TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

G.Ulmanis: "Mus pražudė puikybė"

2010 07 12 0:00
G.Ulmanis birželį tapo verslo įkurto susivienijimo "Už geresnę Latviją!" vadovu.
LŽ archyvo nuotrauka

Buvęs Latvijos prezidentas Guntis Ulmanis birželį tapo verslo įkurto susivienijimo "Už geresnę Latviją!" vadovu. Jis ves į šios valstybės Saeimos rinkimus Rygos vicemero Ainaro Šleserio Latvijos pirmąją partiją, Liaudies partijos lyderio Andrio Škelės komandą ir būrį žinomų krašto verslininkų.

Potencialus kandidatas į Latvijos premjerus Guntis ULMANIS interviu laikraščiui "Biznes&Baltija" sakė jau žinąs, kaip tvarkysis ir ką pirmiausia darys po rinkimų.

Sprendimas - per 60 minučių.

- Kas ir kaip įkalbėjo Jus tapti susivienijimo "Už geresnę Latviją!" vadovu?

- Iš pradžių stebėjau, kaip vyko Santarvės centro (Latvijos centro kairės keturių partijų sąjunga - red.) suvažiavimas. Vertinau, ar tie žmonės turi aiškų tikslą, ar veikia konkrečiai. Patiko jų politinė valia. Mano paties dalyvavimas politikoje apsiribojo komentarų skelbimu spaudoje, ir man pasirodė, kad to nepakanka. Kaip tik tada A.Šleseris pradėjo susitikimų su verslininkais maratoną, o aš - analizuoti mūsų krašte veikiančias partijas. Atidžiai stebėjau Latvijos valstiečių sąjungą, procesus "Vienybėje" ir kitas. Būtent tada susivienijimas "Už geresnę Latviją!" ir pateikė man konkretų pasiūlymą - tapti šio judėjimo vadovu. Kitos politinės jėgos apsiribojo abstrakčiais pokalbiais.

- Kiek laiko Jums prireikė apsispręsti?

- Vienos valandos.

- Jau seniai pasitraukėte iš politikos į užtarnautą poilsį. Ar pasitikite savo sveikata ir jėgomis? Ar jų pakaks vadovauti tokiai įvairialypei komandai ir net dirbti Vyriausybės vadovu?

- Vienas Dievas težino. Bet jaučiuosi gerai. Pasakyti, kad dvi pastarąsias savaites dirbau - ne tas žodis! Neskaičiuojant pagrindinių darbų, mane dar užgriuvo išpuolių lavina. Esu puolamas dėl A.Škelės, dėl A.Šleserio, dėl visų iš karto. Tačiau niekam neleisiu sukompromituoti mano vadovaujamos partijos. Smarkiai klysta tie, kurie mano, kad po partijos sparnu jiems pavyks prasukti savo darbelius.

"Nesu krikšto tėvas"

- Dabar visuomenė pasiilgusi vadinamosios tvirtos rankos. Ar laikote save tokio tipo lyderiu? Antai įtakingas britų žurnalas "Economist" Jus yra pavadinęs "apsnūdusiu, flegmatišku ir nepastebimu".

- Tiesa, žurnalistai buvo negailestingi. Bet aš ir nesu tvirtos rankos šalininkas. Kur kas daugiau galima pasiekti dialogu ir kolektyviniu darbu. Grasinimai, diktatas, žiaurios priemonės - ne mano stilius...

- Ką Jūs, juk dabar ne stalinizmo laikai - nesupraskite visko pažodžiui...

- Bet kokiu atveju esu demokratijos šalininkas, neketinu tapti stipria ranka.

- Savo pareiškime spaudai jau pareiškėte tikįs, kad A.Škelė ir A.Šleseris gali pasitaisyti, nors tai skamba naiviai, o jų abejotinos vertės darbelius esą įvertins teisėsauga. Juk turbūt suprantate, jog pastarųjų tyrimų rezultatai greičiausiai bus paskelbti po Saeimos rinkimų. Ar Jums nebus gėda pamačius, ką ištempėte į aukščiausią krašto valdžią?

- Mes labai rimtai su jais kalbėjomės. Visiems teko įvertinti ir atsakyti į klausimą: ar šių asmenų vardas nesukompromituos susivienijimo? Viskas priklauso nuo jų pačių.

- Taigi neneigiate, kad gali kilti problemų?

- Pagal mūsų susitarimą - neturėtų. Tačiau gyvenimiška patirtis sako, jog bet kuris žmogus gali pasirodyti esąs ne tas, kuo dedasi. Nesu krikšto tėvas, kad už kurį nors garantuočiau.

- O ką pasakysite žmonėms, kurie patikės ne A.Škele ir ne A.Šleseriu, o Jumis, ir atiduos savo balsus?

