TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Galimos ES sankcijos Baltarusijai - be perspektyvų

2012 03 23 7:49

Šią savaitę spaudoje išsakyta nemažai argumentų, kodėl Europos Sąjungos (ES) diplomatams svarstant klausimą dėl sankcijų taikymo Baltarusijos verslo subjektams Lietuvai reikėtų laikytis pragmatinės pozicijos šalies kaimynės atžvilgiu.

Laimėtojų nebus

Lietuvos pramonininkų konfederacija, pirmadienį išplatinusi viešą pareiškimą, labai taikliai pastebėjo, kad ES ir Baltarusijos grumtynėse "akis už akį" laimėtojų nebus, priešingai - tai tik dar labiau gilins diplomatinę krizę ir susipriešinimą.

Norėčiau pasakyti dar daugiau: bet kokios sankcijos neduotų tų rezultatų, kurių tikisi ES diplomatai. Nors ES politinės ir ekonominės sankcijos iš esmės nukreiptos prieš Baltarusijos valdžią ar jai artimus žmones, realiai blokada paliestų gamybinį sektorių, o per jį - paprastus Baltarusijos žmones.

Matydami užsitrenkiančias ES duris Baltarusijos pramonininkai ieškos kitų kanalų savo prekėms eksportuoti ar žaliavoms importuoti ir tikrai jų ras Rusijoje, Ukrainoje. Ekonomiškai jiems tai nebus taip naudinga, kaip naudotis Baltarusijai artimiausia ir atitinkamai pigiausia Lietuvos transporto sistema, dėl to gali mažėti įmonių pajamos, darbuotojų atlyginimai ir t. t.

Ar ES diplomatai turi tikslą bausti paprastus žmones, kurie tiesiog gyvena savo krašte ir nori aprūpinti savo šeimas, ir kokį europietiškos demokratijos įvaizdį jie kuria tų žmonių akyse?

Alternatyvių kelių nėra

Dar didesnis paradoksas yra tai, kad ES sankcijos grasina tos pačios Bendrijos šalių, kurių ekonomikos dėl istoriškai ar naujai susiklosčiusių aplinkybių yra glaudžiai susijusios su Baltarusija, žmonėms.

Sunku patikėti, kad didžiosios ES valstybės leistų priimti sprendimus, jeigu šie būtų joms ekonomiškai nenaudingi, ypač turint omenyje jau egzistuojančius susitarimus dėl gamtinių išteklių tiekimo ir panašiai.

Lygiai taip pat ir mes turime garsiai bei aiškiai sakyti, kad Lietuvos ir Baltarusijos ekonominiai santykiai yra susiklostę istoriškai bei geografiškai. Mes su šia kaimyne ir ekonomine partnere turime per ilgą laiką išplėtotus bendrų geležinkelių ir automobilių kelių, elektros perdavimo linijų tinklus. Mus sieja glaudūs prekybiniai ryšiai, šimtai tūkstančių žmonių yra priklausomi nuo krovinių, gabenamų iš Baltarusijos ir į ją.

O svarbiausia, kad alternatyvų daugeliui šių infrastruktūrinių ir socialinių aspektų tiesiog nėra: ką reiškia vien tai, kad Lietuva neturi tiesioginės sienos su Rusija (išskyrus Kaliningrado sritį), todėl bet kokie kroviniai, gabenami sausuma ar iš Rytų, ar į Rytus, bet kurio atveju bus vežami per Baltarusiją.

Įdėta daug darbo ir lėšų

Kaip žinia, pernai Klaipėdos uoste perkrauta 11,4 mln. tonų Baltarusijos krovinių, tai yra apie 30 proc. visų Klaipėdos uoste perkraunamų krovinių ir apie 60 proc. viso Baltarusijos eksporto. Šiemet ši apyvarta turi tendenciją didėti. Po truputį didėja ir kitų tranzitinių krovinių srautai iš Rusijos, Kazachstano, kitų Azijos valstybių.

Kad tai būtų pasiekta, daugybė žmonių - pramonininkų, politikų, transporto specialistų - dėjo didžiules pastangas, o valstybė ir verslas labai daug investavo į infrastruktūrą bei logistinius sprendimus (šaudykliniai traukiniai, krovinių terminalai, logistikos centrai ir t. t.).

Įdomiausia, kad dalis šių projektų buvo finansuojami iš pačios ES fondų.

Beje, kaip tik šiandien, kai ES diplomatai svarsto dėl sankcijų Baltarusijai, iš Klaipėdos į Maskvą iškilmingai išlydimas konteinerinis traukinys "Merkurijus". Iškilmėse dalyvauja Lietuvos susisiekimo ministras, Seimo nariai, bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" atstovai, o taip pat - šio projekto partnerių - Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos ambasadoriai Lietuvoje.

Pervažiavęs Lietuvos teritoriją, šis traukinys kirs Baltarusijos sieną Kenos pasienio poste, kuris neseniai buvo modernizuotas, siekiant supaprastinti ir maksimaliai padidinti transporto srautų pralaidumą šiame transporto koridoriuje.

Kenos geležinkelio stoties ir pasienio posto modernizavimo darbai buvo finansuojami iš Lietuvos biudžeto, bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" ir... pačios ES lėšų.

Negalime sau leisti praradimų

Todėl norėtųsi tam tikro ES ir mūsų valstybės nuoseklumo: investuojame į geležinkelių, kelių infrastruktūrą, į uosto plėtrą, jo gilinimą, jau netgi svarstome dėl milijardinių investicijų į būsimą išorinį uostą, tačiau akivaizdu, kad Lietuvos pramonė, kurios kroviniai Klaipėdos uoste šiuo metu sudaro apie 50 proc., daugiau jų nesugeneruos, tad augimas įmanomas tik tranzito sąskaita. Todėl labai svarbu neužkirsti tam kelių.

Suprantama, kad Portugalijos, Ispanijos ar Danijos ir kitų ES valstybių, nutolusių nuo rytinių Bendrijos sienų, ir vargu ar turinčių apčiuopiamų ekonominių saitų su Baltarusija, politikai ir diplomatai gali turėti kitą viziją nei mes, artimiausi baltarusių kaimynai ir jų ekonominiai partneriai.

Todėl labai svarbu, kad mūsų krašto atsakingi asmenys sugebėtų išaiškinti ES tuos dalykus ir apsaugotų Lietuvos interesus.

Puikiai suvokiu ES intencijų Baltarusijos atžvilgiu priežastis, bet esu įsitikinęs, kad bet kokios politikos tikslas pirmiausia turi būti užtikrinti žmonių gerovę.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikų skaičiavimais, dėl galimų ES sankcijų Baltarusijai vien tik transporto-logistikos sistema gali patirti daugiau kaip 2,5 mlrd. litų nuostolių, o jei įvertintume ir Lietuvos investicijas Baltarusijoje ir kitus faktorius, bendras smūgis Lietuvos ekonomikai galėtų siekti 7 mlrd. litų.

Ar mes šiuo metu galime sau leisti tokius praradimus?

Kaip jau minėjau, Portugalijai ar Ispanijai tai gali ir visai nerūpėti, todėl mes neturėtume aklai priimti jų siūlomų žaidimo taisyklių, o privalome pabrėžti mūsų specifinę padėtį, mūsų žmonių interesus ir lūkesčius. Juolab kad mes šiuo požiūriu nesame vieniši - apie savo interesus jau garsiai kalba Latvija, Slovėnija, kitos ES narės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"