TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Forume - apie krovos ir transporto galimybes

2010 08 02 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Klaipėdoje vykusiame forume "Lietuva ir Rusija: krovinių transportavimas ir logistika" dalyvavę mūsų šalies ir Rusijos Federacijos verslininkai demonstravo itin draugiškus santykius. Lietuviai svečius supažindino su Klaipėdos uosto galimybėmis ir laisvąja ekonomine zona.

Rusijos verslininkai pripažįsta, kad su kolegomis iš Lietuvos visada noriai bendradarbiauja ir randa bendrą kalbą. O tai, kad Lietuvos ir Rusijos santykiai gerėja ir politiniu lygiu, tampa akstinu ir patiems verslininkams greičiau rasti supratimą.

Į Klaipėdą atvyko devyniolikos narių delegacija iš Rusijos, tarp jų - Rusijos Federacijos generalinis konsulas Klaipėdoje Anatolijus Krotkovas. Lietuvos verslininkų grupę sudarė 38 uosto, krovinių gabenimo transporto, logistikos, įvairių asociacijų atstovai.

Lietuviai svečius supažindino su Klaipėdos uostu, jo galimybėmis, laisvąja ekonomine zona bei joje veikiančiomis įmonėmis.

Toks ir buvo forumo tikslas - įtvirtinti esamus ir padėti užmegzti naujų verslo kontaktų tarp Lietuvos ir Rusijos transporto, krovos, ekspeditorių ir logistikos kompanijų bei supažindinti ir labiau sudominti Rusijos verslo atstovus krovinių siuntimo ir priežiūros galimybėmis naudojantis Klaipėdos uosto, Lietuvos vežėjų, ekspeditorių, jūrų krovos ir logistikos įmonių paslaugomis.

Ambicingi Klaipėdos tikslai

Klaipėdos uoste jau šiandien galima perkrauti 45 mln. tonų krovinių, ateityje uostas turėtų tapti vienu regiono lyderių, neslepia ambicijų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas. Taip jis sakė per forumą, žinodamas valstybės bei privačių kompanijų investicijų, tobulinant uosto infrastruktūrą bei suprastruktūrą, apimtį. Šiuo metu Klaipėdai tenka 20 proc. visų Baltijos šalių uostų krovos.

"Tenka pripažinti, kad privačios kompanijos į naujus terminalus, sandėlius, krovos techniką per du dešimtmečius yra investavusios daugiau nei valstybės įmonė KVJU direkcija. Pastaroji į krantines, uosto įplauką bei farvaterio gilinimą jau "sukišo" apie 1,38 mlrd. litų, o privačių kompanijų indėlis - apie 1,8 mlrd. litų", - įspūdingus skaičius vardijo E.Gentvilas.

KVJU direkcijos vadovas taip pat vardijo ir kitus Klaipėdos uosto pranašumus. Vienas jų - daugiaprofiliškumas. Lietuvos jūrų uostas nėra priklausomas nuo kurios nors vienos krovinių rūšies. Nors daugumą krovinių pastaruoju metu sudarė naftos produktai - 33 proc., trąšos - 25 proc., nemenką dalį sudaro ir intermodaliniai kroviniai: ro-ro - 12 proc., kroviniai konteineriuose - 10 proc., taip pat maisto produktai bei negabaritiniai kroviniai.

KVJU šiuo metu yra 37 krovos terminalai, prie jų krantinių gali švartuotis iki 14,5 metrų grimzlės laivai šiaurinėje uosto akvatorijos dalyje ir iki 13 metrų gramzdos - pietinėje. Iki 2011 metų visa uosto laivybos akvatorija bus pagilinta iki 14,5 metro. Tai sudarys galimybę į pietinę uosto dalį atplaukti dar didesniems laivams.

2008 metais KVJU krovos kompanijos pasiekė rekordą - perkrovė 30 mln. tonų krovinių, 2009 m. - 27,9 mln. tonų, o tik per pirmąjį 2010-ųjų pusmetį - 15 mln. tonų.

2009 metų bendroje uosto krovinių apyvartoje Rusijos krovinių dalis sudarė tik 11,9 proc. (3,3 mln. tonų). Šie skaičiai griauna mitus, esą Klaipėdos uostas išsilaiko tik dėl šios šalies krovinių.

Siūlo bendrauti

Rusijos federalinės valdybos "Rosmorport" Kaliningrado filialo vadovas Georgijus Sebovas nesigyrė atstovaujamo uosto pranašumais, tačiau kalbėjo apie perspektyvas ir ieškojo sąsajų su Klaipėdos uostu. Jis kvietė šiuos du Baltijos jūros uostus bendradarbiauti bendrai pritraukiant XIX tranzito koridoriaus B ašaka gabenamus krovinius.

