TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Europos paramos milijardus išdalys pravalgyti

2015 02 26 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis vertina taip: žemės ūkio politikos formuotojai nusprendė per ateinančius septynerius metus Lietuvos žemės ūkiui numatytą skirti investicinę paramą išdalyti smulkiems ūkiams ir "sofos ūkininkams". Abejonių jam keliantys ES paramos atrankos kriterijai be investicijų esą paliks didžiąją dalį konkurencingų prekinių ūkių.

Žemė ūkio ministerija paskelbė, kad naujuoju finansiniu laikotarpiu 2014-2020 metais iš Kaimo plėtrai skirtos programos (KPP) lėšų ketinama modernizuoti 8 tūkst. mažų ir vidutinių ūkių. Visas KPP biudžetas siekia 1,98 mlrd. eurų, iš jų ES lėšos – 1,61 mlrd. eurų.

Gamintojus paliks už borto

J. Kraujelis skaičiuoja, kad iš beveik 2 mlrd. eurų KPP lėšų investicijos į materialųjį turtą sudaro 620 mln. eurų, arba 31,4 procento. Tačiau ūkininkai, siekiantys pasinaudoti šia parama, turės atitikti tam tikrus kriterijus. Pavyzdžiui, pirmenybę gauti paramą turės ūkis, kuris parengs gyvulininkystės, sodininkystės ar daržininkystės srities projektą.

Smulkūs ūkiai, kurie per metus pagamina iki 8 tūkst. eurų vertės standartinės produkcijos (maždaug 10 ha dydžio), pasak J. Kraujelio, į investicinę paramą iš esmės nepretenduoja. Ši parama daugiausia bus dalijama vidutiniams ūkiams, kurie per metus gamina nuo 8 iki 50 tūkst. eurų vertės standartinės produkcijos. Teikdamas paraišką gauti ES paramą toks ūkis iš karto įvertinamas 20 balų. O jeigu tokio ūkio savininkas yra jaunas, tai yra nesulaukęs 40 metų, jis papildomai bus įvertinamas dar 15 balų.

J. Kraujelio skaičiavimais, vien šiuos du kriterijus atitinkantys ūkininkai, gaudami 35 balus, iš karto pralenks paraiškas pateikusius stambesnių ūkių savininkus, kurie dažniausiai yra nebejauni, bei žemės ūkio bendroves. „Bendrovės ir ūkininkai, kurie nėra jauni, paramos dalybose iš karto iškris už borto“, - konstatavo J. Kraujelis.

Patyręs žemės ūkio specialistas, buvęs ministras atkreipia dėmesį į problemą. „Pagal pateiktą ES paramos skyrimo schemą prioritetas gauti paramą investicijoms teikiamas ūkiams, kuriuose standartinės produkcijos bus gaunama tik nuo 8 tūkst. iki 50 tūkst. eurų vertės. Tokie ūkiai Lietuvoje pagamina tik 419 mln. eurų, arba 22,9 proc. visos standartinės produkcijos, kurios bendra vertė 1,8 mlrd. eurų. Net 58 proc. šios produkcijos gaminantys ūkiai praktiškai neteks galimybių dalyvauti programoje ir gauti ES paramą. Išskirtinį prioritetą gauti ES paramą ūkių yra tik 15 proc. visų ūkių, o jų naudojamos žemės plotas – tik 26,7 proc., laikomų gyvulių dalis – vos 14 procentų. Net 1 mln. 437 tūkst. ha, arba 51,5 proc. naudojamos žemės, valdantys ir 1 mln. 347 tūkst., arba 71 proc., sutartinių gyvulių laikantys ūkiai 2015-2020 metais gali likti be jokios investicinės paramos“, - tvirtino J. Kraujelis.

Visa tai, jo įsitikinimu, neatitinka ES paramos kaimo plėtrai keliamų tikslų ir prioritetų, tai yra skatinti žemės ūkio konkurencingumą bei siekti subalansuotos teritorinės kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtros, įskaitant užimtumo kūrimą ir rėmimą.

