TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Galimybių skolintis ne iš bankų - vis daugiau

2015 07 20 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Alternatyvių galimybių paskolinti ir pasiskolinti kasmet daugėja ir ši tendencija išliks. Tarpusavio skolinimo platformos – alternatyva bankams.

Baltijos šalyse pradėjo veikti dar viena jungtinio finansavimo (peer-to-peer) platforma twino.lv, o Lietuvoje jau kuris laikas veikia savy.lt. Latvijoje ir Estijoje jau veikia keletas skolinimo platformų, pernai veiklą pradėjo ir lietuviška savy.lt. Platformoje twino.lv siūlo investuoti į paskolas nuo 400 iki 3 tūkst. eurų su paskolos grąžinimo terminu nuo 6 mėnesių iki 3 metų.

Kaip teigiama bendrovės pranešime, platforma leidžia skolinti visą paskolos sumą arba jos dalį, skelbiama ir numatoma vidutinė investicijų grąža per metus. Minimali investavimo suma – 10 eurų. Panašiai kaip ir kitos jungtinio finansavimo platformos, ši platforma siūlo investuoti į įvairios rizikos klasės ir palūkanų normų paskolas.

Lietuvoje prieš kurį laiką, startavus platformai savy.lt, virė diskusijos, kas reglamentuoja tokių platformų veiklą. Tik po ilgų diskusijų su Lietuvos banku bendrovė „Bendras finansavimas“, savy.lt valdytoja, šių metų balandį buvo įrašyta į Vartojimo kredito davėjų sąrašą.

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko (LB) vadovas, praėjusią savaitę kalbėdamas su LŽ, užsiminė, kad alternatyvių finansavimo platformų turėtų daugėti ir minėjo, kad iki šių metų galo LB ruošia atitinkamus įstatymo pakeitimus, reglamentuosiančius jų veiklą. „Proveržių ir judėjimų skolintis ne bankiniame sektoriuje bus“, – interviu LŽ teigė V. Vasiliauskas.

Pavasarį LŽ rašė, kad, pavyzdžiui, pusę metų veikiančios jungtinio finansavimo platformos „Savy“ atstovai skaičiavo, jog iki kovo pradžios vartotojai vieni kitiems paskolino 212 tūkst. eurų. Į paskolas, kaip nurodo bendrovė, yra investavę daugiau nei 1800 asmenų. Bendrovės verslo plėtros vadovas Augustas Štaras LŽ tada tikslino, kad vėluojančių grąžinti paskolas vartotojų skaičius siekia pusę procento.

Laimonas Noreika, bendrovės „Viena sąskaita“ valdybos narys, besidomįs tarpusavio skolinimu, svarstė, kad skolinimo per jungtinio finansavimo platformas rizikos valdymas daugiausia priklauso nuo tarpininkaujančios bendrovės. Jo teigimu, investuotojams svarbiausia yra informacija apie vartotojus, norinčius gauti paskolas.

Jis neabejojo, kad jungtinis finansavimas Lietuvoje ras savo vietą rinkoje, tačiau siūlė šiek tiek palaukti ir pažiūrėti, kaip seksis paslaugos teikėjams. „Pasaulinė patirtis tokia, jog labiausiai rūpinamasi investuotojais, kad būtų apgintos jų teisės. Tačiau jokiu būdu neatimama jų teisė investuoti“, – kalbėjo L. Noreika.

„Jeigu bėgant laikui investuotojams negrįš pinigai, platforma tiesiog nustos veikti. Jei neatsirado tinkamų skolininkų, jei jie nebuvo tinkamai atrinkti, tai paaiškės netrukus. Tokios platformos laikosi dėl reputacijos – tik taip įrodo, ar jos geros, ar blogos. Jei investuotojai neuždirbs, jie pasitrauks“, – apie tarpusavio skolinimą sakė L. Noreika.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"