TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Fermų tvaikas - ne bėda, o atgyvena

2013 02 12 6:01
LŽ archyvo nuotrauka/R.Budrys: "Mėšlo kvapus naikinančios biotechnologijos daugiau nei pusėje pasaulio šalių seniai nėra naujiena."

Lietuva, niekaip neįveikianti nuo gyvulininkystės ir paukštininkystės kompleksų sklindančio nemalonaus amoniako kvapo, jau stebina ne tik Europos, bet ir kai kurias Afrikos šalis.

Bene kiekvienas naujas stambesnis gyvulininkystės ir paukštininkystės projektas Lietuvoje sulaukia vietos gyventojų pasipriešinimo. Žmones baugina perspektyva kvėpuoti amoniako apnuodytu oru. Dėl fermų tvaiko kyla tikri bendruomenių ir verslo karai, kuriuose pralaimi abi šalys: vienur žmonės turi bėgti iš namų, kitur įmonės turi atsisakyti planuotų investicijų. Seniai netyla kiaulių kompleksų kaimynystėje gyvenančių žmonių nepasitenkinimas. Gyventojai per teismus siekia išguiti šalia veikiančias ir aplinką nuodijančias kiaulides. Dėl gyventojų pasipriešinimo stringa ir paukštynų plėtra.  

Bijo vištų kaimynystės

Telšių rajono Gaudikaičių kaimo, priklausančio Daigaičių seniūnijai, gyventojai - ne išimtis. "Vičiūnų" grupė šiame kaime planuoja 80 mln. litų investicijas į vištų auginimo, taip pat kiaušinių ir paukštienos perdirbimo komplekso statybą. Po savaitės "Vičiūnų" atstovai susitikime su seniūnijos gyventojais žada pristatyti planuojamo projekto poveikio aplinkai studiją, ir aišku, kad pokalbis nebus lengvas.

"Įsivaizduokite, kad kieme pastato vištidę su 2 mln. vištų. Kas to norės? Be to, juk kompleksas planuojamas teritorijoje, esančioje vos 200 metrų nuo Telšių. Žmonėms, neapsikentusiems tokios kaimynystės, liks tik išsikelti, - gyventojų nuotaikas LŽ perpasakoja seniūnas Antanas Kontrimas ir neslepia, kad didžiausią baimę kelia būsimo paukštyno "aromatai". - Kas gali utilizuoti tuos kvapus? Amoniakas, dezinfekcinės medžiagos vis tiek terš, orą pūs tiesiai ant Telšių miesto. Kur tai matyta - žemaičių sostinė ir vištidė. Ko gero, "gražiau" niekur nėra."

Seniūno tokios gyventojų nuotaikos nestebina, nes planuojamas paukštynas ribosis su jų žemės sklypais. Tiesa, jis pripažįsta, kad  Telšių rajono savivaldybės tarybos narių nuomonė apie šį projektą yra labai įvairi.

Amoniako baimė

Gyventojų pasipriešinimo niekaip negali įveikti ir UAB "Jondara", planuojanti statyti broilerių kompleksą Varėnos rajono Melekonių kaime (Vydenių seniūnija). Priežastis ta pati - amoniako baimė. "Jondaros" vadovas Saulius Žilionis sakė, kad bendrovė įvairiose Lietuvos vietose jau turi keturis paukštininkystės kompleksus, tačiau neva priešinamasi tik Varėnos rajone. Jo teigimu, amoniako kvapo beveik neliks naudojant probiotikus, kaip ir kituose bendrovės kompleksuose. "Tai nėra kokia naujovė. Visi apie tai žino, bet ne visi naudojasi, - sako S.Žilionis. - Dabar patys gyvulius laikantys kaimo gyventojai dėl kvapų turi daugiau problemų negu gerai tvarkomi gyvulininkystės ar paukštininkystės kompleksai."

R.Budrys

Tyrimai nestebina

Kad mėšlo kvapus naikinančios biotechnologijos seniai nėra naujiena daugiau nei pusėje pasaulio šalių, LŽ patvirtino ir Lietuvos inžinerinės ekologijos asociacijos prezidentas, Aplinkos vadybos ir audito instituto direktorius Rimantas Budrys. Jis vadovauja mokslininkų grupei, kuri Europos Sąjungos (ES) paramos lėšomis nuo praėjusių metų rugpjūčio pradėjo biotechnologijų taikymo tyrimą skaidant nemalonias nosiai kenksmingas medžiagas, sklindančias nuo gyvulininkystės ir paukštininkystės ūkių.

