyvos projekte pateikiama bendra komercinių paslapčių apibrėžtis ir priemonės, kurios padės nukentėjusiesiems dėl neteisėto komercinių paslapčių pasisavinimo ginti savo teises.

Nacionaliniams teismams bus lengviau spręsti neteisėto konfidencialios verslo informacijos pasisavinimo bylas, šalinti iš rinkos produktus, kuriais pažeidžiamos komercinės paslaptys, o nukentėjusiesiems bus lengviau gauti kompensaciją už neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Šiandienos žinių ekonomikoje pavogta ar netinkamai panaudota konfidenciali informacija gali padaryti didelę žalą įmonių gebėjimui kurti naujoves ir konkuruoti.

Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, per pastaruosius dešimt metų bent vieną mėginimą pavogti komercines paslaptis yra patyrusi viena iš penkių bendrovių. Kito neseniai atlikto tyrimo duomenimis, šis skaičius didėja – 2013 metais 25 proc. bendrovių pranešė apie pavogtą informaciją, o 2012 metais tokių buvo 18 procentų.

ES šalių apsaugos nuo neteisėto komercinių paslapčių pasisavinimo įstatymai labai skiriasi. Kai kurios šalys apskritai neturi specialių šios srities įstatymų. Įmonėms sunku suprasti kitų valstybių narių sistemas ir jomis naudotis, todėl nukentėjusios nuo neteisėto konfidencialios informacijos pasisavinimo, nenoriai teikia civilinius ieškinius teismui, nes nėra įsitikinusios, kad teismai išsaugos jų komercinių paslapčių konfidencialumą. Tokia nevienalytė sistema neigiamai veikia įmonių ir mokslinių tyrimų partnerių tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir yra pagrindinė kliūtis siekiant pasinaudoti ES bendrąja rinka inovacijoms ir ekonomikos augimui skatinti.

Už vidaus rinką ir paslaugas atsakingas Komisijos narys Michelis Barnier sakė: „Deja, elektroniniai nusikaltimai ir pramoninis šnipinėjimas yra dalis realybės, kurią kasdien patiria Europos įmonės. Turime garantuoti, kad mūsų įstatymai neatsiliktų nuo laiko ir kad mūsų įmonių strateginis turtas būtų tinkamai apsaugotas nuo vagysčių ir netinkamo naudojimo. Tačiau komercinių paslapčių apsauga reiškia ne tik tai. Šiuo pasiūlymu siekiama didinti įmonių, kūrėjų, tyrėjų ir novatorių pasitikėjimą bendradarbiavimu inovacijų srityje. Jiems nebereikės baimintis investuoti į naujas žinias dėl pavojaus, kad jų komercinės paslaptys bus pavogtos. Tai dar vienas Komisijos žingsnis į priekį stengiantis suformuoti tokią teisinę sistemą, kuri skatintų inovacijas ir pažangų augimą.“

Pirmininko pavaduotojas Antonio Tajani pareiškė: „Komercinių paslapčių apsauga ypač svarbi mažesnėms, neseniai įsteigtoms ES įmonėms. Jos komercinėmis paslaptimis naudojasi intensyviau nei stambios bendrovės – iš dalies dėl patentavimo ir apsaugos nuo pažeidimų išlaidų. Komercinės paslapties praradimas ir esminio išradimo atskleidimas konkurentams gerokai sumažintų MVĮ vertę ir pakenktų būsimai jos veiklai. Šiuo teisės aktu Komisija apsaugos ES įmonių verslą ir komercines paslaptis, kurios yra esminė jo dalis.“

Šiandienos pasiūlymu siekiama suteikti įmonėms tinkamo lygio apsaugą ir veiksmingų teisių gynimo priemonių, jei jų komercinės paslaptys būtų pavogtos arba netinkamai panaudotos. Įdiegus patikimą suderintą komercinių paslapčių apsaugos sistemą įmonėms ir tyrėjams bus garantuota saugesnė aplinka, kurioje jie galės kurti, dalytis vertinga praktine patirtimi ir patentuoti technologijas nepaisydami bendrosios rinkos sienų. Ji taip pat padės skirtingų ES šalių įmonėms ir tyrėjams dalyvauti bendruose inovacijų ir mokslinių tyrimų projektuose.

Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“ dokumente Komisija įsipareigojo kurti inovacijoms palankią aplinką. Įgyvendindama šią iniciatyvą Komisija priėmė išsamią strategiją, skirtą sklandžiam intelektinės nuosavybės bendrosios rinkos veikimui garantuoti. Ši strategija taip pat apima tokias papildomas intelektinės nuosavybės teisių (INT) sritis kaip komercinės paslaptys.

Visų dydžių įmonės, veikiančios įvairiuose ekonomikos sektoriuose, naudojasi komercinėmis paslaptimis (taip pat vadinamomis konfidencialia verslo informacija arba neskelbtina informacija) siekdamos apsaugoti įvairaus pobūdžio informaciją, kaip antai „Michelin“ padangų gamybos procesą, „Pasteis de Belém“ (portugališko kreminio pyragėlio) receptą, „Airbus“ orlaiviuose naudojamą technologiją bei praktinę patirtį ir „Google“ paieškos algoritmą.

Komercinės paslaptys ypač svarbios mažesnėms įmonėms, neturinčioms žmogiškųjų ir finansinių išteklių dideliam INT portfeliui sukurti, jam valdyti ir tų INT laikymuisi garantuoti. Skirtingai nei patentuotų išradimų ar autorių teisių saugomų romanų, komercinės paslapties, pavyzdžiui, formulės, verslo proceso, recepto ar rinkodaros koncepcijos, turėtojui išimtinės jo kūrinio nuosavybės teisės nepriklauso. Todėl konkurentai ir trečiosios šalys gali atrasti, sukurti ir laisvai naudoti tą pačią formulę.

Komercinės paslaptys yra teisiškai ginamos tik tais atvejais, kai kas nors įsigyja konfidencialią informaciją neteisėtomis priemonėmis (pavyzdžiui, pavogęs ar davęs kyšį). Todėl komercinės paslaptys iš esmės skiriasi nuo INT, kurios suteikia išimtinumą. Vis dėlto jos turi būti saugomos dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių egzistuoja INT: jos reikalingos inovacijoms skatinti garantuojant, kad kūrėjai galėtų gauti atlygį už savo pastangas. Siūloma direktyva tai bus pasiekta suteikiant novatoriams apsaugą nuo nesąžiningų veiksmų, kuriais siekiama neteisėtai įsigyti jų konfidencialią informaciją ir nemokamai pasinaudoti jų novatoriškais sprendimais, be jokių investicijų, susijusių su moksliniais tyrimais ar apgrąžos inžinerija.

Komisijos pasiūlymas dėl apsaugos nuo neteisėto komercinių paslapčių pasisavinimo bus perduotas Ministrų Tarybai ir Europos Parlamentui priimti įprasta teisėkūros procedūra.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"