TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Fermos vaiduokliai - paminklas ar aplaidumas

2008 12 08 0:00

Švedų žemės ūkio mokslininkai viename Lietuvos kaime pamatę apleistą fermą išdaužytais langais ir sudarkytu stogu net nustėro: "Negi rusai išeidami susprogdino gyvulininkystės pastatus?"

Greitai baigsis du dešimtmečiai, kai apleistos ir apgriuvusios buvusių sovietinių kolūkių fermos-vaiduokliai darko Lietuvos kraštovaizdį, tačiau nė viena valdžia iš esmės nesiėmė spręsti šios problemos.

Žemdirbystės instituto direktorius Zenonas Dapkevičius LŽ sakė, kad kartais būna gana nemalonu svečiams iš užsienio aiškinti, iš kur atsirado šios fermos. Direktoriaus nuomone, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos turėtų parengti atitinkamus įstatymus ir iš esmės spręsti šią problemą.

Tuo metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Statinių naudojimo priežiūros skyriaus vadovė Rita Adomavičienė net negalėjo LŽ pasakyti, kiek tiksliai tokių apleistų fermų yra Lietuvoje. Anot jos, kiekviena tokia ferma turi šeimininkus, todėl, kaip jos prižiūrimos, neva yra apskričių ir savivaldybių reikalas.

Gedimino Kirkilo Vyriausybės programoje buvo žadėta šią problemą spręsti iš esmės, tačiau per dvejus pastaruosius metus, galima sakyti, nieko nepadaryta. Antai Radviliškio rajono Baisogalos seniūnijoje apleistų fermų yra apie dešimt, prie kiekvienos iš jų šliejasi apie penketą hektarų apleistos žemės, kuri vasarą paskęsta piktžolių jūroje.

Šios seniūnijos seniūnas Romas Kalvaitis LŽ sakė, kad kol kas visi jo siūlymai, kaip sutvarkyti griūvančias fermas, atsimuša kaip žirniai į sieną.

Buriasi "pilstuko" gamintojai

"Ieškome apleistų patalpų su sklypu ar apleistos fermos iki 50 kilometrų nuo Vilniaus", - tokių skelbimų laikraščiuose dar apstu. Apleistose fermose neretai vykdoma įvairi nusikalstama veikla.

Antai vienoje Vilkaviškio rajono sovietinio kolūkio fermoje aptiktas didelis falsifikuotą degtinę gaminęs fabrikas. Gaminto "pilstuko" kiekiai bei gamintojų įžūlumas nustebino ir daug mačiusius pareigūnus - rasta net 8 tonos techninio spirito, supilstyto į 30 ir 20 litrų plastikinius indus, devynios 1000 litrų plastikinės talpyklos.

Vienoje apleistoje Klaipėdos rajono fermoje buvo įrengtas naminės fabrikėlis, pasirūpinta net kanalizacija.

Neseniai daug triukšmo sukėlė Vilniaus rajone esančio Žemaitėlių kaimo apleistoje fermoje rastas milžiniškas kiekis senų tepalo filtrų, automobilių nuolaužų, naudotų techninių skysčių. Be jokių leidimų apleistoje fermoje kaupęs šį "turtą" verslininkas už pažadą saugiai utilizuoti pavojingas atliekas ėmė pinigus iš įvairių įmonių. Kai juo susidomėjo aplinkosaugininkai, verslininkas dingo iš Lietuvos.

Žinoma, retkarčiais apleistos fermos vis dėlto panaudojamos legaliai ir tinkamai veiklai.

Vienos Panevėžio seniūnijos darbštūs žmonės žada sutvarkyti apleistą fermą ir joje auginti žirgus, teikti kaimo turizmo paslaugas.

V.Landsbergis ant stogų nelipo???

Naujasis žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius LŽ sakė, kad, vykdant žemės reformą, gyvulininkystės fermos buvo sugriautos, suniokotos. "Tos sovietmečio laikų fermos buvo pasenusios, neatitinkančios pasaulinių standartų, pažangių vakarietiškų reikalavimų. Sutinku, kad likviduojant kolūkius būta nemažai neapsižiūrėjimo, aplaidumo. Kaimo žmonės patys daug ką išgrobstė ir paliko likimo valiai", - sakė K.Starkevičius.

Naujojo žemės ūkio ministro nuomone, tas fermų griuvenas reikia sutvarkyti, todėl jis žada, kad jo vadovaujama ministerija tuo užsiims artimiausiu metu.

Reikia keisti įstatymus

Radviliškio rajono Baisogalos seniūnas Romas Kalvaitis mano, kad valstybė žemę aplink fermas turėtų parduoti nedelsdama. "Ta žemė yra užteršta, todėl ir jos kaina turėtų būti simbolinė, tarkim, vienas litas už hektarą. Tai būtų paskata naujajam savininkui sutvarkyti arba nugriauti fermą", - mano seniūnas.

Nacionalinės žemės tarnybos departamento direktorius Silvestras Staliūnas LŽ sakė, kad, norint pritarti šiai seniūno nuomonei, būtina keisti įstatymus, nes dabar žemė parduodama pagal vidutinę rinkos kainą. Šiuos R.Kalvaičio siūlymus žada įdėmiai apsvarstyti ir ministras K.Starkevičius. Apleistoms fermoms sutvarkyti gali būti panaudotos ir Europos Sąjungos lėšos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"