„Pagrindinio galimo neigiamo ES paramos skirstymo scenarijaus priežastis yra perkrauta ir nesubalansuota paraiškų atrankos kriterijų schema. Daugelis ūkių, gaminančių daugiau kaip 50 tūkst. eurų vertės standartinės produkcijos per metus, galės dalyvauti atrankoje tik teoriškai, nes bus "ant ribos" surinkti privalomus 35 balus arba jų balai bus gerokai mažesni už smulkiųjų ūkių“, - perspėjo jis.

Įgyvendinant KPP priemones, produkcijos standartine verte išreiškiamas žemės ūkio valdos ekonominis dydis. Pavyzdžiui, produkcijos rūšies vienetas yra 1 ha deklaruotų žemės ūkio naudmenų, 100 kvadratinių metrų (kv. m) grybų plotas, 1 gyvūnas, 100 naminių paukščių, 1 bičių avilys, 1 ha įveistų akvakultūros tvenkinių.

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vidutinė produkcijos rūšies vieneto vertė apskaičiuojama remiantis iš eilės einančių penkerių metų vidutiniais augalų ar grybų derlingumo, gyvūnų produktyvumo bei jų supirkimo kainų duomenimis. Tuo metu žemės ūkio valdos visos produkcijos standartinė vertė yra visų žemės ūkio valdos produkcijos standartinių verčių, padaugintų iš deklaruotų augalų ar grybų plotų, vidutinio metinio gyvūnų skaičiaus, įveistų akvakultūros tvenkinių plotų ar uždarųjų akvakultūros sistemų talpyklų tūrių, suma.

Dreifuojantis žemės ūkis

LŽ paprašė J. Kraujelį nupiešti išsamesnį vaizdą ūkio, kuris pretenduoja iki 2020 metų panaudoti beveik visą investicijoms skirtą ES paramą.

J. Kraujelis siūlo kitaip kelti klausimą: kiek reikia turėti žemės ir gyvulių, kad žemdirbys galėtų išmaitinti savo šeimą. „Mano nuomone, dviejų asmenų šeimai reikia turėti bent 50 ha žemės. Viena karvė duoda apie 290 eurų (1000 litų) darbo pajamų per metus. Tokiu atveju, kad vienas šeimos narys užsidirbtų bent minimalią algą, reikia turėti ne mažiau kaip 10, o dviem – 20-30 karvių“, - skaičiavo pašnekovas.

Pasak jo, žemės ūkio bendrovėje dirbančiam vienam žmogui tenka 28 ha žemės. Jam per metus bendrovė sumoka 5792 eurų (20 tūkst. litų) darbo užmokesčio ir dar 2027 eurų (7 tūkst. litų) privalomojo sveikatos draudimo, kitaip tariant 521 euro (1800 litų) algą per mėnesį.

„Tiek popieriuje gali uždirbti žmogus, kuriam tenka 28 ha žemės. O 2014 metais Lietuvoje 70 tūkst. ūkininkų deklaravo valdantys vidutinį vos 2,7 ha ploto ūkį. Šitie ūkiai nepateks tarp tų, kurie per metus pagamina iki 8 tūkst. eurų vertės standartinės produkcijos“, - sakė jis.

J. Kraujelis mano, kad ES paramą gaunančių žemdirbių turėtų būti reikalaujama užsidirbti bent minimumą darbo pajamų. „Siūliau įtraukti reikalavimą, kad ES paramą naudojantis žmogus siektų vienam darbuotojui, o paprasčiau tariant, šeimos nariui, uždirbti bent 6 tūkst. eurų per metus, taigi 500 eurų per mėnesį. Žemės ūkio bendrovėse tiek uždirba vienas darbuotojas. Toks būtų galutinis tikslas. Juk mes tą paramą organizuojame dėl to, kad žemdirbiai užsidirbtų žmogiškesniam pragyvenimui. Bet tokio siūlymo nepriėmė - neva toks tikslas esąs per ankstyvas. Tai negi 2022 metais, kai baigsis šios programos paramos skirstymas, dar nebūsime pribrendę iki tokių menkų rodiklių? Tokiu atveju dreifuosime toliau“, - stebėjosi J. Kraujelis.

