TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Europos trąšų pramonė kausis su dempingu

2014 04 04 6:00
„Jei Europa neras būdų, kaip gauti pigesnių dujų, pramonė pateks į bėdą“, - sakė T.Misiūnas. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Trąšų pramonė šiuo metu sulaikiusi kvėpavimą. Produkcijos kainos kelerius metus iš eilės smunka, o dujų kainos Europoje, ypač Lietuvoje, išlieka gerokai didesnės nei kitose trąšas eksportuojančiose šalyse. Padėtį prekybos srityje galintys sušvelninti Europos Komisijos (EK) siūlymai vakar buvo aptarti Vilniuje vykusiame asociacijos „Fertilizers Europe“ atstovų susitikime.

Ketvirtadienį Vilniuje Europos trąšų gamintojų asociacijos „Fertilizers Europe“ Prekybos ir ekonomikos komiteto nariai susitiko spręsti pagrindinių šiuo metu trąšų pramonę varginančių klausimų.

Vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų buvo pernai EK iškeltas siekis modernizuoti prekybos apsaugos priemones. Jos numato ES kovos su nesąžininga konkurencija dėl importo dempingo kaina ir subsidijuojamo importo taisyklių pakeitimus. Vienas jų – atsisakyti vadinamosios mažesnio muito taisyklės.

EK teigimu, didesnių muitų importui iš šalių, nesąžiningai naudojančių subsidijas ir iškraipančių žaliavų rinkas, įvedimas atgrasys kitus prekybos partnerius nuo nesąžiningos prekybos praktikos. Tokiu atveju ES nukryptų nuo „mažesnio muito taisyklės“, kurios Bendrija paprastai laikosi ir pagal kurią papildomi tarifai nėra didesni, negu būtina siekiant išvengti žalos ES pramonei.

„Fertilizers Europe“ valdybos narys, Prekybos ir ekonomikos komiteto pirmininkas, akcinės bendrovės „Achema“ komercijos direktorius Tautvydas Misiūnas nurodė, jog šiais taisyklių pakeitimais, kaip tikimasi, pagerins sąlygas Europos trąšų gamintojams, kad jie nebūtų skriaudžiami kaimynių šalių, gaunančių gerokai pigesnes dujas.

Vis dėlto galimos permainos vieningo pritarimo Europoje nesulaukia. Kai kurios šalys, tokios kaip Olandija ar Skandinavijos valstybės, teigia esančios liberalios, todėl EK siūlomus prekybos tvarkos sugriežtinimus vertina neigiamai. Šios šalys yra daugiau prekybininkės nei gamintojos. Liberalią nuomonę dėl prekybos apsaugos priemonių atnaujinimo išreiškė mažos šalys: Latvija, Estija, Kipras, Malta, mat joms šie pakeitimai menkai terūpi. Lietuva ir kai kurios didelės šalys - Prancūzija, Ispanija, Vokietija, Lenkija – naujas priemones labai remia.

Susitikimo metu taip pat diskutuota dėl EK siūlymo kitais metais koreguoti trąšų distribucijos ir ženklinimo reikalavimus. Asociacijos nariai savo siūlymus turi pateikti iki gegužės pabaigos.

Europa kenčia dėl dujų kainų

Lietuvai yra ypač aktualios priemonės, užtikrinančios sąžiningą konkurenciją trąšų pramonėje, mat mūsų šalies mokama dujų kaina, kaip teigė T.Misiūnas, kol kas yra aukščiausia Europoje. Šiuo metu 1000 kub. m rusiškų dujų kaina Lietuvai yra maždaug 100 JAV dolerių didesnė, palyginti su vidutinėmis dujų kainomis Europoje.

Anot pašnekovo, Lietuva moka 450-460 JAV dolerių už 1000 kub. m dujų, Europa vidutiniškai 360-370 JAV dolerių, o Rusija – vos 120 JAV dolerių už 1000 kub. metrų. Toks kainų skirtumas gerokai atsiliepia produkcijos savikainai, nes dujų kaina sudaro apie 75 proc. trašų gamybos išlaidų.

„Mums sunku konkuruoti su kitais gamintojais, nors gera lietuviškų trąšų kokybė pripažįstama visame pasaulyje, esame užsitikrinę pasitikėjimą ir dėl to su partneriais susitariame dėl išankstinių mokėjimų. Susikimuose su kolegomis mūsų dažnai klausia, kaip mes sugebame išsilaikyti, kai už dujas mokame taip brangiai. Šios pramonės atstovams tai nesuvokiama. Tačiau mes išsilaikome“, - sakė „Achemos“ komercijos vadovas.

