TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Fiksuoti palūkanas ryžtasi nedaugelis

2015 02 02 6:00
Lietuvos banko duomenimis, šių metų pradžioje net 91,2 proc. naujai suteiktų paskolų buvo išduota su kintamomis palūkanų normomis. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kintama paskolų palūkanų dalis šiuo metu yra pasiekusi rekordines žemumas. Ekspertai prognozuoja, kad jos artimiausią laikotarpį reikšmingai nesikeis, todėl skolininkai dar bent porą metų gali jaustis ramūs.

Vis dėlto tik nedaugelis bankų klientų, pasirašančių naujas paskolų sutartis, ryžtasi fiksuoti palūkanas penkerių metų ar ilgesniam laikotarpiui.

Lietuvos banko duomenimis, šių metų pradžioje net 91,2 proc. naujai suteiktų paskolų buvo išduota su kintamomis palūkanų normomis, kai palūkanų norma fiksuojama ne ilgiau nei vieniems metams.

Nesigilina į finansų rinkos subtilybes

„Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė mano, kad apsisprendimą dažniausiai lemia psichologinės priežastys, nors apsispręsti derėtų vadovaujantis aiškiais kriterijais.

Šiuo metu, anot G. Gečiauskienės, palūkanas fiksuoja palyginti nedaug klientų. „Tai daugiau išimtis negu taisyklė“, - pastebėjo ji. Taip esą dėl to, kad daugeliui gyventojų sudėtinga suprasti finansų rinkos veikimo mechanizmą. Kita vertus, skolininkus "apakina" tai, kad kintamų palūkanų normos eurais (EURIBOR) indeksas yra žemesnis nei fiksuota palūkanų norma, todėl žmonės dabar nenori mokėti daugiau bei tikisi, kad daugiau nereikės mokėti ir ateityje.

Vis dėlto, pasak G. Gečiauskienės, imantieji būsto paskolą, turėtų apsvarstyti kelis dalykus. „Fiksuotos palūkanos rinkoje dabar yra žemiausios istorijoje. Žemesnių niekada nebuvo. Atrodytų – tai argumentas fiksuoti palūkanas, stebime klientų susidomėjimą tokia galimybe. Kita vertus, klientai turi įvertinti, kad yra skirtumas tarp ilgalaikių fiksuotų palūkanų ir kintamų palūkanų normos eurais (EURIBOR) indekso, kurį jie mokėtų, jei palūkanų normų nefiksuotų“, - aiškino G. Gečiauskienė.

Giedrė Gečiauskienė: „Daugeliui gyventojų sudėtinga suprasti finansų rinkos veikimo mechanizmą.“ /LŽ archyvo nuotrauka

Šiuo metu, pasak jos, skirtumas tarp kintamų ir fiksuotų palūkanų, priklausomai nuo laikotarpio, būtų apie 0,4 procentinio punkto ir yra taip pat mažiausiais dydis istorijoje, jis yra siekęs net 2-3 proc. Tad dabar paskolą paėmęs ir nutaręs fiksuoti palūkanas, pavyzdžiui 5 ar 7 metams, klientas mokėtų 0,4 procentinio punkto daugiau negu pasirinkęs kintamas palūkanų normas. Šiuo metu 6 mėnesių EURIBOR palūkanų normos indeksas yra 0,13 procento, tad prie jo pridėjus minėtą skirtumą, paskolos gavėjas 5 ar 7 metus mokėtų fiksuotą 1,53 proc. palūkanų normą nepriklausomai nuo to, kaip per šį laikotarpį keistųsi EURIBOR.

„Klientas gautų garantiją, kad nustatytą laikotarpį jo mokamos palūkanos nesikeis, nors EURIBOR gali keistis ir net padidėti daugiau nei dabar sutartyje užfiksuotas dydis“, - pastebėjo pašnekovė.

„Danske Bank“ bet kokio dydžio sandoriams fiksuoja palūkanas 5 metams. Išimtinais atvejais, kai kredito suma viršija 0,5 mln. eurų, palūkanos gali būti fiksuojamos iki 10 metų.

