TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Europos Sąjungoje silpnėja mažų valstybių įtaka

2015 01 14 6:00
Mažų valstybių įtaka Briuselyje silpnėja. Alinos Ožič nuotrauka

Europos Sąjungoje mažųjų valstybių įtaka menkėja, tad norint daugiau pasiekti tenka rinktis prioritetus ir derinti pozicijas. Naujomis sąlygomis savo planus grindžia ir naujoji Europos Komisija.

Europos Parlamente 2014 metų lapkričio 14-ąją Lietuva gavo 7 balsus iš 260. Tą dieną prasidėjęs pereinamasis laikotarpis baigsis 2017 metų balandį. "Prasideda balsavimas pagal gyventojų skaičių“, – priminė Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje vadovas ambasadorius Raimundas Karoblis vakar Lietuvos pramonininkų konfederacijos surengtoje konferencijoje. Jis taip pat pabrėžė, kad dėmesys mažosioms Bendrijos narėms silpnėja ir Europos Komisijoje, nors jai vadovauja nykštukinės valstybės Liuksemburgo atstovas.

Modernėjantys prioritetai

Pristatydamas Europos Komisijos artimiausio laikotarpio investicinę programą, ambasadorius pažymėjo nemenkstantį dėmesį socialinei, sveikatos apsaugai ir švietimui, o kalbėdamas apie pagrindines investicijų į pramonę kryptis, išskyrė energetiką, pramonės ir paslaugų skaitmeninimą bei transporto sektorių. Šias kryptis, anot R. Karoblio, pirmiausia diktuoja globalūs klimato pokyčiai, nes jų reikšmė tikrai nemažės. Todėl energetikos sektoriuje ypač remiama energijos gamyba nenaudojant iškastinio kuro, o pramonėje – energiją taupančios technologijos.

R. Karoblis sakė, kad Europos Komisija yra numačiusi 315 mlrd. eurų investicinę programą, tačiau ši įspūdinga suma iš tikrųjų veikiau mistinė nei reali. Tiesiogiai investicijoms planuojama skirti tik 20–30 mlrd. eurų, o daugiau kaip 300 mlrd. eurų turėtų būti teikiamos Europos investicijų banko garantijos. Ši suma bus tuo didesnė, kuo daugiau įnašų pavyks pritraukti iš kitų valstybių ir galbūt laikinai – iš kitų programų, pavyzdžiui, JESSICA.

„Iš tikrųjų dabar bankuose yra daug pigių pinigų, bet skolinti jų neskubama. Europos investicijų banko garantinis fondas galėtų būti ta priemonė, kuri padėtų ištraukti daugiau pinigų“, – Europos investicinės programos finansavimo mechanizmą aiškino ambasadorius.

Būname ir vieni

R. Karoblis teigė, jog ES skirtomis investicinėmis lėšomis dosniausiai remiami didžiosiose valstybėse įgyvendinami stambūs projektai. Mažoms Bendrijos narėms, tarp kurių yra ir Lietuva, tenka įsiklausyti vienoms į kitas ir tartis. Tačiau kol kas ir balsuodami ES parlamente Lietuvos atstovai neretai būna vieniši ir nesuprasti.

Vienas tokių pavyzdžių – Lietuvos nepritarimas Europos Sąjungos pozicijai dėl geležinkelių transporto įstatymų paketo. Mat Lietuvai, turinčiai sienas su Rusijos Kaliningrado sritimi ir Baltarusija, nepriimtina ES įstatymų nuostata, kad geležinkelių nuosavybę reikia išskaidyti – pavyzdžiui, Lietuvoje nuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atskirti krovinių gabenimą. Ambasadoriaus R. Karoblio žiniomis, geležinkelių įstatymų paketu nesižavi ir Europos Parlamento nariai latviai, tačiau kaimynai, atrodo, būtų linkę nusileisti, jei tektų priimti politinį sprendimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"