TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Finansų analitikas: naftos kainų smukimas gali pakelti mūsų ekonomiką

Bent jau laikinai, vairuotojai tokias kainas pamiršo Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Naftos kainų kritimas lietuviams gali išeiti į naudą ne tik dėl to, kad išlaidos kurui ir šildymui gali mažėti ar bent jau nedidėti, sako finansų analitikas Marius Dubnikovas.

Anot jo, kritusios naftos kainos gali prisidėti prie šalies ekonomikos skatinimo ir dar spartesnio augimo. „Jei šiuo metu mūsų ekonomika auga apie 3 proc., beveik 1 proc. galime papildomai gauti dėl naftos pigimo“, – teigia finansų analitikas.

Savaitgalį naftos kainoms nukritus iki eilinio antirekordo, vėl imta kalbėti apie tokio kritimo ribas. Kaip pastebi apžvalgininkai, kelerių metų naftos kainų griuvimas iki žemiausio 2008 m. lygio šį kartą buvo pasiektas vos per penkis mėnesius. Nuo šių metų liepos nafta atpigo 40 proc. Tai, anot finansų analitikų, paneigia visas optimistines prognozes ir menką galimybę, kad kainos grįš į ankstesnį lygį.

Naftos kainos smuko dėl trijų priežasčių

Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, naftos kainų mažėjimui įtakos turėjo keletas veiksnių. Vienas iš jų yra tas, kad ekonomikos augimo tempai pasaulyje pastaruoju metu pradeda lėtėti.

„Tos žinios apie prastoką euro zonos ekonomikos atsigavimo situaciją intensyvėja būtent pastaraisiais mėnesiais. Prisiminkime ir Ifo indekso [Ifo Business Climate Index – LRT.lt] pokyčius Vokietijoje, ir kitus dalykus. Mes, ko gero, gavome tikrus įrodymus, kad euro zonoje būtent per pastaruosius keletą mėnesių – ne viskas gerai. Nors, žinoma, situacija gali pasikeisti bet kuriuo metu“, – dėsto G. Nausėda. Jis priduria, kad, be kita ko, ir Kinijos ekonomikos rodikliai šokinėja.

Įtakos naftos kainų kritimui, pasak ekonomisto, turėjo ir geopolitika, kai Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijai pasiekė naują lygmenį. „Galima manyti, kad šitame žaidime naftos korta buvo ištraukta taip pat neatsitiktinai ir ima vaidinti tikrai labai dramatišką ir labai skaudų vaidmenį Rusijos ekonomikos atžvilgiu“, – mano G. Nausėda.

Galiausiai, jo įsitikinimu, naftos kainas lėmė ir Naftą eksportuojančių valstybių organizacija (OPEC) bei naftą eksportuojančių valstybių vidaus peštynės. Čia esą visko: ir tarpusavio konkurencijos, ir galbūt net noro išstumti skalūnų dujas, o klasikinei naftai, kaip energetikos ištekliui, suteikti tvirtesnę poziciją, svarsto ekonomistas.

„Ne paslaptis, kad kai kurios naftą išgaunančios OPEC valstybės gali ją išgauti gana pigiai. Joms net 50 ar 40 JAV dolerių naftos kaina dar toli gražu nėra pasaulio pabaiga ir gal visiškai užtikrina pelną. Taigi kodėl nepabandyti šitokiu būdu, taip sakant, stumtelti pečiu ir galimus konkurentus JAV, t. y. skalūnų dujų išgavėjus“, – kalba G. Nausėda.

Finansų analitikas M. Dubnikovas savo ruožtu priduria, kad būtent skalūnų technologijos atsiradimas šiek tiek pakeitė rinką. „Kitaip sakant, tame turguje, kuriame prekiaujama gėrybėmis, atsirado naujas žaidėjas, kuris ne tik apsirūpina pats, bet ir kitiems pradėjo pardavinėti – t. y. JAV. Saudo Arabija, reaguodama į tai, kad jos rinka mažėja, tiesiog pradėjo pardavinėti pigiau ir daugiau tam, kad išlaikytų tą pačią rinką“, – sako M. Dubnikovas.