Jis prisiminė, kad Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys dėl geresnio Klaipėdos ir Kaliningrado uostų bendradarbiavimo yra siūlęs pasidalyti pagrindinių šių uostų krovos bendrovių "Klaipėdos jūrų krovinių kompanija" (KLASCO) ir "Kaliningradskij torgovij port" akcijas. Anot G.Sebovo, geras kaimynių šalių bendradarbiavimo pavyzdys yra Danijos Kopenhagos ir Švedijos Malmės uostai, kurie vykdo bendrą veiklą. "Mes planuojame statyti giliavandenį uostą išoriniame reide. Girdėjau, kad panašių planų turi ir Klaipėda. Jeigu suvienytume savo pastangas, taptume antruoju Roterdamu", - juokavo G.Sebovas.

Kalbėdamas apie naujausius Kaliningrado uoste plėtojamus projektus, G.Sebovas mestelėjo akmenėlį į "Lietuvos geležinkelių" daržą. Esą dėl šios valstybinės įmonės tarifų politikos Kaliningrado uosto atžvilgiu tiek ši Rusijos sritis, tiek patys "Lietuvos geležinkeliai" patiria tik nuostolių. "Prieš kelerius metus, kad būtų galima aplenkti Lietuvą, Baltijske (buv. Pyliavoje) buvo pastatytas keltų terminalas. Čia švartuojasi geležinkelio vagonus bei keleivius iš Ust Lugos ir Sankt Peterburgo uostų plukdantys keltai. Tačiau šis politinis žingsnis mums, kaliningradiečiams, tapo našta. Mat šis projektas yra itin brangus ir nuostolingas. Nukentėjo ir Lietuva. Juk tie patys kroviniai, kurie plukdomi keltais, galėtų būti vežami per jūsų teritoriją "Lietuvos geležinkeliais", - apgailestavo G.Sebovas.

Būtent krovinių iš Rusijos ir į Rusiją vežimas geležinkeliais, taip pat ir tranzitu į Kaliningrado sritį bei iš jos, užima svarbią vietą AB "Lietuvos geležinkeliai" veikloje.

2009 metais Lietuvos geležinkeliais buvo pervežta 42,7 mln. tonų krovinių. Vietiniais maršrutais gabenta 30 proc. (12,9 mln. tonų) krovinių.

Lietuviai plečiasi Rusijoje

Rusijos krovinių rinkoje aktyviai dirba Lietuvos autovežėjai. Tai pripažino ir forume Klaipėdoje dalyvavęs Rusijos autovežėjų asociacijos "Asmap" atstovas Anatolijus Pinsonas. "Pastebime, kad Lietuvos vežėjai yra vieni lyderių ne tik Rusijoje, bet ir Europos Sąjungos (ES) šalyse. Rusijoje lietuviams priklauso apie 60 proc. visos tarptautinių vežimų rinkos", - pripažino A.Pinsonas.

Asociacijos "Linava" duomenimis, į Rusiją krovinius gabena daugiau kaip 600 Lietuvos autotransporto bendrovių. "Rusija galėtų būti jungiamoji grandis tarp Azijos ir Europos rinkų. Juk šiuo metu didžioji dalis krovinių iš Azijos į ES atplukdoma laivais. Tai pigesnis, tačiau laiko požiūriu kelis kartus ilgesnis transportavimo kelias. O juk nemenka dalis krovinių iš vieno žemyno į kitą galėtų būti pervežami sausumos keliais autotraukiniais", - svarstė "Linavos" prezidentas Algimantas Kondrusevičius.

2010 metams Lietuvos autovežėjams iš pradžių buvo skirta 60 tūkst. leidimų vežti krovinius į Rusiją, vėliau su Rusija sutarta dar dėl 55 tūkst. papildomų leidimų. "Linava" pasisako prieš tai, kad Rusijos vežėjams būtų naujai įvestas reikalavimas mokėti kelių mokesčius Lietuvoje, nes tokiu atveju Lietuvos vežėjai taip pat turėtų mokėti analogišką rinkliavą Rusijoje ir tai atsieitų kur kas brangiau nei Rusijos vežėjų mokami mokesčiai mūsų šalyje.

A.Kondrusevičius prisiminė ir įvykius Latvijos-Rusijos pasienyje. Tada dėl rastų pažeidimų Rusijos Federacijos muitinė kruopščiai tikrino visus lietuvių vežėjus, dėl to susidarė milžiniškos vilkikų eilės. "Vietoj to, kad būtų nubausti kaltininkai, nukentėjo visas sektorius. O juk draugas yra tas, kuris apie tave žino viską, tačiau vis tiek išlieka draugu", - savo pranešimą baigė A.Kondrusevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"