Paklaustas, ar, esant tokiai sudėtingai situacijai, gamintojai sulaukia valdžios paramos, jis apgailestavo, kad palaikymą bendrovei išreiškia tik Užsienio reikalų ministerija. Glaudesnio dialogo su kitomis valdžios institucijomis užmegzti nepavyksta. Kaip vieną nesusišnekėjimo pavyzdžių pašnekovas nurodė šalies dujų vartotojams taikytą vadinamąjį terminalo mokestį dar nepastatytam suskystintų gamtinių dujų terminalui, tai bendrovei „Achema“ pernai kinavo 38 mln. litų.

Pramonę žudanti politika

Europos trąšų gamintojų asociacijos „Fertilizers Europe“ Prekybos ir ekonomikos komiteto nariai susitiko Vilniuje.

T.Misiūnas nurodė, kad minimalus kainų lygis trąšų pramonėje kasmet mažėja, todėl gamintojų laukia sudėtingas metas. Trąšų gamintojai laukia gegužės mėnesį Sidnėjuje vyksiančios tarptautinės „Fertilizers Europe“ konferencijos, kurioje bus nustatytos kainos artėjančiam sezonui. Jei kainos ir toliau mažės, pramonės, anot jo, lauks sunkus metas.

Gamyklų modernizacijai vykdyti, tokiu būdu mažinant produkcijos gamybos sąnaudas, taigi ir produkcijos savikainą, reikia milžiniškų investicijų. Todėl modernizacija, „Achemos“ atstovo teigimu, gali būti nukreipta tik į dujų suvartojimo ir anglies dioksido bei azoto oksidų emisijų sumažinimą.

„Visa kitas modernizacija yra nereali. Europa nebėra tinkama vieta intensyviai energiją naudojančioms pramonės šakoms kurti. Kai kurie specialistai teigia, kad jei Europoje tęsis ši pramonę žudanti politika, po 20 metų nebeliks nė vienos energijai imlios gamyklos, įskaitant ir trąšų. Sakydamas „pramonę žudanti politika“, turiu omeny silpnas antidempingo priemones, įvairius apribojimus ir sudėtingą mechanizmą registruojant cheminius produktus. Tai daug kainuojantis galvos skausmas, kuris, beje, vargina tik Europą – kitose šalyse tokių reikalavimų nėra. Taip pat tik Europoje veikia prekybos taršos leidimais sistema. Tai reiškia, kad intensyviai energiją naudojančios pramonės šakos susiduria su dideliais mokesčiais“, - kalbėjo T.Misiūnas.

Importuotojai tampa eksportuotojais

Trąšų pramonės laukia nelengvas metas ir dėl to, kad rinka pastaruoju metu persiskirstė. Antai Kinija, anksčiau buvusi labai didelė trąšų importuotoja, dabar tapo stambia jų eksportuotoja. Šioje šalyje naujos gamyklos kyla viena po kitos. Tuo pačiu keliu pasuko ir Amerika. „Jei Europa neras būdų, kaip gauti pigesnių dujų, pramonė pateks į bėdą“, - sakė T.Misiūnas.

Tiesa, bendrovės „Achema“ veiklos rezultatai, kaip teigė bendrovės komercijos direktorius, blogų ženklų nerodo. Anot jo, 2012 metai bendrovei buvo patys sėkmingiausi – ji dirbo visu pajėgumu. O 2013 metais bendrovė įgyvendino modernizaciją, kuri sumažino amoniako sunaudojimo apimtį.

Šiuo metu „Achema“ eksportuoja produkciją bemaž į visas Europos šalis, taip pat į Ameriką. Dėl patrauklios logistikos pagrindinėmis bendrovės rinkomis išlieka Vakarų Europa, Baltijos šalys ir Lenkija. Naujų potencialių rinkų plėsti eksportą kol kas neleidžia susiformavusios sąlygos. „Pavyzdžiui, jei su savo produkcija žengtume į Angolą, turėtume konkuruoti su rusais, kurie naudoja gamybai keturis kartus pigesnes dujas“, - nurodė T.Misiūnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"