- Žinoma, žmonės galės kaltinti mane. Tačiau turiu atsvarą: jūs lenkiate į tai, kad keli piliečiai gali nuvilti, o aš sakau, kad Latvija atsidūrė pavojuje ir užtenka siūlyti protingus patarimus - metas pradėti veikti. A.Šleseris ir A.Škelė gali mane sunaikinti - puikiai tai žinau. Bet prarasčiau tik gerą valią ir norą padėti savo kraštui.

- Ar pagalvojote apie visų Latvijos gyventojų netektį?

- Prieš tautą atsakys kaltieji. Tačiau vis tiek žengsiu į šį tamsų mišką, kad ir kaip būsiu atkalbinėjamas. Tiesa, ten gyvena vilkų... Nieko, kaip nors susitarsime.

Nė žmonų nesuvaldo

- Esate sakęs, kad grįžti į politiką Jus privertė sąžinės balsas. Kodėl ta sąžinė nenuvedė į bet kurią kitą partiją, kurios lyderiai nėra įklimpę į tokius skandalus, arba neprivertė sukurti naujos partijos?

- (Ilgai tyli.) Mėginau drauge su Einaru Repše kurti "Naująjį laiką". Tačiau suvokiau, kad šių žmonių stilius, elgesys, mąstymo būdas man nepriimtini. Negalima be paliovos kurti krašte vis kitas partijas - nė viena nauja neišlaikė laiko išbandymo. Supraskite, jūs vis klausinėjate manęs apie du žmones, o aš mąstau apie likusius 5 tūkst. mūsų judėjimo narių. Juk tie nėra apgavikai!

- O šiedu, vadinasi, apgavikai?

- Ne, tiesiog jų biografijos margos, bet galvos protingos, charakteriai stiprūs. Iškėliau jiems uždavinį gerai dirbti ir įrodyti rinkėjams, kad yra gabūs. Iš stipraus žmogaus galima išauginti naudingą. O iš silpno? Geriau jau būsiu su tais, kurie turi potencijos. Nenoriu kritikuoti kitų partijų, bet galėčiau daug malonaus jūsų ausiai išguldyti, rodydamas pirštu į vieną ar kitą postą užimančius politikus. Kai kurie net savo žmonų nesuvaldo - kur jiems šalį valdyti!

- Pradžiuginkite, paminėkite nors vieną pavardę.

- Tegul tuo užsiima gyvenimo būdo žurnalai, o mes griebkimės realių darbų. Neketinu pyktis nė su viena iš maždaug keturių partijų, kurios pagal reitingus turėtų sykiu su mūsų susivienijimu patekti į Saeimą. Tai galėtų būti centro kairės keturių partijų sąjunga Santarvės centras, dešiniųjų partijų susivienijimas "Vienybė", Žaliųjų ir valstiečių sąjunga bei asociacija TB/DNNL. Latvijos politikoje dar ilgai bus žaidžiama nacionaline korta.

Nacionalinis klausimas - ne kilimėlis

- Kokia susivienijimo "Už geresnę Latviją!" ideologinė platforma, ar jis nacionalinis, ar internacionalinis? Iš pradžių partijos lyderiai skelbė, kad nuo šiol gimsta nauja nacija - daugiau nebebūsią nei latvių, nei rusų. O paskui pranešta, jog esate nacionalinė jėga. Kur tiesa?

- Turime patikėti, kad visi esame Latvijos piliečiai. Reikia suvienyti visus krašto gyventojus. Į nacionalizmą orientuota politika yra akla ir trumparegė.

- Neįmanoma ilgai dangstytis dviveidyste. Manote, kas nors patikės A.Šleseriu, kai šis spaudoje kviečia rusakalbius už jį balsuoti ir giria verslą? Juk visi prisimena, kad būtent A.Šleseris įvykdė skandalingą reformą rusų mokyklose.

- Siūlau politikams iš viso vengti tokių terminų. Kad ir kokia būtų jų pozicija tautiniu klausimu, pokalbiai šia tema skamba blogai. Kai mišri šeima gyvena gerai, etninių problemų nekyla. Bet kai tik įsižiebia konfliktas, laužas pirmiausia pakuriamas tautine malka. Taip yra visoje šalyje.

- Taigi "Latvija - latviams" ne Jūsų šūkis.

- Ne, ką jūs! Svarbiausia, parašykite, kad jūs tai pasakėte, o ne aš. Tautinis klausimas - ne kilimėlis, į kurį kasdien valome kojas.

Mokesčiai gali didėti

- Buvo skelbta, kad susivienijimas "Už geresnę Latviją!" jau nuo 2012-ųjų planuoja pasiekti palankesnių skolinimosi sąlygų, bet ateinančiais metais - ypač sunkiais - dera paklusti donorų žaidimo taisyklėms. Kokias sąlygas žadate keisti? Juk Latvija 2012 metais jau grąžins gautus pinigus, o ne gaus jų.

