TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Galvijai vietoj sėjomainos

2014 11 27 6:00
Angusų veislės galvijai patogiai jaučiasi ir žiemą po atviru dangum. www.fintera-angus.lt nuotrauka

Ūkininkas, pradėjęs verslą nuo 3 ha skirto dirbamos žemės sklypo, šiandien valdo jau beveik 1000 ha, tobulina savo ūkio struktūrą ir puoselėja įspūdingus planus.

„Ir ko tik aš nesu išbandęs: ir braškes auginau, ir pienines karves, nes dar turėjau kelis hektarus žemės, kol supratau, kad pradėti rimtai ūkininkauti verta tik turint bent 200–300 hektarų žemės“, – apie dabartinio ganėtinai stambiais mastais garsėjančio kaimo vietovėje sukurto verslo pradžią LŽ pasakojo Prienų rajono ūkininkas Vidmantas Rasimas.

Pradėjęs plėsti žemės plotus, jis ėmė auginti grūdines kultūras, tačiau garsiau apie šį ūkininką ir jo užmojus pradėta šnekėti apie 2004-uosius, kai naudodamasis ES paramos lėšomis valdomos žemės plotus praplėtė iki beveik 1000 ha ir netgi pasistatė porą grūdų saugyklų, kad galėtų grūdus parduoti tada, kada jie brangiausi, o ne per javapjūtę.

Vėl prie galvijų

Šiemet prieniškis nustebino naujais užmojais. Metų pradžioje nusipirko 15 mėsinių angusų veislės karvių ir vieną jautuką. Vadinasi, vėl galvijininkystė. „Kol kas tai, ką šioje srityje sukūriau, ekonomiškai niekaip nepateisinama. Aiškinčiau paprasčiau: gyvuliai man nuo seno patinka, visada jaučiau jiems prieraišumą“, – prisipažino V. Rasimas.

Tačiau būdamas jau patyręs verslininkas, jis netruko įžvelgti ir neprastų galimybių plėtoti savo ūkyje gyvulininkystę. Mat valdomame žemės plote apie 200 ha sudaro nedirbamos pievos panemunėje, raistuose, kalvotose, griovėtose vietovėse, kuriose traktoriams ir kombainams visiškai prastai. Dirbamai žemei jos netinka, jas reikia tik prižiūrėti, retkarčiais nupjauti, kad valstybės parama neišgaruotų, tačiau ganiavai tokių pievų visiškai užtenka.

Kas kita – rimtas gyvulininkystės verslas. Jis, anot ūkininko, prasidės nebent po 7 metų, o atsipirks gal tik po dešimtmečio. Juk vien pradinei bandai teko pakloti kone 30 tūkst. eurų, nes kiekviena karvytė „aukso vertės“ – vidutiniškai po 1750 eurų kainuoja. O tokiam verslui pradėti prireikia bent 0,5 mln. litų investicijų į tvartus, pašarų ruošimo įrangą. "Man juoką kelia kai kurių "specialistų" skaičiavimai, kad pradėti gyvulininkystės verslą užtenka kelių dešimčių tūkstančių litų..." - šaipėsi prieniškis.

Nuo šių metų pradžios ūkininko auginamoje bandoje jau per 30 galvų, tačiau kol kas mėsai bus parduodami tik jautukai, kurie netiks veislei, o žindžiamos karvės paliekamos bandai plėsti. „Mano užmojai dideli. Noriu turėti 400 žindenių bandą, o su prieaugliu būtų apie 800. Turimos žemės tam užtektinai, – planuoja ūkininkas ir dėl visa ko apsidraudžia: – Žinoma, jei ekonomiškai nepasiteisins, tai bus utopija.“

Bent kol kas jis turi vilčių, kad įsisukus mėsinių galvijų veislininkystės verslui prieauglį nebus sunku parduoti. Mat jau įsigydamas pradinę bandą jis sudarė sutartį su galvijus parūpinusiu Šveicarijos kooperatyvu, kuris įsipareigojo už mėsą mokėti 15 proc. didesne nei rinkos kaina. Pirmasis pardavimas planuojamas tik 2015 metų rudenį.

Padės žemei atsigauti

Kol banda nedidelė, užtektinai ir dabar turimos pievos, juolab ir angusų veislė pasirinkta gerai apgalvojus turimas sąlygas. „Norėjau, kad tai būtų ekstensyvūs gyvuliai, kuriems nereikėtų ypatingų ganyklų, ypatingos priežiūros, kurie galėtų ganytis natūraliose pievose, – pasakojo V. Rasimas. – Angusai tikrai nelepūs. Jei Lietuvoje būtų amžina vasara, būtų galima jų auginti nežinia kiek, nes jie, atrodo, ėda viską. Ganosi karklynuose, ėda meldus ir tuo patenkinti.“ Lietuvoje labiau paplitę šarolė, limuzinai, kitų mėsinių veislių galvijai, anot jo, yra ekstensyvesni, jiems reikia ir geresnių pašarų, ir geresnių laikymo sąlygų.

Strielčių apylinkių žemės, kuriose įsikūręs ūkis, yra patogios ganiavai, bet ne pašarams ruošti. Šią vasarą pašarui nuošienavus 60 ha, teko įsitikinti, kad tai didelis, vargu beatsiperkantis darbas, nes krūmynai, šabakštynai sunkiai įveikiami ir žoliapjovėms. Vadinasi, bandai išsiplėtus, pašarams ruošti kaskart teks atkirpti ir dalį pasėlių. Jau šį pavasarį 30 ha žemės, kurioje paprastai auginamos grūdinės kultūros, bus užsėta dobiliukais.

Pasak ūkininko, tai bus ne tik ne bėda, bet ir nauda. Mat jo valdoma žemė nėra derlinga, geriausių plotų derlingumas yra vertinamas 42–45 balais, o didžiuma siekia vos 28–35 balus. Tokia žemė kasmet vis labiau alinama, pradeda eroduoti. Sėjomaina irgi nelabai tinka, nes vieną javą gali pakeisti nebent kitu arba rapsu, bet ir šis alina. Prieš porą trejetą metų dar apsimokėjo užsėti žirniais arba pupomis, bet ir šios kultūros smarkiai atpigusios. Savaime peršasi logika: suvargusius plotus užsėjus žole ir pavertus ganyklomis, žemė per keletą metų pailsės ir vėl tiks sėjai, o kitus bus galima laikinai paversti naujomis ganyklomis ir pievomis. Vadinasi, viena veikla ne tik netrukdo kitai, bet ir padeda.

Duoną pelno ir miškas

V. Rasimas yra įsigijęs miškininko specialybę, todėl nestebina, kad kasmet pasodina bent po 5 ha miško. Dabar miškas jau sudaro 20 ha valdomo ploto, kurį planuojama laipsniškai padidinti iki 100 ha.

„Suvalkietis toks jau žmogus, kad algos dykai nemokės, o žmonės, samdomi daugiausia vasaros darbams, juk nori ir žiemą valgyti, tai ima kirvį ir eina krūmų kirsti, miško tvarkyti. Visiems gerai“, – juokauja ūkininkas.

Save jis irgi jau laiko ne tiek ūkininku, kiek vadybininku: „Manau, esu pasiekęs tokį lygį, kad pats dirbu daugiau su idėjomis, planuoju, tvarkau dokumentus, o visiems reikalingiems darbams samdausi tuos, kurie tai moka geriau negu aš ir galbūt geriau sugeba iš to pelnytis duonai.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"