TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gaisrų prevencijai – išmanioji stebėjimo sistema

2014 05 28 6:00
Kretingos miškų urėdijos darbuotojai deda visas pastangas saugodami mištus tiek nuo žvėrių daromos žalos, tiek ir nuo ugnies.   Kretingos miškų urėdijos nuotrauka

Valstybės įmonė Kretingos miškų urėdija patikėjimo teise tvarko ir prižiūri per 35,4 tūkst. ha valstybinės reikšmės miškų, esančių Klaipėdos ir Palangos miestuose, Kretingos, Klaipėdos, Skuodo rajonuose. Bendras urėdijos miškingumas yra 25,7 procento.

Miškingiausia yra centrinė miškų urėdijos dalis, esanti Kretingos rajone. Čia susitelkę pagrindiniai miškų masyvai sudaro 60 proc. bendro miškų urėdijos ploto. Pušynai ir eglynai Kretingos miškų urėdijoje užima po 34 proc. medynų ploto, ąžuolynai – 2 proc., uosynai – 1 proc., beržynai – 20 proc., juodalksnynai – 6 proc., drebulynai – 2 proc. ir baltalksnynai – 1 procentą. Kitų medžių rūšių medynai auga labai nedideliame plote.

Urėdijos teritorijoje yra Pajūrio regioninis ir Salantų regioninio parko dalis, 14 valstybinių draustinių. Bendras miškų, priskirtų prie saugomų teritorijų, plotas urėdijos valstybinės reikšmės miškuose yra 11,5 tūkst. ha, arba 33 proc. visų miškų ploto.

Ekonominė veikla pelninga

2014 metais planuojami pagrindiniai kirtimai - iškirsti 68,1 tūkst. kietmetrių medienos: plynai iškirsti - 239,1 ha, neplynai iškirsti – 118,8 ha, arba 33,2 procento. Tarpinio naudojimo kirtimais šiemet planuojama iškirsti apie 33 tūkst. kietmetrių.

2013 metai Kretingos miškų urėdijai buvo geri, ji buvo tarp 10 didžiausių šalies urėdijų pagal pajamas. Urėdijos apyvartą sudarė 17 mln. 731 tūkst. litų. Mokesčių valstybei sumokėta beveik 7,5 mln. litų, t. y. 42 proc. nuo visų gautų pajamų.

2014 metais VĮ Kretingos miškų urėdijoje atkurta 250 ha ir įveista 37 ha naujų miško želdinių. Miškininkai pasodino apie 0,9 mln. vnt. medelių, daugiausia eglės sodinukų. Miškams atkurti urėdija kasmet išleidžia per 0,5 mln. litų. Urėdijoje yra 2 sėklinės plantacijos - pušies ir eglės, 9 genetiniai draustiniai, 5 sėkliniai medynai, 37 rinktiniai medžiai.

Medelyno bendras plotas (56,8 ha) susideda iš kelių atskirų plotų. Didžioji dalis miško sodmenų auginama Darbėnų daigyne- medelyne 20 ha plote. Čia įrengta laistymo sistema su požeminiu vamzdynu ir hidrantų sistema. Darbėnų daigyne-medelyne yra sodmenų rūšiavimo patalpa, šaldytuvas. Miško sodmenys auginami atvirame grunte pagal miškų urėdijose naudojamą technologiją. Sodmenims atvežti iš dirvos ir sandėliuoti šaldytuve naudojami mediniai konteineriai. Miško sodmenys (sėjinukai), skirti tolesniam auginimui, iškasami iš rudens ir sandėliuojami šaldytuve. Taip gerokai sumažinamas darbo sezoniškumas medelyne, yra galimybė išlaikyti nuolat užimtus medelyno pagrindinius darbuotojus.

Realizuoti pavasarį iškasti ar iš šaldytuvo išimti miško sodmenys rūšiuojami, skaičiuojami, patrumpinamos šaknys ir sumirkomos prigijimą gerinančioje želėje. Miško sodinimui urėdijos reikmėms sodmenys transportuojami sudėti į specialius polietileno maišus arba plėvele apsaugotus konteinerius.

Kova su miškų gaisrais

Dažniausiai gaisrai kyla miškų lankytojams neatsargiai elgiantis su ugnimi. Nuo 2011 metų urėdijoje gaisrus stebi įdiegta antžeminė automatinė stebėjimo sistema. Stebėjimo kameros įrengtos trijose mobiliojo ryšio bokštuose: Kretingos rajone - Darbėnuose ir Šašaičiuose, Klaipėdos rajone - Dituvoje. Prie centrinio duomenų apdorojimo pulto budi pasikeisdami du darbuotojai. Sistema įrengta naudojantis ES parama. Urėdijoje sudarytos dvi priešgaisrinės saugos komandos – pagrindinė komanda sudaryta iš 4 darbuotojų, rezervinė - iš 18 darbuotojų. Kasmet urėdijoje iškabinami informaciniai ir įspėjamieji priešgaisriniai ženklai, prie vandens šaltinių pastatyti informaciniai ženklai su vandens paėmimo vietų nuoroda. Kiekvienais metais girininkijose atnaujinama per 230 km ir įrengiama 3–5 km naujų mineralizuotų juostų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"