TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Europos pramonė nemato savo ateities

2015 10 05 6:00
Robertas Dargis: „Konkurencingumas ir globalizacija daro tokią įtaką įmonių sprendimams, kad 70 proc. pramonės įmonių vadovų planavimo horizontas tesiekia trejus metus.“ LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis sako, kad globalizacija, konkurencija ir skaitmeninė revoliucija artimiausioje ateityje lems tokius pramonės pokyčius, kurie šiandien dar sunkiai įsivaizduoja įmonių vadovai.

Pasak LPK lyderio, jau dabar Lietuvos pramonė susiduria su naujai iššūkiais. Vienas jų - kad įmonių investicijų, plėtros, gamybos planavimas pastaruoju metu sutrumpėjo nuo 10 iki 3 metų. Prognozuoti tolesnę ateitį neleidžia neregėtu tempu kintančios technologijos ir rinkos pokyčiai. „Pramonės įmonių vadovai jau nebegali priimti ilgalaikių sprendimų“, - teigia R. Dargis.

Pasak jo, Skandinavijos valstybėse atliktos apklausos rodo, kad pramonės įmonių vadovai nebemato nei savo įmonių, nei konkrečių pramonės šakų 10 metų ateities.

Planuoti gali tik trejus metus

„Konkurencingumas ir globalizacija daro tokią įtaką įmonių sprendimams, kad 70 proc. pramonės įmonių vadovų planavimo horizontas tesiekia trejus metus“, - teigia R. Dargis.

Anot jo, nebesugebama prognozuoti, kas toliau bus, kokią įtaką gamybai, produktų pokyčiams darys konkurencija. O valstybės, kurios iki šiol grindė savo ekonomiką žaliavų pardavimu, dabar sprendžia egzistencinius išgyvenimo klausimus. Visi šie pokyčiai, apie kuriuos prieš 10 metų niekas net neįtarė, pasak R. Dargio, susiję su skaitmeninių technologijų plėtra.

„Gamyba perėjo į pramoninės revoliucijos ketvirtą etapą, kai išmanieji įrenginiai kalbasi vienas su kitu. Jau dabar aišku, kad masinė gamyba, kokią įsivaizdavome, kai gaminiai kraunami į sandėlį, o po to parduodami, traukiasi. Be to, produktai tampa vis individualesni, gamyba artėja prie vartotojo. Išmaniosios technologijos leidžia gaminti įvairią produkciją nedideliais kiekiais. Supratimas, buvęs 20-30 metų, kad įmanoma pastatyti gamyklą, prisigaminti produktų ir valdyti rinkos dalį, iš esmės keičiasi“, - mano R. Dargis.

Lietuvos pramonininkų lyderis įtaria, kad netoli laikas, kai gamyklai aptarnauti reikės 3-4 darbuotojų. „Iš esmės viską valdys išmaniosios technologijos“, - ateities rinką piešia R. Dargis.

Kinija sunaikins milijonus darbo vietų

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento, dabar Europoje vyksta plati diskusija, ar nuo 2016 metų Kiniją pripažinti rinkos ekonomikos valstybe. Kad toks sprendimas būtų priimtas, anot R. Dargio, Briuselyje dirba itin stiprios lobistinės grupės.

Kaip tai paveiktų Senojo žemyno pramonę? R. Dargio nuomone, pokyčiai būtų milžiniški ir itin nemalonūs.

Europos pramonininkų konfederacijas vienijanti asociacija „Business Europe“ jau įvertino, kad Kiniją pripažinus rinkos ekonomikos valstybe, Europoje būtų panaikinti visi jos produkciją ribojantys įstatymai, todėl kai kurios pramonės šakos - metalo, stiklo, cemento, trąšų gamyba - ateities Europoje, R. Dargio nuomone, nebeturėtų.

Dėl šių pokyčių, „Business Europe“ skaičiavimu, Europoje bus sunaikinta apie 3,5 milijono darbo vietų, o Europos sunkiosios pramonės konkurencingumas pakibs ant plauko.

„Lietuvoje pasigendu politikų supratimo, kas darosi pasaulyje. Kaip šie pokyčiai turėtų lemti Lietuvos energetikos, švietimo ateitį. Stokojame politinės diskusijos, kokia yra Lietuvos konkurencinė ateitis, kuo ją grindžiame. Supraskime, privalumų, kodėl gamyklą investuotojai turėtų statyti Lietuvoje, nebeturime. Jeigu produkcijos vartotojas yra Danijoje arba Švedijoje, tai gamykla ten ir bus pastatyta. Jai aptarnauti užteks 3-4 žmonių. Viską valdys išmaniosios technologijos“, - sako R. Dargis.

Be to, LPK prezidento nuomone, statyti gamyklą Lietuvoje tiesiog neapsimoka, nes, pavyzdžiui, Danijoje ar Švedijoje energetikos kaštai yra 2-3 kartus mažesni.

R. Dargio nuomone, ateityje valstybės konkurencingumui esminę įtaką darys žmonių kvalifikacija ir energetikos išteklių kaina. Pavyzdžiui, japonai jau suprato, kaip ateitį lems pramonė, ir atitinkamai keičia švietimo sistemą. „Atrodo, kad šios šalies 60- yje universitetų humanitarinės studijos bus iš viso panaikintos - Japonija keičia savo strateginį kursą“, - teigia R. Dargis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"