TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Europos Sąjungos dėmesys kiaulių marui per menkas

2013 09 05 6:00
Lietuva yra arčiausiai afrikinio kiaulių maro židinio, todėl šalies kiaulių augintojai norėtų aktyvesnio ES dėmesio šiai ligai. LŽ archyvo nuotrauka

Po dvejų metų pertraukos Lietuva vėl gali eksportuoti veislines kiaules į Rusiją. Bet rusai iki šiol neįsileidžia skersti skirtų kiaulių iš visos Europos Sąjungos (ES). Nuotaikas kiaulių rinkoje gali dar labiau sugadinti plintantys afrikinio maro židiniai Baltarusijoje bei prevencinių priemonių trūkumas ES.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas mano, kad leidimas įvežti veislines kiaules - svarbus žingsnis atnaujinant prekybą su Rusija po to, kai 2011 metais keliose mūsų šalies kiaulių fermose buvo nustatytas kiaulių maras.

Leista įvežti tik veislines

A.Baravyko teigimu, labai didelės reikšmės šalies kiaulininkystei prasivėrę Rusijos rinkos vartai neturės, nes kalbama tik apie veislines kiaules, o jas augina keli mūsų šalies ūkiai. „Veislinės kiaulės eksportuojamos su kilmės dokumentais. Tai yra 10 kartų brangesnis gyvūnas negu paprasta kiaulė. Jis panaudojamas esamos bandos rodikliams pagerinti. Tokių gyvulių rusai atsiveža nedaug. Mums svarbiau tai, kad ši šalis iš dalies panaikino apribojimus, įvestus po 2011 metų klasikinio maro protrūkio“, - sakė Kiaulių augintojų asociacijos direktorius. Anot jo, tuomet eksporto apribojimai buvo taikomi visoms gyvoms kiaulėms, veislinėms ir skersti skirtoms.

Pasak A.Baravyko, iki 2011 metų Rusija buvo Lietuvai viena svarbesnių kiaulių eksporto valstybių. Vien per 2009 metus į šią šalį išvežta 420 tūkst. gyvulių, skirtų mėsai. Tačiau veislinių kiaulių buvo parduodama tik 2-3 tūkst. vienetų per metus.

Ginčai dėl viruso

Dėl kiaulių eksporto į Rusiją šiuo metu vyksta derybos su pačia ES. Šiuo metu Rusija neįsileidžia gyvų kiaulių bei galvijų iš visų ES šalių dėl vadinamojo Šmalenbergo viruso, kuris labiau būdingas atrajojantiems naminiams gynūnams: avims, ožkoms, karvėms. Tačiau, pasak A.Baravyko, jis netrukdo eksportuoti veislinių kiaulių. Europos Sąjungoje ir daugelyje kitų pasaulio šalių Šmalenbergo virusas laikomas nepavojinga ūkine liga, kuri padaro nedidelių nuostolių. Ji nėra užkrečiama, ją sukelia skraidantys vabzdžiai, dažniausiai uodai. Dėl jos nereikia deginti ar kitaip naikinti bandos.

„Tai išgydoma ir prižiūrima liga. Tuo tarpu Rusijos atstovai sako, kad tokios ligos nenori turėti, ir laiko ją labai svarbia, todėl gyvulių į savo rinką neįsileidžia iš visos ES. Pastebime, jog Rusijos ir ES ginčai dėl šios ligos vyksta gana aštriai“, - kalbėjo LKAA direktorius A.Baravykas.

Galvosūkis dėl kiaulių užkrečiamųjų ligų šią savaitę buvo sprendžiamas ES pirmininkavimo darbotvarkėje numatytame renginyje, tarptautiniame seminare „Prevencinių priemonių taikymas ir stiprinimas siekiant sumažinti esamą klasikinio ir afrikinio kiaulių maro patekimo riziką į Europos Sąjungą“.

Šio renginio metu Lietuvos žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna akcentavo, kad kiaulių maro atvejai turi skaudžių padarinių ne tik vienos šalies žemės ūkiui ir ekonomikai, bet paliečia visą regioną ir ypač skaudžiai atsiliepia kiaulių augintojams. Pasak ministro, susidariusi sudėtinga afrikinio ir klasikinio kiaulių maro situacija gretimose valstybėse rodo, kad siekdami užkirsti kelią labai pavojingų užkrečiamųjų kiaulių ligų plitimui turi dirbti išvien valstybinės institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir gyvūnų laikytojai.

Tuo metu patys kiaulių augintojai jaučia per menką Europos Sąjungos dėmesį šiai problemai. „Pačioje ES klasikinio ir afrikinio maro židinių, išskyrus kelis atvejus Lenkijoje, nėra. Tie židiniai yra kontroliuojami. Tačiau Rusijoje ir Baltarusijoje jų suvaldyti nepavyksta. Per šį renginį neoficialiai praslydo žinia, kad Baltarusijoje aptikti nauji afrikinio kiaulių maro židiniai. Nuotaikos kol kas neramios ir laukiame, kas bus toliau, - įspūdžiais iš seminaro dalijosi LKAA direktorius A.Baravykas. - Supratome, jog ES politika kiaulių maro atžvilgiu tokia, kad pasireiškus ligai iš karto reikia likviduoti židinius ir keletą metų laukti, kol praeis karantino laikotarpis.“

Pasak asociacijos vadovo, tokia politika šalies kiaulių augintojų netenkina, nes Lietuva yra arčiausiai šio židinio, o ligos judėjimo vektorius rodo, kad ji gali slinkti Lietuvos sienos link.

„Todėl mes norėtume griežtesnių prevencinių priemonių, o ne greitai aptikti ligą ir greitai išnaikinti bandą, nes nuo to priklauso ekonominės pasekmės. Nenorėtume tokių pačių padarinių, kokius patyrėme po 2011 metų Kauno apskrityje siautusio kiaulių maro. Pusę metų užtrukome, kol atsikratėme klasikinio kiaulių maro, o jeigu atsivešime arfikinį, jo pasekmių neatsikratysime penkerius metus“, - sakė A.Baravykas.

Rusai apribojo ir baltarusius

Rusijos Federacijos federalinė veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba išplatino informaciją apie įvedamus laikinus baltarusiškos kiaulienos ir gyvų kiaulių iš Baltarusijos importo apribojimus. Jie įsigaliojo šių metų rugpjūčio 30 dieną.

Išplatintame pranešime teigiama, kad sprendimas priimtas atsižvelgiant į nepalankią gyvūnų užkrečiamųjų ligų situaciją šalyje, susiklosčiusią dėl afrikinio kiaulių maro protrūkių. Laikinas draudimas įvestas gyvų kiaulių, genetinės jų medžiagos ir termiškai neapdorotų kiaulienos produktų bei pašarų importui.

Lietuva tokius apribojimus įvedė nuo šių metų birželio 26 dienos, kai buvo gautas pirmasis pranešimas apie afrikinio kiaulių maro protrūkį Baltarusijos Gardino srityje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"