Pasak jo, Lietuvos žemės ūkio politikos formuotojai siekia dviejų priešingų tikslų – kurti konkurencingą ūkį bei remti smulkų ir vidutinį šeimos ūkį. Tokie siekiai įrašyti ir dabartinės Vyriausybės programoje.

Šelpiame „sofos ūkininkus“

Dar vienas paradoksas - Lietuvoje ūkininkais, kurie gauna ES paramą, pripažįstami žmonės, niekaip nesusiję su žemės ūkio veikla, išskyrus faktą, kad jie valdo žemės ūkio paskirties žemę. Šiems "sofos ūkininkams" užtenka porą kartų per metus šiaip taip nušienauti jokios produkcijos gamybai nenaudojamas, dažnai apleistas savo valdas, kad jie gautų ES bei nacionalinio biudžeto išmokas iš kitų mokesčių mokėtojų lėšų.

Lietuvoje priimtas politinis sprendimas mokėti po 150 litų už hektarą tiesioginių išmokų turintiesiems iki 30 ha žemės. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenimis, iki 2015 metų birželio 30 dienos žemdirbiams turėtų būti išmokėta 376,8 mln. eurų (1,3 mlrd. litų) tiesioginių išmokų. Sausio mėnesį išmokėta 295,5 mln. eurų (1 mlrd. 20 mln. litų ) tiesioginių išmokų. Tiesioginių išmokų už 2014 metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus daugiau kaip 115, 8 tūkst. pareiškėjų išmokėta 246,5 mln. eurų (851,1 mln. litų), tiesioginių išmokų už pirmuosius hektarus 102,7 tūkst. pareiškėjų išmokėta per 20 mln. eurų (69 mln. litų).

„Tai gryna pašalpa. Ką 2,7 ha žemės savininkas nuveiks su jam išmokėtais 400-700 litų? Tai vadinasi lėšos „pajamoms palaikyti“. Tuos pinigus nukreipus į stambesnius 20-30 ha ūkius, galima būtų daugiau naudos pasiekti“, - svarstė jis.

J. Kraujelis teigė, kad dėl to, jog mokesčių mokėtojų lėšomis tiek metų šelpiami jokios naudos nekuriantieji, iš dalies kalta Europos Komisija, kuri nesutinka sugriežtinti reikalavimų vadinamiesiems sofos ūkininkams. „Vis tebesvarstome, ką laikyti aktyviu ūkininku. Mano siūlymas buvo, kad toks ūkininkas privalo laikyti gyvulį. Nesutiko tokio reikalavimo įrašyti. Tegul žalienų turi, šienauja, ir jau aktyvus ūkininkas, o gyvulio nereikalaukime“, - piktinosi jis.

NMA Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Aistė Mileikaitė LŽ paaiškino, kad tam tikrais atvejais ES paramą gali gauti ir kaimo, ir miesto gyventojai, jei jie laikosi nustatytų žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, vienas kurių yra bent kartą per metus nuganyti arba nušienauti ganyklas arba pievas.

„Sofos ūkininkais“, pasak jos, galėtume vadinti tuos pareiškėjus, kurie deklaruoja tik pievas ir neturi nustatyto kiekio gyvulių, išreiškiamų sutartiniais gyvulių vienetais (SGV). 2013 metais tokių "sofos ūkininkų" buvo 19 364, 2014 metais – 14 493.

Anot A. Mileikaitės, už 2014 metus nė vienam tokiam pareiškėjui parama dar nėra išmokėta. NMA specialistė pažymėjo, kad jau trečius metus iš deklaruojančių pievas ir ganyklas reikalaujama laikyti tam tikrą kiekį gyvulių (SGV). „Kuo didesnis plotas pievų ar ganyklų deklaruojamas, tuo daugiau gyvulių vienetų reikia turėti. Jei šio reikalavimo nesilaikoma, taikomos atitinkamos sankcijos (parama mažinama nustatytu procentu arba apskritai nemokama). Taigi suma, išmokama vadinamiesiems sofos ūkininkams, kasmet mažėja“, - tikino A. Mileikaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"