Iš kitos pusės, svarsto jis, atsirado dar viena priežastis, kad tokios valstybės, kaip Rusija arba Venesuela, turėdamos didžiulį poreikį JAV dolerių arba tvirtos valiutos, kuria reikia finansuoti savo biudžetus, yra priverstos pumpuoti tiek naftos, kiek pajėga. „Todėl rinkoje susidaro realus naftos perteklius, ir tai spaudžia kainas žemyn“, – teigia finansų analitikas.

G. Nausėdos manymu, susiklosčius tokioms aplinkybėms, poliarizuojasi situacija tų valstybių, kurios naftą išgauna ir yra priklausomos nuo naftos eksporto įplaukų, ir tų, kurios yra naftos importuotojos. Pastarosios, ekonomisto nuomone, galėtų tik džiaugtis ir rankomis trinti, kad itin svarbus išteklius, kuris lemia visą gamybos sąnaudų grandinę, taip smarkiai pinga.

„Bet ekonominiame gyvenime dažnai būna taip, kad, jei kažkurio ištekliaus kaina ima kisti labai sparčiai, nėra labai gerai, nes tai sukelia ženklius, tektoninius pokyčius ekonomikoje ir smarkiai destabilizuoja situaciją, ypač tose valstybėse, kurios naftą eksportuoja ir kartu pasaulyje šį bei tą lemia“, – sako SEB banko prezidento patarėjas.

Prognozės: naftos kaina dar gali leistis žemyn

Finansų analitikas M. Dubnikovas sako, kad šiandien didieji pasaulio bankai prognozuoja, jog ateinančiais metais naftos kaina turėtų būti apie 70 JAV dolerių už barelį.

Tačiau, anot M. Dubnikovo, neatmetama ir prielaida, kad nafta kaina gali pasiekti 50 JAV dolerių už barelį, o kai kuriais drastiškais scenarijais – net ir 40 JAV dolerių už barelį. Finansų analitiko manymu, vertinant tokias prognozes, vis dėlto reikėtų būti atsargiems.

„Kai ji [naftos kaina] buvo 110–120 JAV dolerių, kažkas prognozavo ir 200 JAV dolerių. Kai nafta pinga, matomas scenarijus į kitą pusę“, – mano M. Dubnikovas.

Kaip naftos kainų kritimas paveiks Lietuvą? Anot M. Dubnikovo, kiekvienas šalies gyventojas jau dabar pradeda jausti naftos kainų pokyčių įtaką.

„Kas savaitę ar kas dieną pildydami savo kuro bakus, matome, kad kainos labai sumažėjo, tai yra teigiama įtaka. Teigiama įtaka yra ir ta, kad žmonėms lieka daugiau pinigų kišenėje. Tai reiškia, kad liekančios lėšos greičiausiai nebus taupomos, o bus išleistos. Tai gali prisidėti prie ekonominio skatinimo“, – mano finansų analitikas.

Jis primena, kad prieš dvi savaites Tarptautinis valiutos fondas (TVF) išplatino apžvalgą, kurioje pateikiami skaičiavimai, kokią įtaką naftos kainų smukimas turės ekonomikoms. Apžvalgoje teigiama, kad tokioms šalims, kaip Lietuva, kurios yra energetikos importuotojos, naftos kainų mažėjimas gali suteikti iki 0,8 proc. BVP augimo.

„Tai yra reikšminga, nes, jei šiuo metu mūsų ekonomika auga apie 3 proc., beveik 1 proc. galime papildomai gauti dėl naftos pigimo. Taip pat naftos pigimas turi įtakos ir kitoms kuro rūšims, pvz., dujų kaina dažnai skaičiuojama pagal formulę nuo naftos [...]. Visa tai susiję. Taigi gali būti, kad mums tai išeis į naudą, nes žmonių išlaidos kurui, šildymui gali mažėti arba bent jau nedidėti per artimiausius kelis mėnesius“, – prognozuoja M. Dubnikovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"