TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gaivins ir paskolomis, ir lengvatomis

2010 09 14 0:00
Šiuo metu verslu užsiimti ryžtasi vos kas dešimtas Lietuvos pilietis.
LŽ archyvo nuotrauka

Šalies ekonomikai rodant tik pirmus nedrąsius atsigavimo ženklus, o nedarbui mušant dešimtmečio rekordus, užsimota įkvėpti drąsos smulkiajam ir vidutiniam verslui. Tačiau šio verslo gaivinimo plano gali tekti laukti metus ar dar ilgiau - jį derina valdininkų institucijos.

Ūkio ministerija (ŪM), tęsdama projektą "Verslo laiptai", visuomenės dėmesiui pateikė pasiūlymų, kaip iš esmės pagerinti verslo aplinką, ir jau gavo gausybę atsiliepimų. Artimiausiu metu prasidės aktyvios diskusijos, kokios priemonės labiausiai atitinka verslo lūkesčius ir atneštų daugiausia naudos šalies ūkio plėtrai.

Kita gera žinia smulkiesiems verslininkams - nuo rugsėjo pabaigos iš Verslumo skatinimo fondo pradedami teikti mikrokreditai labai mažoms ir mažoms įmonėms bei fiziniams asmenims už gerokai mažesnes nei šiuo metu Lietuvos finansų rinkoje taikomos palūkanos.

"Jeigu Seimas neišmėtys esminių dalykų, kurie yra siūlomi "Verslo laiptų" projekte, jis, drauge su papildomo finansavimo ir mikrokreditų priemonėmis, būtų žingsnis, kurio verslas laukė visus nepriklausomybės metus", - LŽ sumanymą giria Dalia Matukienė, Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė.

Vienas svarbiausių "Verslo laiptų" siūlymų - siekis įteisinti į šeimos verslą orientuotą veiklos formą - mikroįmonę. Planuojama, kad tokią įmonę galės valdyti vienas ar keli šeimos nariai, jai įsteigti pakaks 1000 litų įstatinio kapitalo, o jei įmonės gaunamos pajamos neviršys 1,5 mln. litų per metus, jai būtų taikomas 0 proc. pelno mokestis.

Taip pat siūloma tobulinti individualios veiklos verslo formą ir taip sukurti palankesnes sąlygas smulkiajam verslui, ypač tiems, kurie gauna mažas pajamas. "Siūlome vieną formą - individualią veiklą, kuri apimtų geriausius ir žmonėms palankiausius ypatumus: bendrą tarifą ir palankią apmokestinimo bazę nuo gaunamų pajamų", - sako ŪM Smulkaus ir vidutinio verslo departamento direktorė Živilė Glaveckaitė.

Neverslūs per prievartą

Šiuo metu verslu užsiimti ryžtasi vos kas dešimtas pilietis, o dauguma sunkmečiu svajoja ne apie savo verslo kūrimą, o apie saugią valstybinę tarnybą. Mažėja ir rinkoje veikiančių įmonių. Statistiko departamento duomenimis, liepos 1 dieną Lietuvoje buvo 82 018 veikiančių ūkio subjektų, tai sudarė 46,3 proc. visų įregistruotų ūkio subjektų, vadinasi, veiklą vykdė mažiau nei pusė. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, veikiančių ūkio subjektų sumažėjo 1,6 procento.

Pasak D.Matukienės, smulkiajam ir vidutiniam verslui dabar labiausiai koją kiša apyvartinių lėšų trūkumas, atsiradęs dėl sugriežtėjusios bankų skolinimo politikos, nepalanki mokestinė bazė ir menkas vidaus vartojimas, kuris yra smulkiojo verslo pajamų pagrindas.

"Į vieną kamuolį susipina ir mažas vartojimas, kurį dar smukdo rekordinė emigracija ir nedarbas. Problemų daug ir jas reikia spręsti kompleksiškai. Ir kuo greičiau", - kalba D.Matukienė. Jos manymu, nedelsiant pradėjus kompleksinę verslo aplinkos pertvarką, galima tikėtis, kad "skurdo ir emigracijos Lietuva taps normalios ekonomikos šalimi".

