TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Finansiškai nesaugūs - vidutinio amžiaus gyventojai

2012 11 30 5:38
"Swedbank" atliktas gyventojų nuomonės tyrimas finansinį saugumą sieja su finansavimo šaltiniais netekus šeimos nario, praradus darbingumą ar atsitikus kitai nelaimei. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Finansiškai nesaugūs jaučiasi 60 proc. šalies gyventojų, o moterų, kurios finansų požiūriu jaučiasi saugiai, yra trečdaliu mažiau negu vyrų.

Tai rodo "Swedbank" atliktas Lietuvos gyventojų finansinio saugumo tyrimas. Šiuo atveju bankas finansinį saugumą sieja su finansavimo šaltiniais netekus šeimos nario - gyvenimo partnerio, praradus jam darbingumą ar atsitikus kitai nelaimei. Didesnį moterų finansinio nesaugumo jausmą, ekspertų nuomone, galėtų iš dalies paaiškinti faktas, kad Lietuvoje miršta net 44 proc. darbingų vyrų. Pavyzdžiui, Švedijoje šis rodiklis tesiekia 18 procentų. Be to, Lietuvoje gerokai menkiau negu Vakarų šalyse išplėtota valstybės socialinė parama žmonėms, netekusiems dalies darbingumo ar visiškai jį praradusiems.

Tyrimo duomenimis, nesaugiausiai jaučiasi vidutinio amžiaus (36-45 metų), vidurinį ar aukštesnį išsilavinimą turintys, mažiau pajamų gaunantys ir nedideliuose miesteliuose gyvenantys asmenys.

Finansiškai saugūs jaučiasi 45,8 proc. vyrų ir 33,8 proc. moterų. Abiejų lyčių atstovai finansinį saugumą pirmiausia sieja su finansine gerove, santaupomis ir turima nuosavybe, kurią būtų galima parduoti nelaimės atveju.

Tačiau nesaugumo jausmą gali sustiprinti lyginimas su partneriu: jeigu šis uždirba daugiau, nesaugumo jausmas sustiprėja 32,4 proc. apklaustųjų. Kita vertus, 40 proc. žmonių visai nesikalba su partneriu apie piniginius reikalus arba nėra iki galo atviri.

Tyrimas atskleidė įdomų reiškinį: Lietuvos moterų finansinio nesaugumo jausmo nesustiprina nė vienas iš objektyvių veiksnių, kurie vyrams leidžia pasijusti labiau visaverčiams ir saugiems. Taigi moterims nepadeda jaustis finansiškai saugesnėms nei jaunesnis ar vyresnis amžius, nei geras išsilavinimas, nei didesnės pajamos, nei "tinkamas" vaikų skaičius, nei "geresnė" gyvenamoji vieta. Saugiausi, tyrimo duomenimis, yra jauni ir priešpensinio amžiaus vyrai. O moterys, kad ir kokio amžiaus būtų, vis tiek jaučiasi nesaugios.

Kuo didesnės vyrų mėnesio pajamos, tuo stipresnis jų saugumo jausmas. Tuo metu moterys, net ir gaudamos tokį patį atlyginimą - daugiau kaip 1,5 tūkst. litų per mėnesį, sako esančios daug nesaugesnės negu vyrai. Be to, stipriosios lyties atstovai jaučiasi finansiškai saugesni šeimoje, kurioje yra daugiau vaikų. Moterys - priešingai. Jų finansinio nesaugumo jausmas proporcingai auga didėjant vaikų skaičiui. Saugiausi yra vyrai, gyvenantys kaime ir didmiesčiuose, o šiose vietovėse gyvenančios moterys jaučiasi nesaugiausios.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"