TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Gaivinti Laisvės alėją nori ne visi

2010 03 27 0:00
Iš brangių patalpų Laisvės alėjoje verslas išsikėlė į miesto širdyje išdygusius milžiniškus prekybos centrus.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Diskusijos dėl žinomiausios Kauno pėsčiųjų gatvės - Laisvės alėjos atgaivinimo itin audringos. Vieni kauniečiai siūlo kuo greičiau sudaryti palankiausias sąlygas verslui šioje gatvėje, o kiti bijo, kad atgijusi Laisvė atims jų klientus.

Garsioji Kauno miesto Laisvės alėja jau ne vienus metus buvo apmirusi, o sunkmečiu visai ištuštėjo - tamsios vitrinos žvelgia į retus praeivius, dažname lange vietoj prekių ir reklamų - niūrūs užrašai "išnuomojama". Parduotuvėlės, kavinės, paslaugų ateljė visuose didžiuosiuose šalies miestuose iš brangių patalpų senamiestyje išsikėlė į miestų širdyse išdygusius milžiniškus prekybos centrus, perėmusius klientus, arba bankrutuoja, neatlaikiusios konkurencijos.

Laisvės alėjos bendruomenės, vienijančios tiek verslininkus, tiek pavienius asmenis, nariai įsitikinę, kad Kaune per ilgai vien kalbama apie ištuštėjusios pėsčiųjų gatvės atgaivinimą, bet nieko nedaroma. Centrinėje miesto zonoje gyvenančių ir dirbančių žmonių teigimu, verslas traukiasi iš kauniečių mažiau lankomos gatvės, o čia pasilikę kantriausi verslininkai patiria vis daugiau nuostolių.

Verslą reikia paskatinti

Laisvės alėjos bendruomenei priklausantis Kauno valstybinio akademinio dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas įsitikinęs, jog savivaldybė alėją ketina gaivinti "ne iš tos pusės" - miesto valdžia ne sykį kalbėjo apie planuojamą jos grindinio keitimą, senų medžių iškirtimą, galimybę pėsčiųjų alėja važiuoti automobiliu. Pasak E.Stanciko, tai tik antraeiliai darbai, galintys kiek padidinti Laisvės alėjos patrauklumą.

"Pirmiausia reikia į šią alėją sukviesti unikalias parduotuves, kurių nėra niekur kitur. Jei jos domins kauniečius, šie į Laisvę užsuks ir krintant sniegui, ir lyjant lietui", - įsitikinęs teatro vadovas. Jo nuomone, suburti verslininkus miesto centre įmanoma sumažinus jiems mokesčius.

Dar vienas svarbus aspektas - pastatų fasadų tvarkymas. E.Stancikas įsitikinęs, jog miesto vadovybė turėtų numatyti Laisvės alėjoje esančių namų priežiūros tvarką, kurioje būtų įvardyta nenorinčių investuoti į remontą turto savininkų atsakomybė.

Gaivinti nereikia

Kai kurie Kauno senamiestyje dirbantys verslininkai įsitikinę, kad Laisvės alėją reikėtų palikti ramybėje ir visiškai nesistengti jos gaivinti. "Jei jau pastatėme prie jos "Akropolį", palikime viską taip, kaip dabar yra. Geriau užsiimkime senamiesčio sutvarkymu. Juk savivaldybė dviem zonoms atgaivinti pinigų tikrai neturės. Logiška, jog reikėtų padėti tai miesto daliai, kurioje dirbantys verslininkai jau daug ką padarė paversdami senamiestį žmonėms patrauklesniu", - LŽ sakė verslininkas Edmundas Kolevaitis.

Jam pritaria ir Kauno senamiestyje dirbantys dailininkai, kurie baiminasi, kad bus įgyvendinti verslininkų planai buvusios "Lituanicos" gamyklos teritorijoje įsikurti didelį prekybos ir pramogų centrą. Jis sutrauktų žmones iš Kauno senamiesčio.

Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus referentė Dalia Draugelienė tikisi, kad savivaldybė atsakingai įvertins rengiamą šios teritorijos projektą ir priims tokį sprendimą, kuris nepakenks seniausią miesto dalį vystantiems žmonėms.

Nepritaria reklamai

Kauno miesto tarybos narys Kęstutis Mikėnas, anksčiau savivaldybei pateikęs ne vieną Laisvės alėjos gaivinimo idėją, pasipiktino išgirdęs apie savivaldybės neseniai išplatintą pranešimą, kuriame buvo reklamuojami pėsčiųjų gatvėje jau ketinantys įsikurti verslininkai.

"Pranešimą surašė, žurnalistams išsiuntinėjo ir į internetą įdėjo savivaldybės darbuotojai. Kodėl už mokesčių mokėtojų pinigus reklamuojami privatūs verslininkai?" - stebėjosi K.Mikėnas.

Jo nuomone, informaciją visuomenei buvo galima pateikti nenurodant konkrečių įmonių pavadinimų. "Be to, savivaldybė nė piršto nepajudino, kad padėtų verslininkams įsikurti Laisvės alėjoje. Kokios tuomet čia per savireklamos akcijos?" - piktinosi politikas.

Mokesčiai jau sumažinti

Kauno mero Andriaus Kupčinsko įsitikinimu, savivaldybė yra aktyvi spręsdama Laisvės alėjos gaivinimo klausimą.

Anot jo, daug padaryta norint atnaujinti "Romuvos" kino teatro veiklą, gatvės komunikacijas bei grindinį. Prieš pusantrų metų už pustrečio milijono litų Laisvės alėjoje buvo pakeisti šviestuvai.

"Bet vien pakeisti grindinio nepakaks. Planuojame steigti "Laisvės alėjos agentūrą", kuri organizuotų akcijas, burtų verslininkus imtis bendrų iniciatyvų", - pasakojo A.Kupčinskas.

Jo įsitikinimu, norint sugrąžinti žmones į Laisvės alėją, saldainių nemokamai dalyti nereikėtų. "Gera pradžia būtų visų verslininkų bendras darbas. Prekybos centrai daug laimi pasiūlę įvairių atrakcijų, nuolaidų visose parduotuvėse", - sakė A. Kupčinskas.

Mero teigimu, šiuo metu nekilnojamojo turto mokesčiai sumažinami tiems asmenims, kurie atnaujina pastatų fasadus. Nuo rinkliavų šiltuoju sezonu atleidžiamos Laisvės alėjoje veikiančios kavinės.

"Bet verslas turi susirūpinti, nes šiuo metu, jei ir norėtum, vakare sunkiai patektum į kavines ir restoranus. Vieną vakarą 21 valandą ketinome užsukti į kurią nors greta Muzikinio teatro įsikūrusią kavinę. Deja, tokiu laiku nė viena jų jau nedirbo..." - guodėsi Kauno miesto vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"