Anot mokslų daktaro, jau yra baigtas biotechnologijų taikymo tyrimas keliuose įvairiose Lietuvos vietose esančiuose nedideliuose ūkiuose vasarą ir rudenį. Atlikus tyrimus ir pavasarį, gegužę bus padarytos išvados. "Visuose eksperimentui parinktuose ūkiuose yra gauti rezultatai, pagal kuriuos jau galima daryti bendrą išvadą, kad probiotikų naudojimas visiškai pasitvirtina, nors tokį rezultatą aš numačiau iš anksto", - kalbėjo grupės vadovas.

Pasak jo, kai kurie stebėjimai ne tik eksperimentui parinktuose ūkiuose buvo netikėti. Pavyzdžiui, buvo pastebėta, kad kai kuriuose Lietuvos paukštininkystės ūkiuose padėtis tokia kritiška, kad paukščiai nuo amoniako, sieros vandenilio ir kitų mėšlo skleidžiamų medžiagų jau taip apsinuodiję, jog vos gyvi.

"Mums svarbiausia buvo rasti atsakymą į klausimą, ar galime tai padaryti, ir atlikę tyrimus nustatėme, kad Lietuvos galimybės niekuo neišsiskiria iš kitų šalių, pradedant Tanzanja ir baigiant Vokietija", - sako mokslininkas.

Anot jo, nestebina ir tai, kad probiotikus sunkiau yra naudoti paukštininkystės ūkiuose, nes jiems veikti "reikia, kad būtų bent kiek drėgmės". Tai sunkiau pasiekti kompleksuose, kuriuose paukščiai auginami ant betono, bet viskas esą įmanoma.

R.Budrio nuomone, fermų, kuriose atliekami tyrimai, savininkams pavyko išsklaidyti baimę, kad naudoti probiotikus neva yra labai brangu. Pavyzdžiui, dėl kvapus skaidančių biotechnologijų taikymo kiaulė pabrangsta vos 2 litais, o kilogramas mėsos - apie 10 centų.

Bet jis pripažįsta: problema yra padaryti nekenksmingas srutas, kurios susikaupia per pusmetį. "Tai, be abejo, irgi įmanoma, tik ekonomiškai neapsimoka, todėl biotechnologijas reikia naudoti per visą gyvulių auginimo ciklą", - teigia tyrėjų grupės vadovas.

Per kalnelį nesueina

R.Budrio nuomone, tikroji tvaiko, sklindančio nuo gyvulininkystės ir paukštininkystės kompleksų priežastis yra politinė. "Tai turi būti ekonomiškai naudinga. Tačiau bent kol kas vienos ministerijos kepa įsakymus, ko verslui negalima daryti, kitos nustato baudas, trečios nustato normas. Tik niekas nenurodo, ką reikia daryti, - svarsto grupės vadovas. - O juk užtektų valdžios vyrams bent kartą pasikalbėti su mokslininkais, ir greitai paaiškėtų, kad jokios problemos nėra, reikia tik noro ir suvienytų Vyriausybės pastangų."

R.Budrys nemano ką nors nustebinsiąs sakydamas, kad utilizavus mėšlą ir srutas gaunamos vertingos trąšos. Tačiau šiandien, anot jo, susiklostė tokia padėtis, kad gyvulių ir paukščių augintojai nežino, kaip mėšlo atsikratyti, o žemdirbiai nežino, kur jo nusipirkti. Šiandien 90 proc. mėšlo /////pasiekia dirbamos žemės. Mokslininkas teigia, kad Lietuvoje į kompostą perdirbto mėšlo tona, atsižvelgiant į jo vertingumą turtinant dirvožemį, kainuoja nuo 180 iki 500 litų, o pasaulyje už toną komposto jau mokama po 400-600 JAV dolerių (1030-1550 litų).

Tačiau jis pripažįsta ir tai, kad jei Lietuva dabar vykdytų visas Europos Sąjungos (ES) atliekų tvarkymo direktyvas, būtų krachas, nes tam nesame pasirengę: tokios trąšos nėra sertifikuotos, nesukurta jų gaminimo ir naudojimo skatinimo sistema. "Netgi ES paramos lėšų vieni negali gauti todėl, kad neturi žemės, o kiti - kad neturi gyvulių", - ironizuoja R.Budrys.

Pasak jo, susiklostė situacija, kai konsultuojantis su užsienio mokslininkais gėda prisipažinti, kad Lietuvos gyvulininkystės kompleksai skleidžia kvapus. "Tegu ir danai neįrodinėja, kad jie nieko nežino apie probiotikų naudojimą ir kad amoniako tvaikas aplink kompleksą neva yra normalu", - sako aplinkos inžinerijos specialistas ir prisimena reikšmingą užrašą ant Miuncheno technikos universiteto Žemdirbystės katedros sienos: "Kvapai - prasto ūkininkavimo pasekmė."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"