"Kai ėmėmės projekto, iškėlėme sąlygą - reikia ne fragmentinių pataisų, o visą verslo aplinką apimančio projekto, kuris padėtų auginti smulkųjį verslą", - LŽ pasakojo Ž.Glaveckaitė. Tačiau kada galėtų įsigalioti naujoji sistema, ji spėlioti nelinkusi. "Esu optimistė - jeigu kažkada per naktį sugebėta pakeisti mokesčių sistemą, vadinasi, bet kokius teisės aktus galima greitai pakeisti, tik noro tam reikia. Jei Vyriausybė ir Seimas supras pokyčių svarbą ir parodys iniciatyvą, tai realu po metų turėti rezultatų", - viltimis dalijasi valdininkė.

Anot jos, nors smulkiojo ir vidutinio verslo aplinkos gerinimo priemonių reikėjo "jau vakar", vis dėlto šiandien nereikėtų skubėti tarsi galvą pametus: priemonės turi būti labai gerai aptartos, numatyti saugikliai, kad ateityje taisyklės nebūtų keičiamos ir verslas galėtų planuoti savo ateitį, kad ir kokia politinė jėga stotų prie valdžios vairo.

Biukokratinės pinklės

Tačiau sukurti efektyvią verslumo skatinimo sistemą gali būti sudėtinga, įspėja specialistai. "ŪM ketinimai iš principo teisingi, bet manau, kad jie gali būti sunkiai realizuojami - abejoju, ar institucijos palankiai juos priims. O kai tarp institucijų nėra sutarimo, gali atsitikti, kaip su "naktine" mokesčių reforma. Ji buvo neapgalvota ir atnešė nemažai žalos, dalį jos reikėjo keisti", - su LŽ abejonėmis dalijasi Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius. Jo nuomone, ir šiuo atveju dėl institucijų nesusikalbėjimo gali nukentėti verslininkai.

"Tarkime, siūloma dirbantiesiems pagal verslo liudijimus nustatyti kitokią finansinę atskaitomybę: kad jie mokėtų ne avansinį mokestį, o tam tikrą procentą nuo gautų pajamų. Idėja lyg ir gera. Bet mes nežinome, kaip ji bus įgyvendinama, kaip tvarką interpretuos "Sodra" ar Valstybinė mokesčių inspekcija. Kol kas negalime pritarti ŪM siūlymams, nes nesame tikri, ar nuo kitų institucijų negausime per kuprą", - sako konfederacijos vadovas.

Domisi šimtai

Tuo metu iki 86 tūkst. litų mikrokreditų, padėsiančių pradedančiajam verslui išspręsti apyvartinių lėšų trūkumą, projektas jau įgauna pagreitį. "Manome, kad verslą gali pradėti didelė dalis Lietuvos gyventojų, tiesiog reikia turėti žinių ir aiškiai įsivaizduoti, kaip tai padaryti, nuo ko pradėti, kokie verslai turi perspektyvą, kokių paslaugų reikia miestų bei rajonų gyventojams. Dėl paskolų gali kreiptis labai mažos ir mažos įmonės, verslininkai, socialinės įmonės, fiziniai asmenys, siekiantys pradėti ar plėtojantys jau pradėtą verslą. Svarbu, kad tai būtų jaunos - veikiančios ne ilgiau kaip 1 metus įmonės, ši nuostata netaikoma socialinėms įmonėms", - sako konkurso būdu atrinkto finansų tarpininko - Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas Sigitas Bubnys. Jo teigimu, dar nepradėjus dalyti kreditų, į LCKU kreipėsi per 900 susidomėjusiųjų.

Už suteikiamą paskolą jos gavėjui nebus taikomi jokie administravimo mokesčiai. Paskolos gavėjas šiuo metu turės mokėti ne didesnes kaip 5,5 proc. palūkanas. Bendra priemonei nustatyta palūkanų norma yra 3 mėn. VILIBOR +0,1 proc., bet ne mažiau kaip 2 proc. ir ne daugiau kaip 6 proc. metų palūkanų plius kredito unijos marža (pastovi palūkanų dalis), kuri negalės viršyti 3,49 procento.

Pasak finansų tarpininką atrinkusios bendrovės "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) generalinės direktorės Zitos Gurauskienės, kredito unijų konsorciumui iki 2015 metų pabaigos bus paskolinta beveik 50 mln. litų Europos socialinio fondų lėšų, kurios bus perskolintos tinkamiems paskolų gavėjams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"