Fiksavimo dydis nusistovi rinkoje

G. Gečiauskienė aiškino, kad dabar itin sumažėjęs fiksuotų palūkanų „priedėlis“ buriamas ne iš kavos tirščių, o yra objektyvus dydis. „Fiksuotos palūkanų normos egzistuoja tarp bankų veikiančioje paskolų rinkoje, kurioje vieni bankai ilgam skolina kitiems bankams. Šis instrumentas - palūkanų normų apsikeitimo sandoris – yra vienintelis būdas nustatyti, kokio lygmens konkrečią minutę yra fiksuota palūkanų norma. Ji nuolat per dieną svyruoja kaip ir valiutų kursas. Todėl, kai bankas ir klientas derasi dėl paskolos su fiksuota palūkanų norma, bankas savo atsakomybe ir rizika šią palūkanų normą „sulaiko“, kol klientas apsisprendžia - savaitę ar kiek ilgiau. Iš tarpbankinės rinkos atėjęs palūkanų fiksavimo skaičius yra objektyvus, nors ir nestabilus. Kitaip tariant, dabartinė 5 metų fiksuota palūkanų norma yra tokia, kokio 6 mėnesių EURIBOR vidurkio per ateinančius penkerius metus bankai tikisi“, - aiškino G. Gečiauskienė.

Ši prognozė taip pat nuolat kinta. O pastaruoju metu nuolat mažėjusi fiksuota palūkanų norma rodo, kad tarpbankinės rinkos manymu, EURIBOR indekso vidurkis per ateinančius penkerius metus mažės.

G. Gečiauskienė nesiryžo duoti patarimo: fiksuoti ar nefiksuoti palūkanų šiuo metu imant būsto paskolą. Tačiau patarė atsižvelgti į kelias aplinkybes. Klientai, kurie būtų jautrūs palūkanų normos augimui ateityje, o palūkanų aptarnavimo išlaidos jiems yra reikšmingos ir jų padidėjimas būtų finansiškai skaudus, galėtų pagalvoti apie fiksavimą. O tiems klientams, kurie paskolą tikisi grąžinti anksčiau laiko, palūkanų fiksuoti greičiausiai neverta. Pavyzdžiui, klientas skolinasi menkai daliai būsto vertės finansuoti ir mano, jog sugebės paskolą grąžinti anksčiau - per ateinančius 5 metus.

Keisdami valiutą negalėjo didinti maržos

Nuo šių metų sausio 1 d. visos Lietuvos komerciniuose bankuose paimtos paskolos perskaičiuotos pagal nustatytą euro ir lito kursą. Tarpbankinė palūkanų norma litais (VILIBOR) nuo euro įvedimo dienos, pagal Euro įvedimo įstatymą, tapo nuoroda į tos pačios trukmės palūkanų normą eurais (EURIBOR). Pavyzdžiui, jeigu sutartyje buvo numatyta, kad skaičiuojamos 3 ar 6 mėnesių laikotarpio VILIBOR palūkanos, jos pakeistos į atitinkamo laikotarpio EURIBOR palūkanas.

Jeigu sutartyse numatyta nuoroda į VILIBOR laikotarpiui, prasidėjusiam iki euro įvedimo dienos ir pasibaigsiančiam po euro įvedimo dienos, šis palūkanų normos dydis yra naudojamas iki laikotarpio, kuriam jis nustatytas, pabaigos. Tai yra naujos palūkanų bazės EURIBOR reikšmė faktiškai pradedama naudoti ne nuo sausio 1 d., o nuo artimiausios palūkanų keitimosi datos.

Tuo metu paskolų litais ar eurais fiksuotos palūkanų normos dydis išlieka toks pat visą fiksavimo laikotarpį, kuris Lietuvoje dažniausiai yra 5 metai.

Kai keičiamas palūkanų eurais ir litais indeksas, Euro įvedimo įstatymas draudžia kreditoriui didinti maržą, naudojamą apskaičiuojant palūkanų normą kartu su VILIBOR indeksu arba kitaip pabloginti skolininko teisinę padėtį pagal paskolos sutartį.

Pasikeitus nacionalinei valiutai, paskolų sutarčių su bankais perrašyti nereikėjo, tačiau bankai buvo įpareigoti informuoti klientus apie suteiktų kreditų, palūkanų normų perskaičiavimo į eurus ypatumus.

Lietuvos banko duomenimis, 6 mėnesių VILIBOR sausio pradžioje buvo 0,48 proc., EURIBOR – 0,389 proc.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"