- Manote, kad iki 2012-ųjų visos donorų skirtos lėšos jau bus išleistos? Kreditavimas baigsis "popieriuje", bet juk fiziškai šie pinigai egzistuos. Net liks didžioji dalis paskolos. Žinoma, jei dabartinis ministrų kabinetas tų lėšų neiššvaistys banketams rengti. Užsienio paskolos - sunkiausias būsimos vyriausybės uždavinys. Formaliai kritikuoti dabartinio premjero nėra už ką: jis dirba ypač sunkiu laiku, nesvaidė portfelio ir darė, ką galėjo. Vis dėlto klaidų neišvengta.

- Jūsų vadovaujamas politinis susivienijimas ne kartą yra pareiškęs, kad kitąmet mokesčiai tikrai nebus didinami. Taip parašyta ir jo programoje. Ar galite dabar pats asmeniškai tai pažadėti laikraščiui "Biznes&Baltija"?

- Tokio lozungo neturime.

- Jūs rimtai tai teigiate?

- Žinoma. Koks ekonomistas galėtų žadėti tokius dalykus? Konkrečiai vertinsime kiekvieno mokesčio tarifą. Kai kuriose srityse galbūt mąstysime apie tarifo didinimą. Tai gali liesti gamybą, prekybą, eksportą, importą...

- Turite galvoje įmonių pelno mokestį ar ką nors kita?

- Supraskite, darbo jėgai mokesčių jau nebegalima didinti. Pridėtinės vertės mokesčio tarifo irgi verčiau daugiau nebejudinti. Norėčiau, kad dabartinė vyriausybė pateiktų biudžeto projektą iki rugsėjo. O paskui mes jį pakoreguosime.

- Abu puikiai suprantame, kad jokio biudžeto projekto iki rinkimų nebus. Taip elgtis leido net Europos Sąjunga.

- Jeigu norite paklausti, ką netinkamai daro dabartinė vyriausybė, klauskite...

- Ne, norime žinoti, ką ketinate daryti būtent Jūs ir nauja vyriausybė? Mūsų skaitytojai jau sudarė kitų metų verslo planus. Pasakykite jiems tiesą - kam ruoštis?

- Klausimas teisingas. Bet jeigu šiandien viską žinočiau, ką ir kaip daryti, ką ir kiek padidinti, jau dabar būčiau premjeras.

- Tada kalbėkime kitaip. Sakykite, kokias 2011 metų biudžeto išlaidų eilutes ketinate sumažinti? Jeigu prisimenate, būtina surasti 450 mln. latų...

- Reformavus valstybės valdymą galima sutaupyti 100 mln. latų, optimistai mini net 150 mln. latų.

- Būkime optimistai: beliko 300 mln. latų. Iš kur paimsite juos?

- Nežinau. Juk žmogus gali kai ko nežinoti, ir tai yra geriau negu apgaudinėti.

- Ką norėtumėte pridurti?

- Mus pražudė puikybė. Sotūs metai ne veltui taip pavadinti - tai pasakyta apie mūsų protą ir elgesį su kitais žmonėmis. Pirmiausia, dėl ko priekaištavau Liaudies partijai: tapote turtingi ir įsikalėte sau, kad partija ir parlamentas - pasaulio bamba. Puikybės liga sunkiai pagydoma, bet pasistengsime.

Dosjė

G.Ulmanis gimė Rygoje 1939 metų rugsėjo 13 dieną. Po dvejų metų jo šeima buvo ištremta į Sibirą, Rusijos Krasnojarsko kraštą. Į Latviją jie grįžo 1946 metais. Tremtiniams leista apsigyventi Edolėje.

1963 metais G.Ulmanis baigė Latvijos valstybinį universitetą, lengvosios pramonės planavimo specialybę, dirbo ekonomistu, aukštųjų mokyklų dėstytoju.

Buvo išrinktas į nepriklausomos Latvijos Saeimą nuo Latvijos valstiečių partijos.

Nuo 1993 iki 1999 metų - Latvijos prezidentas.

2001-aisiais jis išstojo iš Latvijos Žaliųjų ir valstiečių sąjungos.

2002 metais priėmė Latvijos ledo ritulio federacijos pasiūlymą ir užėmė organizacinio komiteto pirmininko postą Rygoje vykstant pasaulio ledo ritulio 2006 metų čempionatui.

Faktai

G.Ulmanis bus įrašytas pirmuoju numeriu į susivienijimo "Už geresnę Latviją!" rinkimų sąrašą Vidžemėje, A.Škelė - Žiemgalėje, Saeimos narys Ainaras Baštikis - Kuržemėje. Pirmuoju rinkimų numeriu Latgalėje bus įrašyta Daugpilio tarybos pirmininko pavaduotoja Rita Strodė, Rygoje - dabartinis Rygos vicemeras A.Šleseris.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"