TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Europos Sąjungos vaisiai dar tik noksta

2006 05 02 0:00
Ar Lietuva pasinaudos narystės ES pranašumais, parodys šalies gebėjimas įsivesti eurą, įsitraukti į Šengeno erdvę bei per ateinančius septynerius metus tinkamai paskirstyti milijardines ES paramos lėšas.
Europos Komisijos nuotrauka

Dveji metai ES parodė, kad Lietuva dažnai nespėja koja kojon įgyvendinti europietiškų reformų. Tačiau tolstantis euras ir gausėjančios emigrantų gretos nemalšina atsakingų institucijų lūkesčių kitąmet įsilieti į Šengeno erdvę ir suteikti pagreitį Lisabonos strategijai įgyvendinti.

Lietuvos narystė ES atvėrė galimybę laisvai judėti kapitalui, prekėms ir asmenims. Nors Lietuvos gyventojų emigracija svetur nedžiugina, užtatai prekybos santykiai klojasi puikiai.

Štai prieš narystę ES (2002-2003 m.) eksportas į vieną didžiausių Lietuvos prekybos partnerių Vokietiją sudarė apie 2,1 mlrd. litų. Įstojus į ES šis prekybos kanalas išsiplėtė: 2004 metais iki 2,6 mlrd. litų, o pernai jau siekė 3 mlrd. litų.

Statistikos departamento duomenimis, lygiai taip didėjo ir importas: jei 2002-2003 metais Vokietija į mūsų kraštą įvežė prekių už 4,8 mlrd. litų, pernai šis rodiklis buvo 6,5 mlrd. litų. O štai lyginamuoju laikotarpiu eksportas į Prancūziją netgi padvigubėjo: 2003 metais jis sudarė 1,1 mlrd. litų, o 2005 metais buvo jau 2,3 mlrd. litų. "Prekyba su ES šalimis didėja ketvirtadaliu, o su kitomis šalimis, išskyrus NVS kraštus, pasikeitė labai nedaug", - tvirtina Ūkio ministerijos sekretorė Lina Domarkienė.

Kaip atsivėrusiomis ES sienomis pasinaudojusios įmonės pavyzdį galima įvardyti Tauragės žuvies perdirbimo įmonę "Lignesa". Anot bendrovės rinkodaros direktoriaus Sigito Juknos, iki įstojimo į Bendriją "Lignesa" ten neišvežė nė vienos žuvelės, o dabar į ES eksportuoja apie trečdalį produkcijos. "Paprastesnės procedūros su ES lėmė proveržį ir daugelyje kitų ūkio šakų", - tvirtina Domarkienė.

Bendros ambicijos

Prasiplėtus ES dabar 25 šalių vyriausybės ėmėsi įgyvendinti ambicingąją Lisabonos strategiją ES konkurencingumui didinti.

"Europa galų gale suprato, jog reikia ką nors daryti, kad bent neatsiliktume nuo JAV ir neleistume Azijos konkurentams mūsų pralenkti. Tai vienas iš svarbiausių mūsų narystės ES tikslų", - sako Ūkio ministerijos ES reikalų koordinavimo departamento direktorius Martynas Barysas.

Domarkienė priduria, kad siekiant įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus, parengta investicijų skatinimo programa, ypač kreipiant dėmesį į aukštąsias technologijas, toliau aktyviai dirbama formuojant rizikos kapitalo fondą smulkiajam ir vidutiniam verslui. "Be to, vis aktyvesnis verslo ir mokslo bendradarbiavimas kuria ilgalaikę strategiją; galima pastebėti pramoninių grupių įsisteigimą", - vardija ministerijos sekretorė. Ji sako, kad ambicinga Lisabonos strategija davė impulsą Švietimo ir mokslo ministerijai pradėti aukštojo mokslo reformą, o Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją verčia aktyviau vilioti jaunuosius mokslininkus sugrįžti į tėvynę.

Paskui Šengeną

Lietuva 2007 metų rudenį rengiasi įsitraukti ir į Šengeno erdvę - ES teritoriją be vidaus sienų. Tiesa, atsakinga už narystę Šengeno erdvėje Vidaus reikalų ministerija kurį laiką dirbo vangiai, todėl Seime buvo įkurtas Pasirengimo įgyvendinti Šengeno teisyną priežiūros pakomitetis. "Atrodė, kad Vyriausybė tikslui pasiekti skiria per mažai pinigų ir dėmesio, uždelsta skelbti viešųjų pirkimų konkursus, - sako pakomitečio pirmininkė Roma Žakaitienė. - Tačiau dabar padėtis pagerėjo: sukurtas nacionalinis planas, svarbiausieji viešieji pirkimai jau paskelbti ir įvyko, visur prasidėjo darbai."

Tiesa, ji priduria, kad didžiausią nerimą kelia Tarptautinis Vilniaus oro uostas, kuriame turi būti atidarytas naujas keleivių terminalas ne Šengeno erdvės šalių keleiviams. Tačiau jis dar net nepradėtas statyti. "Vis dėlto tikimės, kad vidurvasarį atvykusių tikrintojų išvados bus teigiamos", - viliasi Žakaitienė.

Direktyvų ašmenys

Praėjusį mėnesį Europos Parlamentas ėmėsi peržiūrėti daug ginčų ir diskusijų sukėlusią Paslaugų direktyvą. Ja vadovaujantis siekiama palengvinti laisvą paslaugų judėjimą, kuris turėtų atgaivinti ES rinką ir paskatinti kurti darbo vietas. Tačiau įgyvendinant šią direktyvą kartu reikia užkirsti kelią nesąžiningai valstybių konkurencijai dėl jų socialinės apsaugos sistemos skirtumų bei nevienodo algų dydžio.

Be to, Lietuvoje šiuo metu įgyvendinamos kitos svarbios ES direktyvos - dėl pakuočių ar elektroninės įrangos atliekų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"